Dabar populiaru
Publikuota: 2013 birželio 11d. 14:56

Anksčiau prezidentė Dalia Grybauskaitė ieškodavo kaltųjų, šiemet – priešų

Dalia Grybauskaitė Seime perskaitė metinį pranešimą
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Dalia Grybauskaitė Seime perskaitė metinį pranešimą

Ketvirtajame savo metiniame pranešime prezidentė Dalia Grybauskaitė, kaip niekada anksčiau, negailėjo gerų žodžių Lietuvos žmonėms ir net anksčiau kritikuotiems teismams, bet pylos tradiciškai davė valdžios atstovams. Anksčiau kaskart rasdavusi naujų bėdų ir kaltųjų, pykusi dėl strateginio mąstymo deficito ir sutarimo stokos, šiemet, likus metams iki kitų rinkimų, valstybės vadovė ieškojo Lietuvos priešų tiek pačioje šalyje, tiek užsienyje.

Pagyros paprastiems žmonėms

„Gražus rytas, graži vasara ir visai neblogai toje Lietuvoje“, – antradienį savo kalbą Seimo tribūnoje pradėjo D.Grybauskaitė. Pirma jos kalbos dalis buvo skirta patvirtinti šiems žodžiamsi ir pilna pagyrimų.

Prezidentės teigimu, galime džiaugtis, kad Lietuva sustiprėjo, žmonės pajuto, ką reiškia būti europiečiais, sugebame tvarkytis su tenkančiais iššūkiais, patys įveikėme sunkmetį ir tapome finansinės atsakomybės pavyzdžiu Europai, o nuo liepos stosime prie Europos Sąjungos vairo.

„Mažutė Lietuva virsta neeilinių gebėjimų šalimi“, – negailėjo pagyrų šalies vadovė ir priminė, kad pastaruoju metu Lietuvos vardas ne kartą skambėjo tarp Europos geriausiųjų – ekonomikos, sporto, inovacijų, investicijų, kitose srityse, nepriklausomybės vaikai žengė ant aukščiausių pakylos laiptelių, įtvirtindami Lietuvą sporto, mokslo ir technologijų pasaulių žemėlapiuose.

Dalia Grybauskaitė: „Visai neblogai toje Lietuvoje.“

Šiandien didžiausius stebuklus esą daro asmeninė Lietuvos žmonių iniciatyva: per metus šalyje įsteigta beveik 15 tūkst. naujų įmonių, savarankiškai dirba 125 tūkst. žmonių, grįžta vis daugiau emigrantų. ES inovacijų švieslentėje Lietuva esą vienintelė pripažinta padariusi pažangą.

Sąžiningas darbas ir sąžininga konkurencija, pasak D.Grybauskaitės, vis labiau prigyja Lietuvoje, o investiciniai projektai rodo išaugusį pasitikėjimą mūsų verslo aplinka.

„Lietuvos žmonės gali daug. Tačiau mūsų pažangos stabdžiu tampa riboti valdžios gebėjimai“, – pareiškė D.Grybauskaitė ir įgėlė valdžiai dėl politinės valios stokos, negebėjimo operatyviai reaguoti, darbo grupių, kurias pamėgo kurti premjeras Algirdas Butkevičius.

Prezidentės žodžiais, šiandien laimi ne didesnis, o greitesnis ir sumanesnis, būti įžvalgiems ir veržliems yra vienintelis mūsų šansas, o prieš pusmetį prisiekusiai Vyriausybei esą jau laikas pradėti dirbti.

„Lietuvių kalba tapo įkaite“

Anot D.Grybauskaitės, geopolitiniai procesai keičia pasaulį, nesibaigia bandymai mus sumenkinti, sustabdyti, suklaidinti ar nuspręsti už mus, todėl turime nuolat kovoti už galimybę patiems kurti savo valstybę, nepasiduoti įtakai, neparsiduoti, išlikti laisvi, ginti valstybės interesus.

„Jei neįstengsime galutinai nusiplėšti energetinės priklausomybės pančių, išliksime ekonomiškai pažeidžiami“, – įspėjo D.Grybauskaitė. Šioje srityje esą tik neseniai ėmėme galvoti savo galva ir, nepaisant permainų, teks atsilaikyti dar bent porą metų, kol bus nutiestos jungtys su Švedija ir iškils suskystintųjų dujų terminalas Klaipėdoje.

Kol „nesutardami ir neapsispręsdami blaškomės, kurdami jau septintą Nacionalinę energetikos strategiją, už mus sprendžia slapti „Rosatom“ vizitai, paslaptingi „Gazprom“ memorandumai ir pseudožaliųjų kuriami filmukai“, dedamos pastangos sustabdyti viską, kas gali mus padaryti energetiškai savarankiškesnius. Įtaka esą daroma tiesiogiai per oficialius asmenis, suinteresuotus verslininkus, žiniasklaidos priemones ir tarpininkus.

„Svetimi ekspertai sprendžia už mus, kuri atominė elektrinė geriausia Lietuvai – Visagino, Kaliningrado ar Astravo, iš kur mums pirkti dujas ir kas turi žvalgyti mūsų žemės gelmes.“

Dalia Grybauskaitė: „Nemokami koncertai nutildo lietuviškas dainas. O ten, kur nutyla mūsų dainos, gali greitai sumažėti ir Lietuvos.“

Blaškymasis ir sprendimų atidėliojimas, prezidentės žodžiais, gali kainuoti mums tarptautinį pasitikėjimą. „Vien ties ekonominės naudos formulėmis ir kainų skaičiuokle užstrigę politikai gali iš energetinio saugumo kelio išsukti valstybei pragaištingu vienadienės naudos takeliu. O tai reiškia, kad energetinis savarankiškumas ir laisvė gali tapti mainų objektu.“ Bet nuo tiesioginių komentarų apie Vyriausybės neapsisprendimą dėl Visagino jėgainės valstybės vadovė susilaikė.

Panašiai valdančiosios koalicijos politinių susitarimų įkaite esą tampa lietuvių kalba: „Kontroversiškas lietuvių kalbos egzaminas perauga ir į kitus šalį skaldančius reikalavimus, o tuo pat metu už Lietuvos sienų uždarinėjamos lietuviškos mokyklos.“ Į kultūrą ir švietimą esą nusitaikė „mūsų nedraugai“, negailintys tam nei žmonių, nei pinigų: „Nemokami koncertai nutildo lietuviškas dainas. O ten, kur nutyla mūsų dainos, gali greitai sumažėti ir Lietuvos.“

Kritikavo darbo grupes

D.Grybauskaitė pasipiktino, kad valstybės institucijos savo veiklos viešinimui kasmet išleidžia 60-70 mln. litų, o gauti objektyvią ir suprantamą informaciją tampa iššūkiu. Tokiu būdu farsu esą buvo paverstas net referendumas.

Neturint informacijos, nesuprantant sprendimų motyvų ir pasekmių, esą daugėja Lietuvą menkinančių ir tautos mąstymą keičiančių projektų, kurstoma tautinė nesantaika, gaivinama nostalgija sovietmečiui, perperkami sportininkai ir studentai.

Dalia Grybauskaitė: „Šalyje vis dar galima “nusipirkti infarktą.“

Nors prezidentė kaip unikalų regioninio bendradarbiavimo pavyzdį išskyrė Baltijos valstybių ryšius su Šiaurės šalimis, ji paragino atsirinkti, „kur siūlomas tikrai broliškas petys, o kur – draugystė iš išskaičiavimo“.

Prezidentė atkreipė dėmesį, kad narystė ES – ne vien pinigai, o pirmiausia – pagarba žmogaus teisėms ir demokratijai, įstatymo viršenybei. Nors esą esame pažengę šioje srityje, „teisę į demokratiškus, sąžiningus ir laisvus rinkimus – pamatinę demokratijos sąlygą – pernai turėjome apginti iš naujo“.

Ji apgailestavo, kad postų dalybos po rinkimų virto ne kompetencijų, o partinių interesų varžytuvėmis, o žiemą Seimo darbotvarkėje dominavo teisinių imunitetų klausimai, kai šildymo sąskaitos toliau skurdino žmones ir „gyventojams svarbūs sprendimai marinami darbo grupėse“.

Seimas esą netapo priedanga nuo teisėsaugos, mat „šalyje vis dar galima „nusipirkti infarktą“, bet darosi vis sunkiau „nusipirkti“ teisėją“, nes šie nenori būti perkami. Neliečiamųjų esą neliko ir kovoje su korupcija, bet sunkiai atsisakoma įpročio gyventi valstybės sąskaita.

Visą prezidentės metinį pranešimą galite rasti čia.

Anksčiau negailėjo aštrių žodžių teismams

Pirmuose savo metiniuose pranešimuose D.Grybauskaitė negailėjo aštrių žodžių dėl strateginio mąstymo deficito ir sutarimo stokos. „Įstrigome, nes praradome kryptį. (…) Paniekinome vienintelį veiksmų vertinimo matą. Pamiršome žmogų“, – teigė ji ir pridėjo, kad pasijutę svetimi savo krašte, žmonės keldavo sparnus į kitas šalis.

Prezidentė ragino imtis griežtesnių bausmių korumpuotiems pareigūnams, už korupcinius ir ekonominius nusikaltimus. Teismus, kuriems tenka išskirtinis vaidmuo, siekiant įtvirtinti abipusiu pasitikėjimu grįstus piliečių ir valstybės santykiu, ji kritikavo dėl biurokratizmo, arogancijos, perdėm akademinių diskusijų ir tarpusavio santykių aiškinimosi.

Apžvalgininkai pirmame metiniame pranešime pasigedo tvirtesnio turinio – prezidentė tęsė prieš rinkimus pradėtą retoriką ir kalbėjo nuskriaustam mažam žmogui, o ne politiniam elitui, ragino atsigręžti į žmogų, įgyvendinti socialinį teisingumą, bet nepasiūlė, kaip tai daryti.

Vėliau D.Grybauskaitė kartojo kritiką teismams dėl sistemos sustabarėjimo, profesinio degradavimo ir arogancijos, kad skaudžiausia visuomenės rykštė yra valstybės nužmogėjimas, ir akcentavo savo veiksmus, kurdama įspūdį, lyg vienintelė žinotų teisingus sprendimus, gerų įstatymų kūrimo receptus.

Pernai valstybės vadovė nebesisvaidė žaibais, o siūlė susitarti ir tęsti pradėtus darbus. Prieš rinkimus dėmesį ji nukreipė į konservatorių dominuojamos Vyriausybės darbą, nerealizuotus užmojus, verslo reguliavimo ir socialinės politikos trūkumus, ne tik šiai, bet ir ateinančiai valdžiai nurodė būtinus pokyčius. Reikšmingais D.Grybauskaitė pavadino ne tik suvaldytą finansų krizę, bet ir pradėtus darbus energetikos srityje, paragino politikus sutarti dėl šių svarbių projektų tolesnio plėtojimo.

Temos: 1 Prezidentas
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min