Dabar populiaru
15min ŽIŪRĖK
Publikuota: 2019 balandžio 18d. 14:23 , atnaujinta: 2019 balandžio 18d. 16:27

Prie Vrublevskių bibliotekos Vilniuje atvežta J.Noreikos atminimo lenta

Prie Vrublevskių bibliotekos atvežta Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lenta
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Prie Vrublevskių bibliotekos atvežta Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lenta

Prie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Vilniuje ketvirtadienį buvo atvežta karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta.

Per artimiausias keliasdešimt minučių ji turėtų būti pakabinta ant pastato sienos, BNS pranešė vietoje dirbantys savivaldybės įmonės „Grinda“ darbuotojai.

Kontroversiškai dėl veiksmų Antrojo pasaulinio karo metais vertinamo J.Noreikos atminimo lentą praėjusią savaitę kūju sudaužė Stanislovas Tomas, nesėkmingai siekęs kandidatuoti į Europos Parlamentą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sudaužytos generolo Vėtros lentos vietoje – gėlės ir portretas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sudaužytos generolo Vėtros lentos vietoje – gėlės ir portretas

Prie Vrublevskių bibliotekos ketvirtadienio popietę būriuojasi keli žmonės, apžiūrėję krovininiame automobilyje paguldytą suklijuotą lentą ir laukiantys darbų pradžios.

Prie sienos, nuo kurios buvo numušta lenta, yra padėtos gėlės, pakabinta J.Noreikos nuotrauka, nedidelis plakatas su užrašu „Laisvė kūjais nesudaužoma!“.

Anot Vilniaus mero atstovo spaudai Aleksandro Zubriakovo, po kurio laiko savivaldybės Pavadinimų komisija turėtų svarstyti karininko atminimo įamžinimo klausimą „vienokia ar kitokia forma“ bei patikino, jog bus remiamasi istorikų rekomendacijomis.

S.Tomui sudaužius lentą, teisėsauga pradėjo tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir viešosios pagarbos vietos išniekinimo bei prašo teismo skirti įtariamajam 30 tūkst. eurų baudą.

Kadras iš filmuotos medžiagos/Įvykio vietoje
Kadras iš filmuotos medžiagos/Įvykio vietoje

Diskusijos visuomenėje dėl šios lentos vyko ne vienus metus. Kritikai teigia, kad šio garbingo ženklo neturi likti įvertinus tai, jog J.Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Gynėjai pabrėžia J.Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

J.Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive

Parašykite atsiliepimą apie 15min