Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda. Jam iššūkį meta konservatorių premjerė Ingrida Šimonytė, advokatas Ignas Vėgėlė, Laisvės partijos iškeltas teisininkas Dainius Žalimas, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, medikas Eduardas Vaitkus, Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas atsargos karininkas, buvęs viceministras Giedrimas Jeglinskas.
Lietuvos prezidento rinkimai: detalūs rezultatai – kaip balsavo kiekviena savivaldybė
Politologai tikisi solidesnių antro turo debatų, bet intrigos neprognozuoja
01:30
Į antrą Lietuvos prezidento rinkimų turą patekus Gitanui Nausėdai ir Ingridai Šimonytei, BNS kalbinti politologai teigia, kad dabartinis šalies vadovas susirinks didelę dalį „protesto“ balsų, ir intrigos neprognozuoja.
Pasak Mykolo Romerio universiteto lektorės Rimos Urbonaitės, dabar I.Šimonytei reikia solidžiai pasirodyti debatuose, tačiau politologė nemano, kad tai galėtų turėti lemiamos reikšmės rinkimų baigčiai.
„Aš nelabai įsivaizduoju, kas gali nutikti, kad I.Šimonytė parodytų kokį nors labai solidų rezultatą arba net pasipriešinimą antrajame ture G.Nausėdai. Akivaizdu, kad jam sukris nemažai kitų kandidatų balsų. I.Šimonytei, iš kur tų balsų žvejoti, nelabai net yra“, – sakė ji.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Naujausi rezultatai: G.Nausėda ir I.Šimonytė išlaiko savo pozicijas
01:08
I.Šimonytė ir G.Nausėda jau paskelbė, kad dalyvaus antrame ture, tačiau rezultatai vis dar skaičiuojami. Tiesa, tendencijos nesikeičia ir dar labiau ryškėja – suskaičiavus duomenis iš 1642 apylinkių pirmoje vietoje yra G.Nausėda su 46,45 proc. balsų, antroje vietoje – I.Šimonytė su 16,61 proc. balsų. I.Vėgėlė surinko 12,60 proc. balsų. Ketvirtoje – R.Žemaitaitis su 10,52 proc. balsų, penktoje – E.Vaitkus su 7,82 proc. balsų, šeštoje – D.Žalimas su 3,17 proc. balsų, septintoje A.Mazuronis su 1,51 proc. balsų, aštuntas lieka G.Jeglinskas su 1,32 proc. balsų.
Istorija kartojasi: antrajame prezidento rinkimų ture vėl kovos G.Nausėda ir I.Šimonytė
00:54
Nauji prezidento rinkimai – varžovai tie patys: po penkerių metų pertraukos antrajame ture vėl susitiks Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė.
Tai rodo pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Suskaičiavus daugiau nei pusės šiemet prezidento rinkimuose balsavusių rinkėjų valią, G.Nausėda surinko 46 proc. balsų, I.Šimonytė – 16 procentų.
„Taip, norėjosi laimėti pirmajame ture, bet, matyt, kad antras turas bus. Esu pasirengęs tvirtai siekti pergalės antrajame ture, ir manau, kad pavyks tai padaryti“, – pirmadienio naktį žurnalistams sakė G.Nausėda.
„Mano pagrindinis turbūt tikslas buvo patekti į antrąjį turą šiame etape, ir jis, manau, kad yra pasiektas“, – teigė I.Šimonytė.
2019 metais varžovų jėgos buvo lygesnės, tuomet jie abu per pirmąjį turą surinko maždaug po 31 proc. rinkėjų balsų.
Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.
VRK duomenimis, advokatas Ignas Vėgėlė surinko 12 proc., partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis – 10 proc., medikas Eduardas Vaitkus – 7 proc., teisininkas Dainius Žalimas – 3 proc., Darbo partijos lyderis Seimo narys Andrius Mazuronis – 1,5 proc., buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas – 1,3 procento.
I.Vėgėlė pripažino nepatekęs į antrą prezidento rinkimų turą
00:53 Atnaujinta 01:39
Kandidatas į prezidentus advokatas Ignas Vėgėlė skelbia nepatekęs į antrąjį rinkimų turą.
„Aš manau, kad dabar tendencijos labai aiškios – aš lieku trečioje vietoje, ir akivaizdu, kad į antrą turą išeina Gitanas Nausėda ir ponia Šimonytė“, – rinkimų naktį Vilniuje jis sakė žurnalistams.
Ar mato savo ateitį politikoje, I.Vėgėlė žada apsispręsti „greitu laiku“. Tada ir būsią aišku, su kokia politine jėga jam būsią pakeliui: „Gerai pagalvojęs, viską pasvėręs nuspręsiu. Aš į politiką einu ne dėl naudos sau, bet kad galėčiau pakeisti Lietuvą. Turiu įvertinti, ar aš galėsiu kitoje pozicijoje padaryti tai, ką pažadėjau žmonėms. Jeigu taip, tuomet man kelias į politiką atviras, jeigu ne – liksiu, kur esu.“
Paklaustas, ar mato politinę ateitį su jį prezidento rinkimuose parėmusia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, advokatas kalbėjo, kad pirmiausia turintis apsispręsti dėl to, ar išvis dalyvaus politikoje.
„Mes esame aptarę, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga remia mane prezidento rinkimuose“, – atsakė jis, paklaustas, ar yra aptaręs galimybę eiti į politiką su „valstiečiais“.
I. Vėgėlė taip pat pridūrė, kad birželį vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose rems jam palaikymą kandidatuojant į prezidentus išreiškusias partijas.
V.Blinkevičiūtė: G.Nausėda vis tiek laimės
00:39
Perrinkimo siekiančio prezidento Gitano Nausėdos štabą aplankiusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad rezultatai pirmajame rinkimų ture rodo, jog rinkėjai vertina šalies vadovo darbą.
„Tai, kad G.Nausėda pirmauja, rodo, kad Lietuvos žmonės supranta ir vertina visą prezidento darbą besibaigiančią kadenciją“, – žurnalistams sekmadienį sakė V.Blinkevičiūtė.
LSDP prezidento rinkimuose nekėlė savo kandidato ir parėmė G.Nausėdos kandidatūrą.
Plačiau skaitykite: V.Blinkevičiūtė: rinkimų rezultatai rodo, kad žmonės vertina prezidento darbą
D.Žalimas sako, kad jo rezultatą iš dalies lėmė „strateginis balsavimas“ už I.Šimonytę
00:38
Kandidatas į prezidentus, Laisvės partijos iškeltas teisininkas Dainius Žalimas teigė, kad jo pasirodymą šalies vadovo rinkimuose iš dalies lėmė „strateginis balsavimas“ už konservatorių iškeltą premjerę Ingridą Šimonytę, siekiant jos patekimo į antrąjį turą.
„Visada norisi turėti geriau, nes aš žmogus ambicingas ir, be abejo, ambicijų yra. Bet, aišku, reikia nenurašyti to, kas vadinama strateginiu balsavimu. Tikrai buvo skleidžiamas toks naratyvas, kad už mane neverta balsuoti, kadangi yra kita dešinioji kandidatė“, – žurnalistams sekmadienį Laisvės partijos rinkimų štabe sakė D.Žalimas.
Šiuo metu suskaičiavus rezultatus 1509 rinkimų apylinkėse iš 1895, Laisvės partijos kandidatas su 3,06 proc. rinkėjų balsų užima šeštą vietą. Iš viso prezidento rinkimuose varžosi aštuoni kandidatai.
D.Žalimas anksčiau sekmadienį sakė, kad „pakankamai geras“ rezultatas pirmajame rinkimų ture jam būtų 7 proc. rinkėjų balsų.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
A.Mazuronio tikslas buvo kitas
00:36
Antrajame kandidatų prezidento rinkimuose ketverte pagal rezultatus liekantis Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako savo rezultatą vertinantis gerai, o dabar jėgas nukreipsiantis į pasiruošimą Seimo rinkimams šiemet spalį.
„Kai kandidatavau į partijos pirmininkus, aš labai aiškiai pasakiau, kad mano tikslas – ne prezidento rinkimai, ne Europos Parlamento rinkimai, tačiau Seimo rinkimai (...), kad Darbo partija išliktų parlamentine partija nepaisant visų prognozių“, – sekmadienį LRT televizijai sakė A.Mazuronis.
Jo teigimu, nepavykus įgyvendinti užsibrėžto tikslo, jis būtų pasiruošęs trauktis iš partijos pirmininko posto.
Plačiau skaitykite: Antrajame kandidatų į prezidentus ketverte likęs A.Mazuronis rezultatą vertina gerai
Į antro turo baigtį G.Nausėda žiūri atsargiai
00:34
Premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus tai, jog ji pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą, šalies vadovas ir rinkimų favoritas Gitanas Nausėda sako, kad pergalė dar ne kišenėje, o tokios „nuotaikos“, kad rinkimai jau laimėti, yra labai pavojingos.
G.Nausėda tvirtai pirmauja šių metų prezidento rinkimuose, tačiau jo turimos persvaros nepakaks, kad jis užsitikrintų pergalę pirmame ture.
Plačiau skaitykite: Pergalė dar ne kišenėje: į antro turo baigtį G.Nausėda žiūri atsargiai
Paskutinę vietą G.Jeglinskas vadina sėkme
00:31
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Giedrimas Jeglinskas rikiuojasi paskutinis tarp kandidatų į prezidentus, tačiau sako nelaikantis savo pasirodymo pralaimėjimu.
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) suskaičiavus rezultatus daugiau nei dviejuose trečdaliuose apylinkių, G.Jeglinskas yra surinkęs 1,3 proc. balsų.
„Rezultatas man yra puikus“, – rinkimų štabe sekmadienį vakare sakė G.Jeglinskas.
„Dirbame iš visų jėgų, padarėme viską, ką galėjome, pradėjome nuo nulio. (...) Tai, ką padarėme, yra didelis dalykas ir kad mane mato krašto apsaugos ministru, tai jau yra didžiulis įdirbis. Tai, kad mane vertina visi kandidatai ir žino, kur dirbau, irgi yra didelis (...) pasiekimas. Taigi, džiaukimės ką pasiekėme“, – žurnalistams teigė jis.
„Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat tikino nemanąs, jog G.Jeglinsko pasirodymas rinkimuose buvo nesėkmingas.
Plačiau skaitykite: Paskutinis liekantis G.Jeglinskas nelaiko nesėkme savo pasirodymo prezidento rinkimuose
Pergalė dar ne kišenėje: į antro turo baigtį G.Nausėda žiūri atsargiai
00:27
Premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus tai, jog ji pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą, šalies vadovas ir rinkimų favoritas Gitanas Nausėda sako, kad pergalė dar ne kišenėje, o tokios „nuotaikos“, kad rinkimai jau laimėti, yra labai pavojingos.
G.Nausėda tvirtai pirmauja šių metų prezidento rinkimuose, tačiau jo turimos persvaros nepakaks, kad jis užsitikrintų pergalę pirmame ture.
Pagrindinė varžovė – konservatorių premjerė Ingrida Šimonytė jau paskelbė patekusi į antrąjį rinkimų turą, kuriame, kaip ir 2019 metais, susidurs kartu su G.Nausėda.
Jis, paklaustas, ar pergalė jau kišenėje, žiūrint į pirmojo turo rezultatus ir 2019 metų rinkimų rezultatus, teigė, kad taip galvoti nereikėtų.
„Man labai nepatinka tokios nuotaikos, tokios nuotaikos dažniausiai baigiasi liūdnai. Aš tikrai būsiu visiškai pasirengęs ir antrajam turui ir jokių nuotaikų nei sau, kad čia jau viskas išspręsta, nei juolab savo komandai tikrai neleisiu“, – pabrėžė G.Nausėda.
„Mes turime būti susikoncentravę ir eiti iki galo“, – pridūrė jis.
Šalčininkų ir Visagino savivaldybėse prezidento rinkimus laimėjo E.Vaitkus
00:24
Lietuvos prezidento rinkimuose į šalies vadovus kandidatavęs medikas Eduardas Vaitkus surinko daugumą balsų Šalčininkų ir Visagino apylinkėse.
Anot kandidato, šiuose regionuose jis dalyvavo pasitelkęs reklamą rusų kalba.
„Rusų kalba papildomai atspausdinau, berods, 17 tūkst. (agitacinio leidinio – BNS), 10 tūkst. buvo išdalyta Visagine, 5 tūkst. – Šalčininkų rajone. Man atrodo, ir dar Naujoje Vilnioje“, – sekmadienį žurnalistams savo populiarumą rusakalbėse savivaldybėse aiškino E.Vaitkus.
Anot jo, tuo metu agitacinė medžiaga lietuvių kalba galėjo likti neišdalyta.
„Kur kiek ko klausi, formaliai neva išdalijo, bet ko paklausi, tas negavo. Kaip pavyzdys, Kaune 100 tūkst. turėjo būti išdalyta, retas kas, ko paklausi, kas gavo“, – aiškino E.Vaitkus.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Šalčininkų rajone šis kandidatas surinko beveik 40 proc. balsų, Visagine – beveik 38 procentus.
E.Vaitkus tvirtino prezidento rinkimais politinės karjeros neplanuojantis baigti. Jis pranešė kandidatuosiantis į Seimą su nauja partija, pavadinta „Nauja politinė jėga“.
„Aš planuoju nenutraukti politinės veiklos. (...) Mano išsireiškimas yra toks – nauja politinė jėga privalo atsirasti iš eilinių žmonių Lietuvoje“, – teigė jis.
Medikas pridūrė, kad naujajai partijai gali būti neleista dalyvauti rinkimuose, tačiau jis planuoja imtis tam tikrų veiksmų, kurie leistų nepaisyti nustatytų taisyklių.
Rinkimų kodeksas numato, kad kandidatus į Seimo narius gali kelti politinė partija, įregistruota įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos. Šis terminas suėjo balandžio 10 dieną.
„Mes šitą terminą jau esame praleidę. Yra mechanizmas, ką galime padaryti legaliai ir teisėtai, bet nesakysiu aš čia detalių ir niuansų, nesakysiu sąmoningai ir specialiai“, – sekmadienį žurnalistams sakė E.Vaitkus.
Suskaičiavus beveik pusę prezidento rinkimuose dalyvavusiųjų balsus, E.Vaitkus sulaukė 7,8 proc. palaikymo ir užima penktą vietą iš aštuonių.
Naujausi rezultatai: I.Šimonytė tolsta nuo I.Vėgėlės
00:05
Atkeliaujant vis daugiau rezultatų iš didžiųjų apylinkių, didėja atotrūkis ir tarp I.Šimonytės ir I.Vėgėlės. Suskaičiavus rezultatus iš 1439 apylinkių, pirmauja G.Nausėda, surinkęs 47,22 proc. balsų. Antroje vietoje – I.Šimonytė, surinkusi 15,39 proc. balsų. Trečioje – Ignas Vėgėlė su 12,47 proc. balsų. Ketvirtoje – R.Žemaitaitis su 11,15 proc. balsų.
I.Šimonytė mano, kad bus antrame rinkimų ture, štabe nuaidėjo: „ačiū“, „ačiū“
00:02
Ingrida Šimonytė sekmadienį paskelbė patekusi į antrąjį prezidento rinkimų turą.
„Mano pagrindinis turbūt tikslas buvo patekti į antrąjį turą šiame etape ir jis, manau, kad yra pasiektas“, – žurnalistams Vilniuje sakė I.Šimonytė.
Partiečiai ją pasveikino audringais plojimais ir padėkos šūksniais.
Suskaičiavus balsus iš daugiau kaip 1300 rinkimų apylinkių, I.Šimonytė yra antra ir atsilieka nuo Gitano Nausėdos.
„Aš manau, kad labai tikėtina, turint minty, kokie balsai yra nesuskaičiuoti dar. Greičiausiai rezultatas bus geresnis negu dabar matome“, – prieš vidurnaktį rinkimų štabe kalbėjo I.Šimonytė.
Politikė aiškino, kad jos pagrindinis tikslas šiame etape buvo patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą.
"Jis, manau, kad yra pasiektas. Kiek bus procentų, mes turbūt pamatysime tada, kada bus suskaičiuoti balsai. Nes dabar, jeigu neklystu, iš 1 mln. 300 tūkst. balsavusių yra suskaičiuoti turbūt 550 ar 600 tūkst. balsų.
Vis dėlto tai – mažiau negu pusė. Tai gal mes palaukime, kol susiskaičiuos bent jau tiek, kad tas likutis būtų nedidelis. Ir tada, matyt, jau bus galima kalbėti apie procentus ir ar jie tenkina, ar netenkina“, – sakė kandidatė į prezidentes.
G. Nausėda skelbia laimėjęs pirmąjį turą, mano, kad antrajame kovos su I.Šimonyte
23:53
Perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako neabejojantis, kad surinks daugiausiai balsų per pirmąjį rinkimų turą, o antrajame, jeigu tokio prireiks, tikisi kovos su premjere Ingrida Šimonyte.
„Aš ne politologas, noriu palikti šį procesą komentuoti politologams. Svarbu, kad turbūt šiandien nebekyla abejonių, kad pirmąjį ratą aš laimiu, pažiūrėsime, kaip ten su tuo antruoju turu, bus, nebus. Man tai neturi didelės reikšmės, esu pasirengęs dalyvauti toliau ir eiti iki galo“, – žurnalistams sekmadienį sakė G. Nausėda.
Suskaičiavus balsus 1311 apylinkių iš 1895, dabartinis valstybės vadovas surinko daugiau kaip 48 proc. rinkėjų balsų.
Antra rikiuojasi I. Šimonytė su kiek daugiau nei 14 proc. balsų.
„Manau, kad taip ir išliks. Didžiųjų miestų rinkėjai labiau atiduos savo balsus už konsevatorių kandidatę“, – teigė G. Nausėda.
Jeigu tokio prireiktų, antrasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 dieną.
G.Landsbergis: tiki I.Šimonytės patekimu į antrą turą
23:41
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis į rinkimų rezultatų laukiantį Ingridos Šimonytės štabą atvyko po 23 val.
Pirmieji rinkimų rezultatai, kai I.Šimonytė buvo ketvirta, jo žodžiais, atrodė įprastai.
„Kol sulaukiame didžiųjų miestų, tol panašiai taip atrodo visą laiką“, – komentavo jis.
Pasak G.Landsbergio, rinkimų rezultatų vaizdas, kai šiuo metu I.Šimonytė yra antra po Gitano Nausėdos, jau aiškėja.
Jis sakė, kad nustebtų, jei kas labai keistųsi.
„Tiktai keisis procentai. Kur jie apsistos, sunku dabar pasakyti, nespėliosiu“, – teigė jis.
G.Landsbergis sakė, kad jį stebina tai, kad ypatingai radikalūs kandidatai surinko reikšmingą dalį balsų.
Jo žodžiais, ko gero, reikia tam tikros refleksijos apie tai – kas yra žmonės, pasisakantys už Rusiją, prieš Ukrainą, mūsų nacionalinį saugumą. Tas esą kelia nerimą.
G.Nausėda ragino savo žmoną atsakyti į klausimą, ar jis pasikeitė?
23:38
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė įvertino rinkiminę kampaniją ir penkerius metus, kai jos vyras Gitanas Nausėda yra Lietuvos prezidentas. Ji taip pat palinkėjo „gero skrydžio į ateitį“, tačiau į klausimą, ar jos sutuoktinis pasikeitė per šiuos metus, neatsakė net ir juokais raginama jo paties.
Prezidentas Gitanas Nausėda kol kas pirmauja prezidento rinkimų pirmame ture, kurio rezultatus kartu su žmona Diana ir būriu rėmėjų stebi restorane „Le Mans“.
Atsakęs į žurnalistų klausimus, vietą prie mikrofonų jis užleido būtent pirmajai poniai, kuri teigė rinkimuose pasigendanti kūrybingumo.
„Rinkimai yra rinkimai. Jie turbūt visada tie patys. Galbūt atsirado naujų veidų, norėtųsi, kad būtų daugiau rinkimuose kūrybingumo ir mes daugiau kalbėtume apie pažangą, ateitį. Iš tikrųjų, kai kalbėjomės apie rinkimus, pagrindinė idėja buvo, kad Lietuvą turi jungti kartu kuriantys žmonės, kartu veikiantys“, – kalbėjo D.Nausėdienė.
Plačiau skaitykite: „Čia atsakyk, nes man labai įdomu pačiam“: pirmoji ponia sulaukė įdomaus klausimo apie savo vyrą
I.Vėgėlė mano netekęs trečdalio balsų
23:26
Ignas Vėgėlė, kuriam sociologinės apklausos prognozavo vietą pirmajame kandidatų trejete, ragino laukti galutinių rinkimų rezultatų ir tada daryti išvadas.
Dabartiniais duomenimis, I.Vėgėlė yra trečias su kiek daugiau nei 12 proc. balsų ir grumiasi su koja kojon einančiu parlamentaru Remigijumi Žemaitaičiu.
„Aš dar kol kas neturiu galutinių rezultatų. Kai matysime galutinius rezultatus, tada matysime“, – TV3 televizijai pareiškė teisininkas.
Tą patį vėliau jis kartojo ir žurnalistams savo rinkimų štabe.
Jis pripažino, kad dalies balsų neteko dėl kitų kandidatų panašumo.
„Manau, labai gerai išsisklaidė balsai žmonių, kurie norėjo pakeisti politinę sistemą. Jie pasiskleidė akivaizdžiai pas Žemaitaitį, pas Vėgėlę ir tokiu būdu mes netekome trečdalio balsų“, – kalbėjo I.Vėgėlė.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: pasiekimai geri
23:23
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė prieš vidurnaktį kalbėjo, kad iš plaukiančių balsavimo rezultatų panašu, kad partijos kandidatė premjerė Ingrida Šimonytė bus antrame prezidento rinkimų ture.
„Negaliu pasakyti, kad tai yra labai netikėtas rezultatas. Tai yra tikėta, bet kartu tai yra ir džiugus rezultatas tokioje kovoje. Kaip matome, kandidatų profiliai įvairūs, nemaža jų dalis turi ryškiai kitokį požiūrį negu I.Šimonytė.
Tai irgi labai vertiname žmonių pasitikėjimą, kad I.Šimonytė yra vertinama tarp rinkėjų kaip gebanti vesti valstybę į priekį“, – komentavo ji.
R.Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, konservatorių stebėtojai praneša I.Šimonytė pirmauja Vilniuje, kai kuriose Kauno rinkimų apylinkėse.
Regionuose rezultatai esą varijuoja: konservatorių kandidatė mažai kur pirma, bet pasiekimai, pasak politikės, pakankamai geri.
Plačiau skaitykite: I.Šimonytė tiki, kad bus antras rinkimų turas ir ji jame
Pilietybės referendumo iniciatorė dar tikisi stebuklo, politologai – skeptiški
23:19
Referendumo dėl dvigubos pilietybės išplėtimo iniciatorė parlamentarė Dalia Asanavičiūtė sako besitikinti stebuklo, kad pavyks pakeisti Konstituciją, BNS kalbinti politologai tuo abejoja.
D.Asanavičiūtės teigimu, didesnis negu paprastai rinkėjų aktyvumas suteikia vilčių, kad „įmanoma dar turėti teigiamą rezultatą“.
„Tiesa, turėtų balsuoti apie 85 proc. „už“. (...) Laukiame viltingai, pats aktyvumas neblogas ir galime dar tikėtis stebuklo, kurio aš ir tikiuosi“, – sekmadienio vakarą BNS sakė parlamentarė.
„Ko gero, šiąnakt ar ryt iš ryto matysis, kokia tendencija“, – pridūrė ji.
Pirminiais duomenimis, prezidento rinkimuose ir referendume balsavo apie 59 proc. rinkėjų.
„Reikėtų, kad vos ne 90 proc. būtų „už“, tad tikėtina, kad referendumas pats įvyks, faktas, kad peržengė ribą. Bet nuostatai priimti, panašu, kad neužteks balsų“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis.
Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili taip pat teigė dvejojanti, kad pakankamas referendume dalyvavusiųjų skaičius balsuos „už“.
„Iš to aktyvumo, kokį dabar turime, vos ne visi atėję, iš akies, virš 80 proc. atėjusiųjų turėjo pasisakyti „už“, kad būtų priimtas sprendimas keisti Konstituciją“, – kalbėjo G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Ji kritikavo komunikaciją apie referendumą. Anot politologės, taip pat „buvo pakankamai pernelyg didelė dalis žmonių, kurie sakė nelabai suprantantys procedūriškai, kaip žymėti savo nuomonę“.
„Čia yra didžiausias feilas (susimovimas – BNS) ir būtent dėl šitos priežasties nematyčiau priežasties trečią kartą lipti į tą pačią balą taip pat prastai pasiruošus arba, kitaip sakant, nepasiruošus“, – tvirtino politologė.
Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Privalomajame referendume dėl dvigubos pilietybės išplėtimo siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
2019 metais pirmą kartą surengus referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, balsuoti atėjo 1,32 mln. arba 53 proc. rinkėjų. Už Konstitucijos pataisą balsavo 956,5 tūkst. arba beveik 74 proc. rinkėjų. Tuomet pritrūko beveik 287 tūkst. balsų, kad Konstitucija būtų pakeista.
R.Žemaitaitis nesitikėjo, kad tiek surinks
23:12
Ilgai antroje vietoje pagal rinkimų rezultatus buvęs Remigijus Žemaitaitis LRT studijoje sakė esąs įsitikinęs, kad jie keisis, kai pasirodys duomenys iš didžiųjų miestų.
Rezultatus jis sakė vertinantis labai gerai: „Geri, aš tokių nesitikėjau“. R.Žemaitaitis sakė, kad didžiausio palaikymo sulaukia iš savo kraštiečių, o jo štabo atliktos apklausos rodo, kad nėra labai aiškaus jo rinkėjo portreto – R.Žemaitaitį palaiko įvairaus amžiaus ir socialinių grupių žmonės.
Plačiau skaitykite: R.Žemaitaitis: tokių rezultatų nesitikėjau
M.Jastramskis: antrame ture bus G.Nausėda ir I.Šimonytė
23:11
Politologas Mažvydas Jastramskis „Facebook“ profilyje paskelbė įrašą, kad antrame ture susigrums Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė.
Naujausi duomenys: I.Šimonytė nustūmė R.Žemaitaitį žemyn, pirmauja – G.Nausėda
23:03
Suskaičiavus 1172 apylinkių duomenis, I.Šimonytė kyla į antrą vietą – ji renka 12,85 proc. balsų. Į trečiąją vietą nustumtas R.Žemaitaitis turi 12,44 proc. balsų, ketvirtas I.Vėgėlė su 12,13 proc. balsų, o penktas E.Vaitkus su 7,60 proc.
Pirmauja G.Nausėda su 12,54 proc. balsų.
Suskaičiavo daugiau nei pusę balsų: 73 proc. dalyvavusių balsavo už daugybinę pilietybę
22:51
Kartu su prezidento rinkimais vyko referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo – daugybinės pilietybės išplėtimo.
Suskaičiuoti duomenys iš 1071 apylinkių, iš viso yra 1895 apylinkės. Šie duomenys rodo, kad 73,39 proc. dalyvavusių referendume balsavo už, prieš – 26,61 proc.
I.Vėgėlę aplenkė I.Šimonytė, pirmauja – G.Nausėda
22:50
Suskaičiavus 1090 apylinkių duomenis, pirmauja G.Nausėda, renkantis 49,79 proc. balsų.
Antras toliau išlieka R.Žemaitaitis su 12,86 proc. balsų.
Į trečią vietą veržiasi I.Šimonytė, turinti 12,29 proc. balsų – ji į ketvirtą vietą nustūmė I.Vėgėlę su 12,17 proc. balsų.
G.Jeglinskas pateko į avariją
22:50 Atnaujinta 23:16
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas, lrytas.lt šaltinių duomenimis, sekmadienio vakarą po 22 val. pateko į avariją. Lrytas.lt šaltinių teigimu, kandidatas į prezidentus nenukentėjo. Pirminiais duomenimis, į jo automobilį atsitrenkė taksi automobilis.
Kandidato rinkimų štabo vadovas Lukas Savickas žurnalistams sakė, kad G.Jeglinskas nenukentėjo, turėtų grįžti į rinkimų štabą.
„Visi lyg ir jaučiasi gerai, po įvykio iššovė oro pagalvės. Vairavo ne pats Giedrimas, o jo komandos narys, šiuo metu su policija pildomi visi reikiami formalumai“, – informavo L.Savickas.
„Tikimės, kad (G. Jeglinskas – BNS) netrukus prisijungs prie mūsų štabe“, – pridūrė jis.
Apie 23 val. G.Jeglinskas sugrįžo į rinkimų štabą. Pasak jo, eismo įvykis įvyko ne dėl G.Jeglinską vežusio vairuotojo kaltės.
„Į avariją patekus šokas visąlaik, bet svarbiausia, kad iš abiejų automobilių esame sveiki“, – žurnalistams po eismo įvykio sakė G.Jeglinskas.
„Važiavome antra juosta, iš pirmosios išsuko taksi (...), greitai, neparodęs signalo ir trenkėmės. Nemalonus dalykas, nesu buvęs tokioje situacijoje“, – pridūrė jis.
Rezultatai iš 1000 apylinkių: lyderių ketvertas nesikeičia
22:36 Atnaujinta 22:52
Suskaičiuoti balsavimo rezultatai iš 1008 apylinkių – lyderių ketvertas nesikeičia. Pirmauja Gitanas Nausėda, surinkęs 50,03 proc. balsų. Antroje vietoje – Remigijus Žemaitaitis, surinkęs 13,10 proc. balsų. Trečioje – Ignas Vėgėlė su 12,07 proc. balsų. Ketvirtoje Ingrida Šimonytė su 11,98 proc. balsų, penktoje – Eduardas Vaitkus, surinkęs 7,38 proc. balsų, Dainius Žalimas 2,50 proc. balsų, Andrius Mazuronis 1,66 proc. balsų, Giedrimas Jeglinskas 1,29 proc. balsų.
Nors šie duomenys yra iš daugiau pusės rinkimų apylinkių, tačiau juose suskaičiuoti balsai tesudaro penktadalį visų per rinkimus atiduotų balsų.
Pagal Rinkimų kodeksą, išrinktu laikomas kandidatas, kuris dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę balsų arba dalyvaujant mažiau rinkėjų surinko daugiausia, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų, tai yra ne mažiau kaip 795 tūkst. 78 balsus.
Jeigu pirmą kartą balsuojant nė vienas kandidatas nesurenka minėto balsų skaičiaus, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų.
G.Nausėda neabejoja, kad pateks į antrą turą
22:31
Antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda neabejoja, kad pateks į antrą turą, jei nelaimėtų pirmajame.
„Esu pasiruošęs visiems scenarijams. Be abejo, pirmame ture laimėti būtų labai stiprus mandatas, tai leistų jaustis dar tvirčiau antrą kadenciją, bet kokie bebūtų rezultatai, tikiu, kad net ir neišsipildžius pirmojo turo scenarijui, neabejoju, kad pateksiu į antrą turą“, – sekmadienio vakarą žurnalistams Vilniuje sakė jis.
Plačiau skaitykite: „Esu pasiruošęs visiems scenarijams“: G.Nausėda įvertino beplaukiančius rinkimų rezultatus ir rinkiminę kovą
Politologai: didelis aktyvumas didmiesčiuose palankus I.Šimonytei, bet intriga išlieka
22:24
Vilniuje ir Kaune prezidento rinkimuose balsavus beveik dviem trečdaliams rinkėjų, BNS kalbinti politologai sako, kad toks aktyvumas palankus dabartiniam prezidentui Gitanui Nausėdai ir premjerei Ingridai Šimonytei, laikytai vienai realiausių kandidatų patekti į antrąjį turą su dabartiniu šalies vadovu.
Vis tik jie teigia, kad intriga dėl antrojo turo išlieka, mat reikšmingą palaikymą advokatui Ignui Vėgėlei rodo prieš rinkimus darytos sociologinės rinkėjų apklausos.
„Aktyvesnis Vilniaus, Kauno rinkėjų dalyvavimas gali būti naudingas I.Šimonytei, nors tai dar priklauso nuo gyventojų amžiaus. Ar aktyviau vyresnio amžiaus, ar jaunimas, ko šiuo metu nežinome. Tai čia spėjimas“, – BNS sekmadienį vakare sakė Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
Vilniuje balsavo 63,16 proc., Kaune – 62,91 proc., rinkėjų. Tai yra daugiau nei bendras aktyvumas, kuris, pirminiais duomenimis, Lietuvoje siekia 59,37 procento.
„Įprastai didesnis aktyvumas Vilniuje yra geriau liberalams, konservatoriams. (...) Visa kita Lietuvoje nėra, kad varijuotų pagal kažkokį kandidatą labai“, – BNS teigė VU TSPMI docentas Mažvydas Jastramskis.
R.Vilipšauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad rinkėjus mobilizuoti galėjo ne tik intriga dėl antrojo turo, bet ir galimybė dalyvauti referendume dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
„Kas pateks į jį – ar Ingrida Šimonytė, ar Ignas Vėgėlė su dabartiniu prezidentu. Antra priežastis – galimybė balsuoti referendume mobilizavo daugiau rinkėjų“, – kalbėjo politologas.
Klaipėdos universiteto (KU) Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili prognozuoja, kad mažesnėse savivaldybėse „daugiau simpatijų bus naujųjų kandidatų pusėje“.
„Galime paspėlioti, ponui Vėgėlei, ponui Žemaitaičiui“, – BNS teigė G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Nepaisant didžiausio rinkėjų aktyvumo nuo 1997 metų, politologai atkreipia dėmesį, kad jis vos keliais procentiniais punktais didesnis nei 2019-aisiais, kai buvo apie 57 procentus.
„Beveik 60 proc. ir tikimybė, kad dar ūgtels. Tai yra džiugu, tai rodo, kad žmonės nėra abejingi. Bet jeigu pasižiūrėsime matematiškai, statistiškai, tik keliais procentiniais punktais daugiau nei 2019 metais“, – kalbėjo G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
„Siečiau su keliais dalykais. Vienas, kai mes 2012 metais buvo pasiektas dugnas pačių jauniausių rinkėjų aktyvumo, po to jis pradėjo didėti“, – teigė M.Jastramskis.
Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.
Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyko ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
A.Zuokas: nebus blogai, jei išrinks ir G.Nausėdą
22:22
Palaikyti I.Vėgėlės atėjo ir Artūras Zuokas, „Laisvės ir teisingumo“ partijos lyderis. Jis teigė, kad kadangi remia šituose rinkimuose šį kandidatą, normalu, kad jis rinkimų vakarą atėjo čia.
„Nemanau, kad bus blogiausias variantas, jeigu G.Nausėda bus išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu antrai kadencijai. Bet mes norėjome permainų, o juos gali generuoti tik žmogus, kuris nėra tame statuse“, – kalbėjo A.Zuokas.
Jis nepraleido progos įgelti ir I.Šimonytei bei jos rinkėjams: „Man labai keista, kodėl žmonės balsuoja už I.Šimonytę. Aš manau, kad tie žmonės turbūt serga Stokholmo sindromu, tai yra, turi priklausomybę nuo tų, kurie juos skriaudžia. Bet, kaip matau, Lietuvoje tokių žmonių yra nemažai.“
M.Baltrukevičius: „R.Žemaitaičio įsiveržimu į priekį dar nereikėtų stebėtis“
22:09
Suskaičiavus duomenis iš 669 apylinkių (iš viso yra 1895) Gitanas Nausėda renka 50,81 proc. balsų, Remigijus Žemaitaitis – 13,99 proc., Ignas Vėgėlė – 11,59 proc., Ingrida Šimonytė – 10,72 proc., Eduardas Vaitkus – 6,83 proc., Dainius Žalimas – 2,30 proc., Andrius Mazuronis – 1,67 proc., Giedrimas Jeglinskas – 1,30 proc.
Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Matas Baltrukevičius teigia, kad daugelį nustebinusiu R.Žemaitaičio išsiveržimu į priekį, antrą vietą, dar nereikėtų stebėtis, derėtų palaukti didžiųjų miestų rezultatų.
„Kol kas mes neturime didžiųjų miestų. Kai juos matysime – Šimonytė tikrai spurtuos, o Žemaitaitis tikrai neatrodys taip gerai, Vėgėlės smukimas tikriausiai nebus toks dramatiškas, bet irgi bus.
(...) Visada, kai turime sociologines apklausas, didžiausia nežinomybė yra apie tuos žmones, kurie žada balsuoti, bet nėra apsisprendę už ką. Dažnai pastebimas efektas, kad tokie žmonės linkę balsuoti už kandidatą, kuris apklausose pirmauja, tačiau kiekvieni rinkimai yra skirtingi. (...) Šie rinkėjai visada gali nustebinti“, – 15min teigė analitikas.
Policija aiškinasi 4 atvejus dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, dokumentų klastojimo
21:55
Sekmadienį vykus prezidento rinkimams ir referendumui dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, policija sako nepradėjusi nė vieno ikiteisminio tyrimo, tačiau yra surinkusi medžiagą dėl keturių galimų nusikaltimų.
„Ikiteisminių tyrimų nepradėta, tačiau surinktos keturios medžiagos. Turbūt kitą savaitę bus sprendžiama, ar yra pagrindai pradėti ikiteisminius tyrimus“, – sekmadienį per spaudos konferenciją Vyriausiojoje rinkimų komisijoje sakė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
„Trys medžiagos surinktos dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise ir viena medžiaga – dėl rinkimų ar referendumo dokumentų suklastojimo ar suklastoto dokumento panaudojimo“, – teigė jis.
Policijos vadovo duomenimis, taip pat surašyti keturi administracinių nusižengimų protokolai: du dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir du – dėl rinkimų ar referendumo agitacijos tvarkos pažeidimo.
Dėl viešosios tvarkos pažeidimo gauti pranešimai Kaune, Biržų rajone, o dėl agitacijos tvarkos pažeidimo – Kalvarijos ir Kupiškio savivaldybėse.
„Lietuvos kriminalinės policijos biuras konstatavo, jog pagal vykdomą stebėseną reikšmingos bei turinčios įtaką rinkimų procesams informacijos nefiksuota“, – sakė R.Požėla.
Anot jo, per šešias balsavimo dienas iš viso policija sulaukė 49 pranešimų apie galimus pažeidimus. Daugiausia pranešimų būta dėl filmavimo rinkimų apylinkėse, taip pat dėl triukšmavimo, neblaivių asmenų pasirodymo, dėl balsavimo už kitą asmenį ir dėl nesutarimų tarp komisijos narių bei stebėtojų.
Sekmadienio vakarą Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS teigė, kad šie rinkimai – ypač ramūs.
Pirmieji duomenys iš Vilniaus – pirmauja I.Šimonytė
21:53
Pasirodė ir pirmieji duomenys iš Vilniaus. Paskelbus rezultatus iš vienos apylinkės pirmauja I.Šimonytė, surinkusi 51,81 proc. balsų. Antroje – Gitanas Nausėda su 24,85 proc. balsų, trečioje Ignas Vėgėlė su 8,40 proc. balsų.
Ketvirtas – Dainius Žalimas, penktas Eduardas Vaitkus, šeštas Remigijus Žemaitaitis, septintas Giedrimas Jeglinskas, aštuntas Andrius Mazuronis.
R.Karbauskis laukia I.Vėgėlės ir G.Nausėdos dvikovos
21:50
Igno Vėgėlės štabe apsilankęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad, jo nuomone, antrame ture kausis du kandidatai, galintys laimėti – I.Vėgėlė ir G.Nausėda.
„Jeigu bus kitaip, jeigu į antrą turą pateks Ingrida Šimonytė, tai baigtis yra aiški“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis. Jis teigė, kad parama I.Vėgėlei buvusi ir dėl sutampančių vertybių, nors esą partija panašumų turi ir su G.Nausėda, tačiau pastarojo meto prezidento sprendimai nuvylę. Tarkim, Lauryno Kasčiūno paskyrimas krašto apsaugos ministru.
Anot R.Karbauskio, labai gaila, kad greičiausia nebūsią teigiamo sprendimo dėl referendumo: „Pastangų, man atrodo, buvo žymiai per mažai palyginti su tuo 2019 m. mūsų ruoštu referendumu. Tai buvo kur kas daugiau. Ir Adamkus, ir visi kiti, tik mus tada išdavė Vytautas Landsbergis, kai pasakė, kad nereikia balsuoti, ir dėl to tada referendumas žlugo. Dabar jis turbūt žlugo, nes žmonės paprasčiausiai nebuvo net informuoti apie referendumą.“
Daugiau skaitykite: Su Ignu Vėgėle rinkimų rezultatų laukia ir būrys įžymybių: tarp jų – Druskininkų meras, atlikėjai Tarasovai
Ž.Pinskuvienė: ne dabar laikas keisti prezidentus
21:48
Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, kartu su vyru Jonu Pinskumi atvykusi į restoraną „Le Mans“ kartu su prezidentu Gitanu Nausėda ir jo komanda stebėti rinkimų rezultatų.
Rinkimuose Ž.Pinskuvienė palaikė būtent G.Nausėdą, taip pat pasisakė ir už galimybę turėti dvigubą pilietybę.
Paklausta, kokių rinkimų rezultatų tikisi, ji sakė besitikinti, jog šalies vadovas nugalės dar pirmame ture.
„Prezidento rinkimuose labai tikimės, kad užteks pirmo turo. Būtų labai geras ir teisingas Lietuvos žmonių sprendimas. Tikiuosi, kad jie yra už stabilumą ir už tęstinumą“, – kalbėjo Ž.Pinskuvienė.
Jos teigimu, jeigu ir būtų antras turas, nesvarbu, kas bus G.Nausėdos konkurentas, kadangi ir antrame ture jis laimės.
„Tikrai ne dabar laikas keisti prezidentus“, – pabrėžė Ž.Pinskuvienė.
Tuo metu dėl referendumo baigties Širvintų rajono vadovė svarstė, kad sunku pasakyti, kadangi žmonės klausinėjo, nesuprato biuletenio formuluotės.
Visur pirmauja G.Nausėda, išskyrus dvi savivaldybes, kur lyderiai – E.Vaitkus ir I.Šimonytė
21:36
Kol kas 531 apylinkės duomenys iš 1895.
Visose savivaldybėse pirmaują G.Nausėda, išskyrus dvejose: Šalčininkuose kol kas pirmauja E.Vaitkus, renkantis 41,18 proc. balsų, o Vilniaus mieste ir užsienio diplomatinėse atstovybėse pirmauja I.Šimonytė su 46,39 proc. balsų. Tiesa, Vilniuje, kol kas nėra duomenų nė iš vienos apylinkės, visi duomenys iš užsienio atstovybių.
Suskaičiuoti balsai iš ketvirtadalio apylinkių
21:35
Suskaičiuoti balsavimo rezultatai iš ketvirtadalio apylinkių – jau turimi duomenys iš 531 apylinkių. Lyderiai nesikeičia. Pirmauja G.Nausėda, surinkęs 51,34 proc. balsų. Antroje vietoje – Remigijus Žemaitaitis, surinkęs 13,99 proc. balsų. Trečioje – Ignas Vėgėlė su 11,53 proc. balsų. Ketvirtoje Ingrida Šimonytė su 10,49 proc. balsų, penktoje – Eduardas Vaitkus, surinkęs 6,63 proc. balsų, Dainius Žalimas kol kas renka 2,26 proc. balsų, Andrius Mazuronis renka 1,70 proc. balsų, Giedrimas Jeglinskas turi 1,35 proc. balsų.
Daugiau nei 70 proc. dalyvavusių referendume balsavo už daugybinę pilietybę
21:31
Kartu su prezidento rinkimais vyko referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo – daugybinės pilietybės išplėtimo.
Suskaičiuoti duomenys 351 apylinkių, iš viso yra 1895 apylinkės.
Šie duomenys rodo, kad 73,30 proc. dalyvavusių referendume balsavo už, prieš – 26,70 proc.
Negaliojančių biuletenių buvo – 2,31 proc., galiojančių – 97,69 proc.
Vilkaviškyje suskaičiuota daugiau nei pusės apylinkių balsai
21:21
Vilkaviškio rajone suskaičiuota 20-ies iš 39 apylinkių duomenys.
Čia tvirtai pirmauja G.Nausėda, renkantis 55,96 proc. balsų.
Antras – R.Žemaitaitis, renkantis 16,94 proc., trečias – I.Vėgėlė su 10,43 proc.
I.Šimonytė neabejoja, kad išeis į antrąjį rinkimų turą
21:19
Kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė sako neabejojanti, kad prireiks antrojo rinkimų turo, kuriame ji dalyvaus.
„Esu tikra“, – žurnalistams Vilniuje sakė ministrė pirmininkė, paklausta, ar prireiks antrojo turi ir tikisi jame dalyvauti.
I.Šimonytė žurnalistams teigė besijaučianti puikiai.
Kartu ji kalbėjo, kad puikiai supranta ir gali įvertinti, ką reiškia išeiti į rinkimus iš tos premjero pozicijos, kai sukrėtimų ir krizinių situacijų Lietuvoje netrūko.
Kalbėdama apie rinkimų kampaniją, I.Šimonytė sakė, kad buvo visko.
Galbūt kartais keistų komentarų ar pasisakymų, tiesa – esą už akių.
„Ką turbūt galima paminėti kaip neįprastą dalyką, nes tai turbūt yra pirma tokia kampanija, kai joje dalyvavo kandidatas, kalbantis dalykus, kurie – vėlgi nenoriu svaidytis žodžiais, bet jau prie antivalstybinių pareiškimų turbūt yra labai netoli.
Tikrai buvo keista tokiame debate dalyvauti, turint minty, kad ginčytis su tokia retorika kažkuria prasme reiškia dar ir tokio žmogaus matomumo ir žinomumo didinimą. Bet, kita vertus, esame demokratija ir taip atsitinka, kad tokie žmonės irgi gauna savo penkias minutes šlovės ir pačius absurdiškiausius, melagingiausius ir, sakyčiau, kad jau su antivalstybine veikla besiribojančius pareiškimus taip pat turi galimybę išdėstyti. Tai yra turbūt šios kampanijos toks ypatumas – gal taip pasakyčiau“, – komentavo ji.
I.Šimonytė pasveikinta gėlėmis: štabe – kol kas kalbos apie Euroviziją ir sodo darbus
21:16
Konservatorių kandidatė į prezidentes Ingrida Šimonytė rinkimų rezultatų štabe laukia su būriu rėmėjų, tarp kurių daugiausia partijos narių. Kalbos prie kavos kol kas sukasi apie „Euroviziją“, sodo darbus, mat sekmadienio rytą ji pasidalino įrašu apie pasodintus svogūnus.
I.Šimonytės rinkimų štabas įsikūrė viešbutyje „Courtyard by Marriott“ netoli Vilniaus centro.
Kandidatė į prezidentes, pasipuošusi ukrainietiška vyšyvanka, į jį atvyko apie 20 val. 40 minučių.
Įėjusi politikė buvo pasitikta plojimais, jai įteikta gėlių puokštė.
Įėjimą į štabą saugo apsaugos darbuotojas.
Tarp susirinkusių štabe – europarlamentarai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, parlamentarai Linas Slušnys, Mindaugas Lingė ir kt.
I.Šimonytei labiau rūpi referendumas
21:13
I.Šimonytės teigimu, vertinant balsavimo rezultatus, prioritetinis yra referendumo balsų skaičius.
„Labai tikiuosi, kad šįkart pavyks pakeisti 12 konstitucijos straipsnį“, – kalbėjo premjerė.
Ji paragino kol kas neskubėti komentuoti pirmųjų apylinkių balsavimų.
„Aš puikiai suprantu, ką reiškia į rinkimus patekti iš mano situacijos, kuomet pastaruoju metu esu premjerė ir krizių būta nemažai, kur reikėjo reaguoti greitai, kartais net nespėjant tinkamai žmonėms paaiškinti. Tai nėra politiškai labai patogi pozicija“, – apie savo šansus rinkimuose svarstė I.Šimonytė.
Vertindama rinkimų eigą, ji stebėjosi vieno kandidato pozicija, kurio kai kurie pasisakymai „balansavo ant antivalstybinių pareiškimų“ ribos. Tačiau, anot politikės, tai indikuoja, kad demokratiniai procesai šalyje vyksta „kai net tokie žmonės gauna savo 15 minučių šlovės“.
Premjerės vertinimu, greičiausiai prezidento rinkimuose prireiks antrojo turo.
G.Nausėdos rinkimų štabo vadovas: galvoju, kad bus antras turas
21:06
Nors rezultatai iš pirmųjų apylinkių rodo, kad daug kur G.Nausėda renka daugiau nei 50 proc. balsų, Prezidento Gitano Nausėdos rinkimų štabo vadovas Povilas Mačiulis15min teigė galvojantis, kad rinkimuose bus antras turas ir prezidentui nepavyks užsitikrinti antros kadencijos per pirmąjį.
„Nedrįsčiau prognozuoti, nes scenarijai yra labai įvairūs. Jeigu atsiminsime 2019 metus, tai kaip tik paskutinė apklausa ir parodė, kad Ingrida Šimonytė lentelėje aplenkė Gitaną Nausėdą ir kas buvo įdomu, kad rinkimai būtent tai ir atspindėjo“, – pasakojo P.Mačiulis.
„Turbūt vienintelis dalykas, kuriuo dabar tarsi galime pasimatuoti ir dabar, tai dabar tos apklausos nerodo tokios tendencijos. Bet aš pats asmeniškai, nors širdyje optimistas, bet nesu tiek optimistiškas – aš galvoju, kad antras turas yra labai realus scenarijus“, – pridūrė jis.
Jis neatsakė, kas palankesnis varžovas G.Nausėdai – I.Šimonytė ar Ignas Vėgėlė, tačiau pabrėžė, kad tai „labai skirtingi ir labai įdomūs varžovai iš rinkimų organizavimo pusės“.
„Nedrįsčiau sakyti, kuris palankesnis, nes į kiekvieną varžovą reikia žiūrėti su pagarba ir rinkimai toks dalykas, kuris gali parodyti ir pačius netikėčiausius rezultatus“, – kalbėjo G.Nausėdos štabo vadovas.
Pirmauja G.Nausėda, antroje R.Žemaitaitis, trečioje I.Vėgėlė
21:04
Toliau skaičiuojami balsavimo rezultatai. Jau pasirodė skaičiai iš 207 apylinkių. Kol kas esminiai skaičiai nesikičia. Pirmauja G.Nausėda, surinkęs 52,47 proc. balsų. Antroje vietoje Remigijus Žemaitaitis, surinkęs 14,04 balsų. Trečioje Ignas Vėgėlė su 11,49 proc. balsų. Ketvirtoje Ingrida Šimonytė su 10,54 proc. balsų, ketvirtoje Eduardas Vaitkus surinko 5,82 proc. balsų, Dainius Žalimas 2,48 proc. balsų, Andrius Mazuronis 1,75 proc. balsų, Giedrimas Jeglinskas 1,41 proc. balsų.
D.Žalimas būtų pasirengęs antrame ture remti I.Šimonytę, tikisi 7 proc. balsų
20:59
Kandidatas į prezidentus, Laisvės partijos iškeltas teisininkas Dainius Žalimas sako, jog nepatekęs į antrą šalies vadovo rinkimų turą remtų konservatorių keliamą premjerę Ingridą Šimonytę.
„Nekalbėjome (su partija dėl paramos antrajame ture – BNS), bet jūs patys suprantate, kad realiai, jeigu kalbėtume rimtai apie paramą antrajame ture, jeigu aš į jį neišeisiu, tai iš esmės vertybine prasme mes galime matyti panašumą tik su viena kandidate“, – žurnalistams sekmadienį Laisvės partijos rinkimų štabe sakė D.Žalimas.
„Tai yra daugiau nei akivaizdu. Kažkur skirtumų yra, aišku, galima jai priekaištauti, kad ne kas kitas, o ji valdžioje yra keturis metus, ir daugelis tų dalykų, apie kuriuos yra kalbama, jie galėjo tiesiog būti paimti ir įgyvendinti“ – pridūrė jis.
Laisvės partijos kandidatas sako, kad 7 proc. rinkėjų balsų pirmajame ture, kurių veikiausiai neužtektų patekti į antrąjį, jam būtų „pakankamai geras“ rezultatas.
„Matant visas sąlygas, matant, kad aš rinkimų kampanijai neturėjau tiek daug lėšų, galimybių ir taip toliau, žinant, kad yra labai stipri konkurentė dėl panašių vertybių, tai manau apie 7 proc. galvoti būtų visiškai pakankamai gerai“, – teigė D.Žalimas.
Iš viso prezidento rinkimuose varžosi aštuoni kandidatai.
„Akivaizdu, kad vienas yra aukštas, gražus ir ambicingas, ir kartais kerštingas. Ten, matyt, viešajam interesui nelabai išeina dominuoti. O apie kitus yra pakankamai sudėtinga šnekėti. Mažiausiai kokius tris aš galėčiau įvertinti kaip atvirus arba slaptus Maskvos rėmėjus“, – kalbėjo Laisvės partijos kandidatas.
Jis teigė, kad apie 60 proc. siekiantis rinkėjų aktyvumas yra „normalus europinės valstybės aktyvumas“.
„Tas, be abejo, džiugina, nes visada kuo yra mažesnis aktyvumas, tuo daugiau klausimu dėl paties legitimumo, nors, aišku, čia su teisėtumu nieko bendro neturi. Bet šiaip aš galvoju, kad mes artėjame maždaug prie normalios Europos valstybės vidurkio, kada rinkėjų pasyvumas jau nebekelia tiek problemų“, – teigė D.Žalimas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, sekmadienį savo valią pareiškė 47,78 proc. rinkėjų. Dar 11,59 proc. jų balsavo iš anksto. Tai – didžiausias rinkėjų aktyvumas nuo 1997-ųjų.
D.Žalimas negalėjo pasakyti, ar jam bei jį iškėlusiai Laisvės partijai yra palankus, palyginti su ankstesniais prezidento rinkimais, aukštesnis rinkėjų aktyvumas.
„Niekas nedarė jokių sociologinių pjūvių, kieno sąskaita tas aktyvumas. Mes galime įtarti, kad partiją (Laisvės – BNS) remia jaunesni, aukštesnio išsilavinimo žmonės. Aš dabar negaliu atsakyti į šitą klausimą, čia reikėtų labai spėlioti“, – teigė D.Žalimas.
Laisvės partijos kandidatas mano, kad rinkėjų aktyvumui siekiant beveik 60 proc., jų balsų referendume išplėsti dvigubai pilietybei nepakaks.
„Manau, yra labai sunku kuriuo nors klausimų šiandien Lietuvoje surinkti daugiau negu 50 proc. visų (rinkėjų balsų – BNS). (...) Aš pats šiaip tai pritarčiau – reikėtų galvoti apie rinkimų kartelės (referendume – BNS) mažinimą, bandyti rizikuoti“, – kalbėjo D.Žalimas.
Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyko ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
Siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.
S.Skvernelis nemato G.Jeglinsko antrame ture, norėtų jo gynybos ministru
20:53
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad partijos kandidatas prezidento rinkimuose Giedrimas Jeglinskas nepateks į antrąjį turą, tačiau galėtų tapti krašto apsaugos ministru formuojant naują Vyriausybę po Seimo rinkimų vėliau šiais metais.
„Birželio pabaigoje, liepos pradžioje skelbsime galimą savo Vyriausybę. G.Jeglinskas, tikiuosi, bus realus kandidatas (...) į krašto apsaugos ministrus“, – sekmadienį G.Jeglinsko rinkimų štabe žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Pasak S.Skvernelio, G.Jeglinskas turėtų įsitvirtinti šalies vidaus politikoje.
„Reikia kalbėti apie realybę – į antrą (turą – BNS), ko gero, ne. Bet Gedrimas nėra meteoritas, kuris atskriejo į Lietuvos politinę padangę ir užgeso. Tai bus kaip žvaigždė ateityje ir, tikiuosi, atras deramą vietą mūsų politinėje sistemoje pagal savo žinias, kompetencijas ir gebėjimus“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Prezidento rinkimuose „Vardan Lietuvos“ iškeltas G.Jeglinskas varžosi su dar septyniais kandidatais.
G.Jeglinsko teigimu, jo pasirodymas rinkimuose buvo sėkmingas.
„Jau yra pergalė. Žiūrint į apklausas, jos skyrėsi labai ženklai. Kokie bus rezultatai, pasakyti sunku. Dabar svarbiausia, kad žinia, kurią pateikiau Lietuvai – saugi Lietuva, kurioje svarbus kiekvienas, kurioje nelieka nematytų žmonių, kuri yra saugi, su Vakarais, klestinti, demokratiška Lietuva – yra labai aiški“, – žurnalistams rinkimų štabe kalbėjo kandidatas.
Jis sakė, jog rinkimų debatuose pademonstravo savo kompetencijas pagrindinėse prezidento veiklos srityse.
„Svarbiausios temos prezidento institucijai yra užsienio politika ir saugumas. Mano nuomone, šiose srityse parodžiau, kas būtina prezidentui. Turiu ir labai aiškią viziją dėl saugios Lietuvos, kompetencijas, vadovavimo patirtį. Kalbu ne tik apie tai, kur reikia nueiti, bet ir žinau, kaip tą padaryti“, – sakė G.Jeglinskas.
Visuomenės apklausų duomenimis, į antrąjį turą patekti turėtų perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda su kažkuriuo iš konkurentų – konservatorių kelta premjere Ingrida Šimonyte arba nepartiniu teisininku Ignu Vėgėle.
Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyko ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
Pirmauja G.Nausėda, antroje R.Žemaitaitis
20:52
Pasirodė pirmieji balsavimo rezultatai. Suskaičiavus duomenis iš 77 apylinkių kol kas pirmauja G.Nausėda. Jis surinko 50,56 proc. balsų. Antroje vietoje – Remigijus Žemaitaitis, surinkęs 13,76 balsų. Trečioje – Ingrida Šimonytė su 12,98 proc. balsų, ketvirtoje – Ignas Vėgėlė su 11,72 proc. balsų. Eduardas Vaitkus surinko 5,11 proc. balsų, Dainius Žalimas 2,75 proc. balsų, Andrius Mazuronis 1,62 proc. balsų, Giedrimas Jeglinskas 1,50 proc. balsų.
I.Šimonytės štabo vadovas: aktyvumas teikia vilties, kad referendumas gali pavykti
20:51
Didelis rinkėjų aktyvumas teikia vilties, kad Konstitucijos pataisa dėl dvigubos pilietybės išplėtimo gali būti priimta, sako kandidatės į prezidentes Ingridos Šimonytės rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė, tačiau jos pačios perspektyvų patekti į antrąjį turą kol kas nekomentuoja.
„Pozityviausia žinia, kam galėtų reikšmingos įtakos turėti, tai sėkmingesnei referendumo baigčiai. Kuo didesnis aktyvumas, tuo turbūt įkvepia labiau vilties, kad gal ir galime sulaukti tos žinios, kad pagaliau referendumas pagaliau įvyko ne tik pagal aktyvumo duomenis, bet ir pagal balsavusiųjų“, – žurnalistams Vilniuje sakė M.Lingė.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį savo valią su balsavusiais iš anksto savo valią prezidento rinkimuose ir referendume pareiškė 59,37 proc. rinkėjų.
Klausiamas, ar aktyvumas palankus konservatorių keltai I.Šimonytei, M. Lingė sakė, kad tai tiesiog rodo „bendrą augantį susidomėjimą prezidento rinkimų kampanija“.
„Visa tai, kas po Rolando Pakso apkaltos vyko su prezidento rinkimais, jautėsi, kad didėja su kiekvienais rinkimais po keletą procentų, tai panašu, kad nėra išimtis ir ši. Nors ir buvo daug titulų, kad yra nuobodi kampanija, bet jei turėsime per 20 metų didžiausią aktyvumą, tai tikrai negalima to pasakyti (...). Panašu, kad intriga yra atsiradusi“, – sakė M.Lingė.
Anot jo, aktyvumą galėjo lemti referendumas, dar vienas veiksnys – didelė poliarizacija tarp kai kurių kandidatų.
„Galbūt tikrai nesame turėję tokio akivaizdžiai Kremliaus naratyvus propaguojančio ir atstovaujančio kandidato, matyt, tai irgi ne paskutinėje vietoje, kas padeda mobilizuoti rinkėją“, – tvirtino I.Šimonytės štabo vadovas.
Visuomenės apklausų duomenimis, į antrąjį prezidento rinkimų turą patekti turėtų perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda su kažkuriuo iš konkurentų – I.Šimonyte arba nepartiniu teisininku Ignu Vėgėle.
Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyko ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
I.Vėgėlė: žmonės nori pokyčių, o aš tą pokytį reprezentuoju
20:47
Į savo štabą restorane „Grey“ atvykęs I.Vėgėlė buvo pasitiktas aplodismentais. Kalbėdamas su žurnalistais jis sakė, kad nuotaikos yra puikios, o rinkėjų aktyvumas esą džiugina: „Turbūt perkopsim 60 proc., kas yra turbūt rekordinis pastarųjų metų rinkimų aktyvumas, tai rodo, kad žmonės nori pokyčių. O aš tą pokytį reprezentuoju.“
I.Vėgėlė tikino, kad ateina daugiau balsuoti tų, kurie nori pasikeitimų, o tai esą būsią į naudą jam. Jis neslėpė manąs, kad pateks į antrą turą kartu su Gitanu Nausėda. Komandos daryti tyrimai esą rodo, kad galimybės yra tolygios, už jį balsuoja daugiau vidutinio amžiaus žmonių. I.Šimonytę remia daugiau jaunesnių rinkėjų, o štai G.Nausėdą – vyresnių.
G.Nausėdos štabas – prabangiame restorane Užupyje
20:41 Atnaujinta 21:11
Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su komanda rinkimų rezultatų lauks prabangiame restorane „Le Mans“, įsikūrusiame Užupyje.
Jaukioje erdvėje pamažu renkasi šalies vadovo rėmėjai ir komanda. Tarp atvykusiųjų – ir prezidento patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė, buvęs patarėjas, dabar rinkimų štabo vadovas Povilas Mačiulis.
G.Nausėda rinkimų rezultatus turėtų sekti su pirmąja ponia Diana.
Tarp atvykusiųjų – ir buvęs VRK vadovas Zenonas Vaigauskas, socialdemokratų europarlamentaras Juozas Olekas.
Atvyko ir Širvintų rajono Živilė Pinskuvienė su vyru Seimo nariu, Regionų partijos pirmininku Jonu Pinskumi. Taip pat atvyko G.Nausėdos patarėjai, politologas Mindaugas Jurkynas.
Andriaus Mazuronio štabas laukia rinkimų rezultatų
20:29
Rinkimai baigėsi, tačiau visiems, kurie spėjo atsistoti į eilę – bus leista balsuoti
20:29
15min skaitytojai pranešė, kad kai kuriose Vilniaus miesto rinkimų apylinkėse buvo nusidriekusios eilės likus vos kelioms minutėms iki prezidento rinkimų pirmojo turo ir balsavimo referendume pabaigos.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Martynas Čerkauskas teigė, kad šios informacijos negali nei paneigti, nei patvirtinti. Tačiau nuramino rinkėjus – bus leista balsuoti visiems asmenims, kurie į eilę atsistojo iki 20 valandos.
„Jeigu taip yra – visiems bus leista balsuoti. 20 valandą komisija užfiksuoja paskutinį rinkėją, stovintį eilėje. Taip pat buvo daroma ir per išankstinį balsavimą, jis realiai baigėsi tik 21 valandą“, – teigė M.Čerkauskas.
Giedrimo Jeglinsko štabe nuotaikos kol kas geros
20:28
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškelto kandidato G.Jeglinsko štabas nuo 19.30 val. įsikūręs Vilniaus bare „Uncle Sam’s American Pub“. G.Jeglinskas per visą rinkimų kampaniją akcentavo savo vakarietišką patirtį ir darbą NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju.
I.Vėgėlės štabe – marga kompanija
20:24 Atnaujinta 20:56
Rimto pretendento į antrą turą advokato Igno Vėgėlės kolegos ir bendražygiai sekmadienio vakarą rinkosi restorane „Grey“.
Be Druskininkų mero Ričardo Malinausko, rezultatų čia laukia ir atlikėjai Vilius ir Violeta Tarasovai, laidų vedėjas Dainius Martinaitis, dizainerė Daiva Urbanavičiūtė ir kt.
Palaikyti I.Vėgėlės atėjo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, taip pat kiti „valstiečiai“ – Aurelijus Veryga, Valius Ąžuolas.
Daugiau skaitykite čia: Su Ignu Vėgėle rinkimų rezultatų laukia ir būrys įžymybių: tarp jų – Druskininkų meras, atlikėjai Tarasovai
Lietuva prezidento rinkimuose balsavo aktyviausiai nuo 1997 metų
20:08
Prezidento rinkimuose šiemet dalyvavo daugiausia rinkėjų nuo 1997-ųjų – 59,37 procento.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį savo valią pareiškė 47,78 proc. rinkėjų. Dar 11,59 proc. jų balsavo iš anksto.
„Norisi labai padėkoti visiems rinkėjams, kurie taip aktyviai balsavo. (...) Džiaugsmingas yra aktyvumas, o kai jis yra didelis, tenka palaukti eilėse“, – sekmadienį per spaudos konferenciją sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Didesnis aktyvumas prezidento rinkimų pirmajame ture registruotas tik 1993 ir 1997 metais, tuomet atitinkamai balsavo 78,6 proc. bei 71,45 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.
Vėlesniais metais balsuoti ateidavo nuo 48,4 proc. (2004 metais) iki 53,9 proc. (2002 metais) rinkėjų.
L.Petronienės teigimu, šiųmetinis balsavusiųjų skaičius dar gali didėti, nes nepriskaičiuoti balsavusieji užsienyje ir balsavusieji po 20 val., jeigu jie spėjo atvykti iki užsidarant rinkimų apylinkei.
„Kadangi vyksta ir rinkimai, ir referendumas, tikrasis aktyvumas bus nustatytas pagal rastus biuletenius – galiojančius ir negaliojančius atitinkamai prezidento rinkimų ir referendumo“, – sakė ji.
Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Rinkimuose savo balsą atidavė beveik 60 procentų rinkėjų: aktyviausiai balsavo Birštone, pasyviausiai – Visagine
20:05 Atnaujinta 20:22
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės iš viso balsavo 59,37 proc. rinkėjų.
Sekmadienį nuo 7 iki 20 valandos savo balsą atidavė 47,78 proc. rinkėjų. Tuo metu balsuodami iš anksto ar namuose savo valią šią savaitę jau pareiškė 269 955 rinkėjai. Anot VRK, tai sudaro 11,59 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus.
Aktyviausi rinkėjai buvo Birštone – 70,76 proc., Palangoje – 68,45 proc. ir Neringoje – 65,78 proc. Pasyviausi rinkėjai buvo Visagine – 40,90 proc.
Vilniuje balsavo 63,16 proc., Kaune – 62,91 proc., Klaipėdoje – 55,67 proc., Šiauliuose – 60,96 proc., Panevėžyje – 58,54 proc., Marijampolėje – 55,67 proc., Alytuje – 57,44 proc.
Rinkėjų sąraše iš viso yra 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Policija per prezidento rinkimus šiemet nepradėjo nė vieno ikiteisminio tyrimo
19:57
Sekmadienį vykstant prezidento rinkimams ir referendumui dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, policija sako nepradėjusi nė vieno ikiteisminio tyrimo ar administracinių nusižengimų teisenos dėl galimų pažeidimų.
Sekmadienio vakarą policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS teigė, kad šie metai – ypatingai ramūs.
„Per pastaruosius metus pažeidimų visuomet būdavo ir per išankstinį balsavimą, ir rinkimų dieną. – teigė R. Matonis. – Reikia atkreipti dėmesį, kad savivaldybės ar Seimo rinkimai veikia kitokiais mastais. Ten yra didesnės papirkimų tikimybės. Per prezidento rinkimus būna mažiau pažeidimų.”
Šiemet dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai.
Paskutinę valandą balsuoti atvykę kauniečiai nustebo: pasibaigė rinkimų biuleteniai
19:37
Į 15min redakciją kreipėsi pasimetę kauniečiai. Gyventojai atvykę balsuoti į Garliavoje esančią Prezidento Valdo Adamkus gimnaziją negalėjo atiduoti savo balso – baigėsi rinkimų biuleteniai.
„Pasibaigė rinkimų biuleteniai. Dabar tik atvežė, bet kiek žmonių jau išėjo nesulaukę. Stovėjom apie 20 minučių“, – 15min sakė gyventojai.
Vyriausiajai rinkimų komisijai žinoma situacija, kad kelios apylinkės buvo priartėjusios prie ribos, kai galėjo pritrūkti balsavimo biuletenių.
„Tokiais atvejais nedelsiant informuojama savivaldybės rinkimų komisiją, susisiekiama su kitomis aplinkinėmis balsavimo vietomis ir senkančių biuletenių atsargos yra labai greit papildomos.
Tokios situacijos iškyla dėl to, kad šiuose rinkimuose rinkėjai gali balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje ir sunku prognozuoti, kiek konkrečiai rinkėjų atvyks į konkrečią apylinkę, dėl to mažesnės komisijos, sulaukę daugiau rinkėjų susiduria su tokiais iššūkiais.
Bet kokiu atveju, džiaugiamės, kad rinkėjai aktyviai eina balsuoti ir užtikriname, kad balsavimo biuletenių bus pakankamai kiekvienam atvykusiam rinkėjui“, – teigė Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovė Indrė Ramanavičienė.
Tiksi paskutinė valanda iki balsavimo pabaigos: savo balsą atidavė jau 56,72 proc. rinkėjų
19:17
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės iki 19 val. iš viso balsavo 56,72 proc. rinkėjų.
Rinkimų dieną iki 19 val. savo balsą atidavė 45,13 proc. rinkėjų. Tuo metu balsuodami iš anksto ar namuose savo valią šią savaitę jau pareiškė 269 955 rinkėjai. Anot VRK, tai sudaro 11,59 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus.
„Matome, kad šiemet rinkėjai balsuoja šiek tiek aktyviau nei 2019 metais. Rinkėjų aktyvumas yra nežymiai didesnis nei prieš penkerius metus vykusiuose Respublikos Prezidento rinkimuose“, – teigė komisijos atstovė Indrė Ramanavičienė.
Aktyviausi rinkėjai: Birštone – 68,36 proc., Palangoje – 65,35 proc. ir Neringoje – 64,54 proc. Pasyviausi rinkėjai: Visagino – 39,32 proc., Pagėgių – 50,73 proc. ir Kelmės rajono – 51,23 proc.
VRK šiandien gavo iki šimto rinkėjų pranešimų. Absoliuti dauguma jų buvo pastebėjimai dėl politinės reklamos skleidimo.
Prie Lietuvos ambasados Londone nusidriekė eilės
18:58
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė savo „Facebook“ paskyroje pasidalino nuotrauka, kurioje matyti nusidriekusi eilė prie Lietuvos ambasados Londone. Šimtai lietuvių laukia savo eilės atiduoti balsą sekmadienį vykstančiuose prezidento rinkimuose ir referendume.
„Rytų Londone eilių beveik nėra. Ambasadoje eilės driekiasi per kelias gatves. Kas dar pakeliui, rinkitės rytų Londoną“, – rašoma „Facebook“ įraše.
Kaip Lietuvos prezidento rinkimus nušviečia užsienio žiniasklaida?
18:22
Saugumo nuo Rusijos tema dominuoja sekmadienį vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose – tokią išvadą daro didžiosios balsavimą nušviečiančios naujienų agentūros.
Apie Lietuvą straipsniuose pasakojama kaip valstybę, šiemet mininčią narystės ES ir NATO dvidešimtmetį, tačiau besibaiminančią tapti Rusijos taikiniu, jeigu Maskvai pavyks laimėti karą Ukrainoje.
Naujienų agentūra „Reuters“ atkreipė dėmesį, jog daugelis kandidatų, įskaitant aukštas pareigas einančius prezidentą Gitaną Nausėdą ir premjerę Ingrida Šimonytę, nacionalinio tranliuotojo debatuose prisipažino laikantys maisto atsargas namuose, kad būtų geriau pasirengę galimam konfliktui.
VRK: prezidento rinkimuose ir referendume iki 18 val. balsavo 53,42 proc. rinkėjų
18:17
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės iki 18 val. iš viso balsavo 53,42 proc. rinkėjų.
Rinkimų dieną iki 18 val. savo balsą atidavė 41,83 proc. rinkėjų. Tuo metu balsuodami iš anksto ar namuose savo valią šią savaitę jau pareiškė 269 955 rinkėjai. Anot VRK, tai sudaro 11,59 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus.
Aktyviausi rinkėjai: Neringoje – 62,89 proc., Birštone – 64,87 proc. ir Palangoje – 61,60 proc. Pasyviausi: Visagine 37,42 proc., Pagėgiuose – 48,90 proc. ir Kelmės rajone – 48,87 proc.
Rinkimuose savo balsą atidavė jau daugiau nei 50 procentų rinkėjų
17:36
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės iki 17 val. iš viso balsavo 50,14 proc. rinkėjų.
Rinkimų dieną iki 17 val. savo balsą atidavė 38,55 proc. rinkėjų.
Tuo metu balsuodami iš anksto ar namuose savo valią jau pareiškė 269 955 rinkėjai. Anot VRK, tai sudaro 11,59 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus.
Rinkėjų sąraše iš viso yra 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Aktyviausi rinkėjai – Neringoje (60,42 proc.), Birštone (61,08 proc.) ir Palangoje (57,28 proc.). Pasyviausi – Visagine (35,60 proc.), Klaipėdos mieste (46,54 proc.) ir Kelmės rajone (46,81 proc.).
VRK: „Automobiliai su rinkimine agitacija gali stovėti ne arčiau, kaip 50 metrų nuo balsavimo vietos“
17:15
Į 15min redakciją kreipėsi sunerimę skaitytojai, kurie sekmadienį užfiksavo kandidatų į prezidentus rinkimų agitacija apklijuotas transporto priemones. Rinkimų dieną politinė agitacija yra draudžiama, todėl kilo klausimas – ar tai yra legalu?
Keletos tokių pranešimų sekmadienį sulaukė ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
„Rinkimų agitacija apklijuoti automobiliai neturėtų būti arčiau kaip 50 metrų nuo balsavimo vietos ir neturėtų važinėti gatvėmis ir taip galimai daryti įtaką rinkėjų apsisprendimui, už ką balsuoti“, – dalijosi komisijos atstovė Indrė Ramanavičienė.
Todėl, jeigu politinės agitacijos plakatai, automobiliai, stendai ar kiti objektai yra toliau nei 50 metrų nuo balsavimo vietos – rinkiminės agitacijos taisyklės nėra pažeistos.
„Baltosios pirštinės“ gavo 80 pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus
16:54
Iki 16 valandos „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai apsilankė daugiau nei 120 apylinkių trečdalyje Lietuvos savivaldybių. Pagal stebėtojų pranešimus, balsadėžės galimai yra netinkamai užplombuotos kas penktoje aplankytoje apylinkėje – tai beveik perpus mažiau atvejų nei per pernai vykusius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus.
Be to, šiemet kol kas neturime patvirtintų atvejų, kai balsadėžės visiškai neužplombuotos. Nors problema vis dar egzistuoja, „Baltųjų pirštinių“ vertinimu, komisijos šiems rinkimams yra pasirengusios geriau.
Visgi pasitaiko pavienių atvejų, kai komisijos daro kitus pažeidimus: neleidžia balsuoti kitoje apylinkėje registruotam rinkėjui, nenaudoja duomenų apsaugai užtikrinti skirtų juodų lakštų, neužtikrina balsavimo slaptumo nepagrįstai leisdami į balsavimo kabiną eiti ne po vieną. Taip pat pastebima pavienių rinkiminės agitacijos atvejų šiuo metu galiojančiu agitacijos draudimo laikotarpiu.
Iš viso „Baltosios pirštinės“ gavo daugiau nei 80 pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus.
VRK: prezidento rinkimuose ir referendume iki 16 val. balsavo 46,71 proc. rinkėjų
16:10
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės sekmadienį iki 16 val. iš viso balsavo 46,71 proc. rinkėjų. Skaičius pateikiamas susumavus ir išankstinio balsavimo rezultatus.
Rinkimų dieną iki 9 val. prie balsadėžių atėjo – 2,85 proc. rinkėjų, iki 12 val. – 17,11 proc. rinkėjų, iki 15 val. – 31,42 proc. rinkėjų, iki 16 val. – 35,12 proc. rinkėjų
Tuo metu balsuodami iš anksto ar namuose savo valią jau pareiškė 269 955 rinkėjai. Anot VRK, tai sudaro 11,59 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus.
Rinkėjų sąraše iš viso yra 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Provokacija Mažeikiuose: miesto centre – V.Putino plakatas su Lietuvą žeminančiais žodžiais
15:37
Sekmadienį šalyje vykstant prezidento rinkimams Mažeikių Tarybos narys Virginijus Sungaila miesto centre užfiksavo plakatą su Rusijos prezidento Vladimiro Putino atvaizdu bei Lietuvą žeminančiais žodžiais.
Mažeikių centre esančioje Žemaitės gatvėje politikas apie 10 valandą ryto ėjo į parduotuvę ir skelbimų lentoje, kurioje iškabinti Lietuvos kandidatų į prezidentus plakatai, išvydo V.Putino atvaizdą.
„Ten itin judri miesto vieta, šalia didelė parduotuvė ir prie gatvės stovi skelbimų lenta, ant kurios prieš rinkimus buvo iškabinti Lietuvos kandidatų į prezidentus plakatai.
Plakatas buvo pakabintas ant G.Nausėdos rinkiminio plakato. Jau iš toli atkreipiau dėmesį, kad ant prezidento plakato yra kitokios spalvos, pamačiau, kad toje vietoje kaba agresorės valstybės veidas.
Provokacija buvo įdomiai padaryta, ji buvo suplanuota. Tik dalis plakato su G.Nausėda buvo uždengtas, taip buvo išgautas vaizdas – V.Putinas ir šalia G.Nausėdos rinkiminiai žodžiai ,,Jūsų prezidentas“. Veiksmas buvo apgalvotas. Kaip valstybės patriotą, mane tai labai užgavo. Su tušinuku dar buvo ranka užrašyti įžeidžiantys mūsų tautą sakiniai, geriau jų garsiai nesakysiu“, – teigė politikas.
V.Sungaila apie įvykį pranešė Valstybės saugumo departamentui bei policijai. Atvykę pareigūnai plakatą nukabino.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS patvirtino informaciją.
„13.45 val. gauta informacija, kad Mažeikiuose Žemaitijos gatvėje, ant rinkiminės skelbimų lentos žmogus pamatė plakatus rusų kalba“, – sakė R. Matonis.
E.Vaitkus: „Naujasis prezidentas turėtų siekti, kad augtų pasitikėjimas politikais“
14:54
Lietuvos prezidento rinkimuose save išsikėlęs medikas Eduardas Vaitkus sekmadienį balsavo Kaune, KTU Inžinerijos licėjuje.
Anot kandidato, naujasis prezidentas turėtų siekti, kad augtų pasitikėjimas valstybės politikais.
„Dabar partijomis pasitiki 5-7 proc. gyventojų, Seimu – 10-15 proc., dėl to visi jų priimami įstatymai yra ne mūsų, svetimi. Tai aš sakau: už naują kelią“, – teigė kandidatas.
Pirmais darbais, kuriuos turėtų atlikti prezidentas, jis įvardijo šalies vadovui skiriamo valstybinio apdovanojimo atsisakymą, pareigą kvestionuoti Konstitucijos pakeitimus, siekti ribojimo Lietuvos oro erdvėje skraidyti branduolinį ginklą galintiems nešti JAV orlaiviams.
Daugiau skaitykite čia.
VRK: Iki 14 val. balsavo 38,8 proc. rinkėjų
14:27
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės sekmadienį iki 14 val. iš viso balsavo 38,8 proc. rinkėjų.
Rinkimų dieną iki 10 val. prie balsadėžių atėjo 6,43% rinkėjų, iki 12 val. –17,11% rinkėjų, iki 13 val. – 22,42% rinkėjų.
Tuo metu balsuodami iš anksto ar namuose savo valią jau pareiškė 269 955 rinkėjai. Anot VRK, tai sudaro 11,59 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus.
Rinkėjų sąraše iš viso yra 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Prieš penkerius metus per pirmąjį prezidento rinkimų turą iki 14 val. savo valią buvo pareiškę 26,37 proc. rinkėjų. Tuomet dar 10,75 proc. rinkėjų buvo balsavę iš anksto. Bendras aktyvumas per 2019 metų rinkimus siekė 57,37 proc. rinkėjų, 2014 metų pirmajame ture – 52 procentus.
G.Jeglinskas: „Balsavau už Lietuvą, kurioje politinė kultūra yra aukštesnė“
14:24
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas sekmadienį balsavo Muitininkų rinkimų apylinkėje.
„Balsavau už saugią Lietuvą, už klestinčią Lietuvą, už labiau vakarietišką Lietuvą, už Lietuvą, kurioje politinė kultūra yra aukštesnė (...), turbūt tai yra pats svarbiausias dalykas“, – žurnalistams teigė Vilniuje sekmadienį balsavęs G.Jeglinskas.
Anot jo, agitaciniu laikotarpiu išryškėjo dalies politikų prorusiška pozicija, kartu jis ragino pasidžiaugti, jog rinkimai vyksta demokratiškai.
Daugiau skaitykite čia.
D.Žalimas: „Tikiuosi, kad Lietuvos žmonės yra atsparūs melui, dezinformacijai ir manipuliacijoms“
14:14
Kandidatas į prezidentus, Laisvės partijos iškeltas teisininkas Dainius Žalimas sekmadienį balsavo Bajorų rinkimų apylinkėje.
„Tikiuosi, kad Lietuvos žmonės yra atsparūs, pavyzdžiui, melui, dezinformacijai, manipuliacijoms ir norėtųsi tikėtis, kad jie balsuoja už vakarietiškumą, kompetenciją“, – sekmadienį atidavęs savo balsą prezidento rinkimuose žurnalistams sakė D.Žalimas.
Daugiau skaitykite čia.
VRK: „Pasitaiko atvejų, kai patys rinkėjai atsisako vieno iš balsavimo biuletenių“
14:05
„Baltosios pirštinės“ sekmadienio rytą gavo informacijos apie rinkėjams neišduodamus referendumo biuletenius. Organizacija pranešė apie kelis atvejus Širvintų ir Telšių rajonų savivaldybėse.
Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovė Indrė Ramanavičienė teigė, kad komisiją pasiekė keletas tokių skundų, tačiau nerimauti nėra ko – tai tik pavieniai atvejai.
I.Ramanavičienė dalinosi, kad pasitaiko atvejų, kai patys rinkėjai atsisako vieno iš balsavimo biuletenių.
„Kartais rinkėjai ateina nusiteikę neimti referendumo biuletenio. Tokią teisę jie turi, tai turėtų gerbti rinkimų komisija ir stebėtojai. Komisijos yra instruktuotos pateikti rinkėjui abu balsavimo biuletenius. Rinkėjo laisva valia yra pasirinkti juos abu arba vieno atsisakyti. Stebėtojai kartais kreipiasi ir mano, kad rinkėjas privalo imti abu, tačiau rinkėjas neprivalo, tokios prievolės nėra, asmuo gali pasirinkti.“, – teigė VRK atstovė.
I.Ramanavičienė pabrėžė, kad jeigu asmuo nori atsisakyti vieno iš balsavimo biuletenių – jis privalo informuoti rinkimų komisiją. Tokiu atveju asmuo pasirašo tik už vieną išduotą biuletenį.
Iki 13 val. balsavo 34,01 proc. rinkėjų
13:36
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės sekmadienį iki 13 val. iš viso balsavo 34,01 proc. rinkėjų.
Rinkimų dieną iki 10 val. prie balsadėžių atėjo 6,43% rinkėjų, iki 12 val. –17,11% rinkėjų, iki 13 val. – 22,42% rinkėjų.
Tuo metu balsuodami iš anksto ar namuose savo valią jau pareiškė 269 955 rinkėjai. Anot VRK, tai sudaro 11,59 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus.
13:26
Prezidento rinkimuose balsavo S.Skvernelis
13:02
Platiniškių rinkimų apylinkėje balsavo Saulius Skvernelis.
„Manau, kad šis balsavimas (...) parodys labai aiškiai, ar mes esame vakarietiška, demokratinė valstybė, ar nemaža dalis mūsų visuomenės vis dar krypsta į posovietinės, postkomunistinės, rusiškos visuomenės pusę. Čia labai svarbu: kad prezidentas ir būtų išrinktas, ir parodys, kokia visuomenės dalis, kur yra“, – žurnalistams sekmadienį sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S.Skvernelis. Daugiau skaitykite čia.
Savo valią pareiškė jau 28,7 proc. piliečių
12:37
Sekmadienį iki 12 val. savo valią pareiškė 17,11 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
Pridėjus balsavusiuosius iš anksto (11,59 proc.), savo valią jau yra pareiškę 28,7 proc. piliečių.
Rinkėjų sąraše iš viso yra 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Prieš penkerius metus per pirmąjį prezidento rinkimų turą iki 12 val. savo valią buvo pareiškę 16,96 proc. rinkėjų. Tuomet dar 10,75 proc. rinkėjų buvo balsavę iš anksto. Bendras aktyvumas per 2019 metų rinkimus siekė 57,37 proc. rinkėjų, 2014 metų pirmajame ture – 52 procentus
Vilniaus rajono gyventojai piktinasi: rinkiminės apylinkės pavadinimas parašytas trimis kalbomis
12:29
Vilniaus rajono Čekoniškių rinkiminė apylinkė gyventojus pasitiko su iškaba trimis kalbomis – lietuvių, lenkų ir rusų.
15min skaitytojai redakcijai pranešė, kad tokia iškaba papiktino rinkėjus.
Pranešama apie apylinkių komisijų darbo klaidas, neišduodamus referendumo biuletenius
11:48
„Baltosios pirštinės“ gavo informacijos apie rinkėjams neišduodamus privalomojo referendumo biuletenius, kol kas pranešta apie kelis atvejus Širvintų ir Telšių rajonų savivaldybėse. Šiuo metu organizacija aiškinasi, dėl kokių priežasčių biuleteniai nebuvo išduodami.
Nevyriausybininkai atkreipia dėmesį, kad ateidami balsuoti piliečiai rinkėjų sąraše savo parašais patvirtina biuletenių išdavimo faktą. Rinkėjui negali būti išduoti du biuleteniai, jei jis pasirašo vieną kartą, arba vienas biuletenis, jei jis pasirašo du kartus. Abiem atvejais kyla rizika klastoti rinkimų rezultatus.
Prasidėjus rinkimų dienai „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai fiksuoja ir kitas apylinkių komisijų darbo klaidas. Tiesa, jos pavienės, o atkreipus dėmesį – ištaisomos. Kaip ir kiekvienuose rinkimuose, pasitaiko neteisingai užplombuotų balsadėžių atvejų, kai kur rinkimų komisijos nenaudoja duomenų apsaugai užtikrinti skirtų juodų lakštų, rinkėjams be rimtos priežasties leidžiama eiti po kelis į vieną balsavimo kabiną. Šios iš pirmo žvilgsnio nedidelės klaidos kelia riziką balsavimo slaptumui ir sąžiningumui, nurodoma pranešime.
Primename, kad nuo vidurnakčio iki apylinkių uždarymo 20 valandą galioja agitacijos draudimo laikotarpis, kurio metu kandidatai ir juos palaikantys asmenys negali skelbti politinės reklamos tiek socialiniuose tinkluose, tiek gyvai (susitinkant su rinkėjais, dalinant skrajutes, kabinant ar paliekant kabėti plakatus).
„Baltųjų pirštinių“ atstovai ragina žmones rinkimuose dalyvauti atsakingai: einant balsuoti su savimi turėti asmens dokumentą, o apie pastebėtus galimus pažeidimus pranešti „Baltosioms pirštinėms“, tiesiogiai Vyriausiajai rinkimų komisijai arba policijai.
Prezidento rinkimuose balsavo D.Grybauskaitė, G.Nausėda ir I.Vėgėlė
11:29
Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako nesunkiai išrinkusi tinkamiausią kandidatą šalies vadovo rinkimuose bei pabrėžia, kad geopolitiniai iššūkiai išliks ir artimiausių penkerių metų leitmotyvu.
„Ne (nesunku išrinkti – BNS), nes tikrai turime aštuonis kandidatus ir manau, kad pagal kiekvieno skonį tikrai galima atrasti už ką galima balsuoti“, – po balsavimo Vilniaus rajone esančiame Bukiškyje žurnalistams sekmadienį sakė D. Grybauskaitė.
Vienas iš aštuonių kandidatų į prezidentus Ignas Vėgėlė sekmadienį balsavo Šilo rinkimų apylinkėje.
„Pagrindiniai darbai yra šiandien pailsėti, laimėti pirmą turą ir laimėti antrą turą“, – sekmadienį po balsavimo rinkimuose Vilniuje žurnalistams sakė advokatas. Daugiau skaitykite čia.
Šalies vadovo rinkimuose A. Kojelavičiaus apylinkėje sekmadienį balsavęs dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis reikalą po rinkimų koreguoti Vyriausybės sudėtį.
„Pirmasis darbas – apibrėžtas Konstitucijoje. Tai būtų Vyriausybės įgaliojimų priėmimas ir Vyriausybės formavimas iš naujo. Tą darbą jau esu atlikęs 2019 metais“, – žurnalistams Vilniuje teigė perrinkimo siekiantis politikas. Daugiau skaitykite čia.
Į Vilniaus miesto rinkimų apylinkę iškviesta policija – nušalinta neblaivi komisijos narė
10:21
Vyriausioji rinkimų komisija praneša apie kilusį incidentą vienoje iš Vilniaus miesto rinkimų apylinkių.
Pasak VRK, Vilniaus miesto B. Sruogos rinkimų apylinkėje kilo įtarimų, kad viena komisijos narė gali būti apsvaigusi.
Buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie nustatė girtumą – 0,15 promilės.
Minėta komisijos narė nedelsiant nušalinta darbo.
Iki 10 val. balsavo 18,02 proc rinkėjų
10:10
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės sekmadienį iki 10 val. iš viso balsavo 18,02 proc. rinkėjų.
Rinkimų dieną iki 10 val. prie balsadėžių atėjo 6,43 proc. rinkėjų. Tuo metu balsuodami iš anksto ar namuose savo valią jau pareiškė 11,6 proc. rinkėjų (269 tūkst. 955 rinkimų teisę turinčių piliečių).
Aktyviausi rinkėjai sekmadienį – Neringoje (36,90 proc.), Ignalinos rajone (29,62 proc.) ir Kupiškio rajone (26,62 proc.) savivaldybėse. Pasyviausi – Kauno rajone (12,92 proc.), Klaipėdos mieste (13,48 proc.) ir Visagine (13,77 proc.) rinkėjai.
Nesklandumai balsuojant Norvegijoje
09:40
15min skaitytojas Aivaras, kreipėsi į redakciją norėdamas pranešti apie nesklandumus balsuojant paštu iš Norvegijos. Pasak jo, tiek jis, tiek ir dauguma Norvegijoje gyvenančių tautiečių iš ambasados taip ir negavo balsavimo biuletenių.
„Negalvojau kad pilietinė teisė dalyvauti rinkimuose yra neįgyvendinama gyvenant Norvegijoje. Paštu balsuoju ne pirmą kartą, todėl registraciją balsavimui paštu užpildžiau laiku, kaip ir dauguma pilietiškų tautiečių, tačiau prieš kelias dienas facebook norvegiškuose lietuvių puslapiuose pastebėjau pirmus signalus, kad daug tautiečių nėra gavę biuletenių iš ambasados. Tarp jų ir aš.
Todėl lozungai ir kvietimai balsuoti paštu iš ambasados yra niekiniai, tik dėl vaizdo, jei nesugeba užtikrinti pilietinės mūsų teisės. Pagarbiai, Aivaras Tamulaitis“, – rašė skaitytojas.
Iš anksto prezidento rinkimuose, referendume balsavo 11 proc. piliečių
09:05
Per penkias dienas iš anksto prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės balsavo beveik 11,6 proc. rinkėjų.
Naujausiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, nuo antradienio iki šeštadienio, kai vyko išankstinis balsavimas savivaldybėse, ligoninėse, kariuomenėje, kalėjimuose, namuose, savo valią pareiškė 269 tūkst. 955 rinkimų teisę turinčių piliečių.
Šiemet rinkėjų aktyvumas šiek tiek didesnis nei per prieš penkerius metus vykusius prezidento rinkimus ir referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Tuomet nors buvo sudarytos galimybės balsuoti šešias dienas, ja pasinaudojo 260 tūkst. 529 arba 10,75 proc. rinkėjų.
Šiais metais aktyviausiai iš anksto balsavo Neringos (32,6 proc.), Ignalinos (23,24 proc.), Birštono (19,64 proc.), Kupiškio (19,82 proc.), Lazdijų (19,66 proc.), Varėnos (19,63 proc.) savivaldybių rinkėjai.
Pasyviausi buvo Kauno rajono (6,68 proc.), Klaipėdos miesto (7,31 proc.) gyventojų.
Šiemet rinkėjų sąraše yra 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Iki balsavimo pabaigos galioja agitacijos draudimas.
Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai.
Iki 9 val. balsavo 14,44 proc. rinkėjų
09:00
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės sekmadienį iki 9 val. iš viso balsavo 14,44 proc. rinkėjų.
Rinkimų dieną iki 9 val. prie balsadėžių atėjo 2,85 proc. rinkėjų. Tuo metu balsuodami iš anksto ar namuose savo valią jau pareiškė 269 955 rinkėjai.
Anot VRK, tai sudaro 11,59 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus.
Aktyviausi rinkėjai – Neringoje (34,65 proc.), Ignalinos rajone (25,95 proc.) ir Kupiškio rajone (22,94 proc.) savivaldybėse. Pasyviausi – Kauno rajone (9,37 proc.), Klaipėdos mieste (10,08 proc.) ir Visagine (10,56 proc.) rinkėjai.
Pirmieji balsuotojai pasirodė vos atidarius apylinkes
07:55 Atnaujinta 09:23
„Balsavau šiek tiek už kitokį požiūrį ir už permainas. Permainų Lietuvai reikia labiausiai“, – BNS sakė Vilniuje Vytenio rinkimų apylinkėje sutikta 40 metų administratorė Justė.
„Balsavau, kad Lietuvoje būtų didelės permainos, kad mums būtų Lietuvoje geriau gyventi. Rinkausi iš dviejų kandidatų, sprendžiau pagal orą – geras oras, tai turi būti geras ir prezidentas“, – toje pat apylinkėje juokavo 43 metų smulkusis verslininkas Vilius.
Sostinės Vytenio rinkimų apylinkėje balsavę 50-mečiai verslininkė Inga ir IT specialistas Rolandas BNS sakė taip pat balsavę už naują prezidentą.
Kauno miesto Baltų rinkimų apylinkėje sekmadienį su žmona balsavęs 83 metų pensininkas Vacius Mazuronis teigė, kad nebuvo sunku apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti, tam padėjo ir debatai.
„Tikimės naujovių, bet ar jos bus, ar ne, tai čia dar neaišku. (...) Tikimės, kad bus geriau. Vis tiek nauja šluota naujai truputį pašluos, patvarkys ir tiek. O taip, kas čia žino, kaip čia bus“, – kalbėjo pensininkai.
Baltų rinkimų apylinkės pirmininkas Irmantas Skauranskas BNS sakė, kad per pirmą balsavimo pusvalandį pareikšti valios atėjo apie 40 žmonių.
Rinkėjų sąraše yra 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, daugiau kaip dešimtadalis jų – 10,10 proc. – jau išreiškė valią per keturias dienas balsuodami iš anksto savivaldybėse, specialiuose punktuose ir namuose.
Iki balsavimo pabaigos galioja agitacijos draudimas.
-
Kandidatai į prezidentus – apie teismus ir teisėsaugą: kaip tobulintų teisėjų atranką, kovotų su korupcija
-
Vykstant rinkimams ragina saugotis išaugusios dezinformacijos: nusitaikoma ir į gyventojus, ir į politikus
-
Kandidatai į prezidentus pasisakė ir apie senjorų psichologinę sveikatą
-
Per tris išankstinio balsavimo dienas valią pareiškė 180 tūkst. rinkėjų
