Tarybos nariai taip pat pavedė J.Lelevelio mokyklos vadovui pagal panaudos sutartį Antakalnio vidurinei mokyklai perduoti vieną ugdymo įstaigos patalpų korpusą. Tai, anot iniciatyvos autorių, nuo kitų mokslo metų leis Antakalnio vidurinei mokyklai tapti gimnazija.
Antakalnio vidurinės mokyklos atstovai siekė, kad jai būtų atiduotas visas J.Lelevelio mokyklos pastatas, o pastarojoje ugdymo įstaigoje besimokantys moksleiviai būtų pervesti į A.Vivulskio mokyklą. Abiejų lenkiškų ugdymo įstaigų atstovai sutiko, kad patalpos neišnaudojamas – moksleiviai mokosi pustuštėse klasėse, tačiau jie prieštaravo, kad abiejų mokyklų ugdytiniai mokytųsi A.Vivulskio mokykloje. Taip esą būtų nuskriausti lenkakalbiai moksleiviai.
„Antakalnio gimnazija bus. Ačiū už supratingumą. Taip, tai kompromisinis sprendimas, bet jo paieška truko dvylika metų. Gimnazija Antakalnyje bus, tai apie ką dar diskutuoti?“ – po balsavimo salėje kilusiu šurmuliu stebėjosi sostinės meras Artūras Zuokas.
Svarstant šį klausimą tarybos narių nuomonės išsiskyrė. Vieni viešai gėdijo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovus, kad šie esą inicijuoja nesąžiningą švietimo politiką Vilniaus mieste. Kiti aiškino, kad jeigu po šio sprendimo Antakalnio vidurinei mokyklai nepavyks tapti gimnazija, ji galės teismui apskųsti savivaldybę.
Kaltino lenkų politikus
Prieš prasidedant Vilniaus tarybos posėdžiui po savivaldybės langais trečiadienį vyko net trys piketai. Antakalnio vidurinės mokyklos bendruomenės ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Antakalnio skyriaus organizuotuose mitinguose dalyvavę politikai, mokytojai ir moksleiviai piktinosi savivaldybės planais.
Piketo dalyvių teigimu, darydama tokį sprendimą sostinės valdžia nusilenkia Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA). „Lietuva, neleisk tyčiotis iš lietuvio“, „Sunku lietuviu būti“, „Mes norime gimnazijos“, – skelbė piketo dalyvių atsinešti plakatai.
Antakalnio vidurinės mokyklos Mokinių tarybos pirmininkas Benas Arvydas Grigas sakė, kad jau dešimtmetį miesto valdžios žada, kad Antakalnyje atsiras gimnazija, tačiau šie pažadai niekaip neišsipildo.
Jo teigimu, Antakalnio vidurinėje mokykloje mokosi virš 1 200 moksleivių, nors patalpos skirtos mokyti 730 vaikų. Todėl savivaldybė yra leidusi dalį pradinukų perkelti į J.Lelevelio mokyklą. Tačiau pastarojoje mokykloje mokosi tik apie ketvirtis šimto mokinių, ji yra pustuštė, o tos patalpos talpintų 800 moksleivių. A.Vivulskio mokykloje, anot jo, taip pat mokosi per mažas moksleivių skaičius. B.A.Grigas tikino, kad lenkakalbius moksleivius būtų logiška iškelti į vieną – A.Vivulskio mokyklą.
Mitinge dalyvavęs parlamentaras Gintaras Songaila susirinkusiesiems aiškino, kad jeigu sostinės taryba priims planuojamą sprendimą dėl mokyklų, jis kreipsis į Vyriausybę, kad ši patikrintų, ar tinkamai išnaudojamos dviejų lenkiškų mokyklų patalpos.
Konservatorius kaltino melu
Netoli šių piketuotojų stovėjo kiek mažesnis būrys lenkiškų mokyklų pedagogų ir moksleivių, atėjusių paraginti sostinės tarybos narius balsuoti už planuojamą Antakalnio mokyklų pertvarką. „Konservatorių melui – ne“, „Konservatoriai, nekurstykite nesantaikos“, – skelbė jų plakatai.
J.Lelevelio mokyklos pedagogė Natalija Viktorova žurnalistams sakė, kad negalima visų lenkakalbių moksleivių suvaryti į vieną A.Vivulskio mokyklą. „Kai kurie moksleiviai į šias mokyklas važiuoja iš labai toli, jeigu liktų tik viena mokykla, kai kuriems ugdytiniams būtų nepatogu, be to, nereikia žaisti vaikų saugumu. Abi mokyklos turi būti išsaugotos“, – sakė ji.
