„Aš esu už labiau konservatyvų – tame nėra jokios paslapties“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Kubilius, paklaustas, kodėl ministrai trečiadienį nesiryžo pritarti liberalesniam Algio Čapliko pateiktam Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, kuris leidžia lytinių ląstelių donorystę ir embrionų šaldymą.
Trečiadienį neradusi sutarimo, kurį projektą remia labiau, Vyriausybė ketina Seimui po savaitės pateikti išvadą, kad ministrai pritaria abiem dokumentams.
Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys teigė esąs už liberalesnį A.Čapliko projektą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas palaikė konservatyvesnį „darbiečių“ siūlymą.
Premjeras po posėdžio teigė nemanantis, kad Vyriausybės posėdyje „reikėtų ieškoti, kas turi daugiau balsų“.
„Aš remiu D.Jankausko pristatytą variantą, bet nemanau, kad tuos klausimus, kurie remiasi skirtingomis vertybinėmis pažiūromis, natūraliai skirtingomis pažiūromis, kad juos turėtų Vyriausybė svarstyti ir priimti vieno ar pusės balso skirtumu. Tokius sprendimus turi daryti Seimas“, – kalbėjo A.Kubilius.
Sveikatos apsaugos ministras R.Šukys sakė, kad jo vadovaujama ministerija liberalesnį įstatymo projektą, leidžiantį lytinių ląstelių donorystę ir embrionų šaldymą, palaiko dėl medicininių priežasčių. Viena iš jų – kad būtų išvengta moterims žalingos hormonų terapijos, jei embrionų nebūtų galima šaldyti.
„Kada yra neleidžiama šaldyti ir paimamas ribotas embrionų skaičius, tuomet tam, kad būtų atlikta ta procedūra, reikalinga dirbtiniu būdu hormoninė terapija skatinti tam tikrus organizmo procesus moterims. Tai kenkia moterų sveikatai arba gali kenkti. (...) Šaldymas pagrįstas tuo siekiant išvengti ne tik kenkiančios sveikatai hormonų terapijos – ji, beje, ir kainuoja ženklius piniginius resursus“, – teigė jis.
„Donorystė – medicininis klausimas, ar šeima turi teisę turėti vaiką, jei vienas iš partnerių apskritai negali būti donoru. Kalbama apie donorą – ne partnerį. Liberalesnis variantas daugelyje šalių – ES ir ne tik ES – numato, kad tokią teisę šeima ar moteris gali įgyvendinti ir gali įgyvendinti nebūtinai tik partnerių donorų abiejų lytinių ląstelių pagalba“, – kalbėjo ministras. Donorystė – medicininis klausimas, ar šeima turi teisę turėti vaiką, jei vienas iš partnerių apskritai negali būti donoru.
Seimas po pateikimo yra pritaręs abiem įstatymo projektams, kuriais reglamentuojamos dirbtinio apvaisinimo procedūros. Parlamento Sveikatos reikalų komitetui pavesta projektus sujungti.
Kunigas Ričardas Doveika po Vyriausybės posėdžio pakartojo, kad Katalikų bažnyčia nepritaria nė vienam projektui, bet patobulintas konservatyvusis variantas esą jai būtų labiau priimtinas.
„Nepalaikydama nė vieno – Dirbtinio ar Pagalbinio – apvaisinimo įstatymo, Bažnyčia yra išreiškusi savo nuomonę, jog D.Mikutienės ir V.Gapšio įstatymas yra tas, kuriuo galima toliau dirbant, koreguojant ir tobulinant bandyti šią problemą spręsti“, – žurnalistams teigė kunigas.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18–49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais.
