Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Antikorupcijos komisija apkaltino prezidentę dėl Konstitucijos pažeidimo

Ligitas Kernagis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Ligitas Kernagis
Šaltinis: 15min
0
A A

Antikorupcijos komisijos penktadienį patvirtintose Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo aplinkybių tyrimo išvadose skelbiama, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė skambindama jai nepavaldžiam pareigūnui galimai pažeidė Konstituciją.

Anot Antikorupcijos komisijos pirmininko Ligito Kernagio, išvadose atkreipiamas dėmesys, kad prezidentė galimai pažeidė Konstituciją, jei ji, kaip liudijo vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ir buvęs FNTT vadovas Vitalijus Gailius, neturėdama tam teisės skambino FNTT vadovui ir reikalavo jo pavaduotojo Vytauto Giržado atleidimo.

Apie šį skambutį ir galimai supainiotus valdžių pasidalijimo principus D.Grybauskaitės klausiama ir greta išvadų jai skirtuose klausimuose.

Anot L.Kernagio, gavus jos atsakymą, bus sprendžiama, ką daryti toliau. Neatmetama, kad prezidentei gali būti organizuojama apkalta.

„Mes lauksime iš prezidentės atsakymų. Remiantis atsakymais, aš manyčiau, bus priimami sprendimai. (...) Daryti perversmo Lietuvoje tikrai nesiruošiame“, – sakė jis.

Išvadose teigiama, kad „remdamasi komisijai liudijusių VRM ministro ir Gailiaus viešais teiginiais komisija konstatuoja, kad prezidentės ar jos atstovų galimai duodami konkretūs nurodymai personalijų klausimais prezidentei nepavaldžioms institucijoms galimai pažeidžia Konstitucijoje įvertintą valdžių padalijimo principą ir demokratinės valstybės pagrindus“.

Komisijos išvadose nurodoma, kad premjerui Andriui Kubiliui nebuvo jokios būtinybės kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją (VRM) ir Krašto apsaugos ministeriją (KAM) ir prašyti V.Gailiui pakartotinio tyrimo poligrafu.

Jis turėjo įvertinti tokio rašto būsimą poveikį tyrimą atliekantiems pareigūnams, rašoma išvadoje.

Poligrafo tyrime klausimai buvo skirtingi

Be to, komisija prašo iš esmės gerinti VSD darbą.

„Yra prielaidų manyti, kad VSD ikiteisminius veiksmus atliko be deramo pagrindo“, – teigiama išvadose.

Todėl prašoma įvertinti tyrimą poligrafu atlikusius asmenis. Komisijos nariai mano, kad skirtingiems pareigūnams buvo formuluojami visiškai skirtingi klausimai. Žilvino Šilgalio nuomone, taip galėjo atsitikti dėl patirto premjero ir prezidentės spaudimo. 

Komisija siūlo tobulinti įstatymus taip, kad, kaip teigė konservatorė Agnė Bilotaitė, „naudojantis poligrafo tyrimais, nebūtų susidorojama su žmonėmis.“

„Pamatėme, kad yra labai lengva ir paprasta su bet kuriuo pareigūnu susidoroti naudojant šią priemonę“, – sakė politikė.

Prašoma kapoti galvas

Komisijos išvadose taip pat, kaip jau skelbta ketvirtadienį, reiškiamas nepasitikėjimas vidaus reikalų ministru liberalcentristu Raimundu Palaičiu ir siūloma premjerui Andriui Kubiliui jį atleisti.

Daryti perversmo Lietuvoje tikrai nesiruošiame, - sakė L.Kernagis.

„Komisija, atsižvelgdama į tai, kad iki šiol buvusių nepriekaištingos reputacijos, gerai dirbančių FNTT vadovų skubotas atleidimas nėra teisiškai pagrįstas, daro prielaidą, kad VRM ministras galėjo turėti tam asmeninių-partinių priežasčių, nesusijusių su nurodytais atleidimo motyvais. Tokie ministro veiksmai sukėlė didelį neigiamą rezonansą visuomenėje ir padarė moralinę žalą valstybei bei jos teisėsaugos institucijoms. Ministras be išsamaus tyrimo ir teismo viešai kaltindamas atleistus pareigūnus galimai pažeidė Konstituciją“, – rašoma išvadose.

Kad R.Palaitis turi būti atleistas mano ir Seimo konservatoriai, kurie valdančiojoje koalicijoje yra partneriai su liberalcentristais.

Komisijai priklausantys konservatoriai sako, kad premjerui neatleidus ministro, nepasitikėjimo procedūra ministrui bus pradėta Seime ir jie ją palaikys.

Konservatorė Aurelija Stancikienė sakė, kad R.Palaičio kompetencija konservatoriams seniai kelia daug klausimų.

D.Raulušaitį išdaviku pavadino A.Nevera

Be to, atstatydinti reikalaujama ir „galimai informaciją nutekinusį“, sudariusį sąlygas neslaptam posėdžiui įvykti generalinio prokuroro Dariaus Valio pavaduotoją Darių Raulušaitį.

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Darius Raulušaitis
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Darius Raulušaitis

Komisija nutarė, kad prokuroro elgesį, kai jis neatsisakė „Snoro“ bylos tyrimo, nors ir žinojo, kad jo žmonos dėdė Algimantas Budrys turi „Lietuvos ryto“ akcijų ir dirba dienraštyje vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, turi įvertinti ir VTEK.

Atstatydinti D.Raulušaitį prašoma todėl, kad pats atsistatydinęs buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera komisijai liudijo gavęs informacijos, kad informaciją nutekino būtent D.Raulušaitis.

Apie tokius įtarimus A.Nevera sakė pranešęs prezidentės patarėjui Jonui Markevičiui dar tą pačią dieną, kai pasirodė „Lietuvos ryto“ straipsnis, tačiau jis esą niekaip nesureagavęs, o vėliau „iš prezidentūros“ nepasitikėjimas pareikštas pačiam A.Neverai.

Ar A.Nevera informacijos apie D.Raulušaičio pokalbius su „Lietuvos rytu“ gavo iš FNTT, komisijos nariai neatskleidė.

Tačiau apie tai, kad nuolat gaudavo žinių apie vykstančius ikiteisminius tyrimus komisijai patvirtino ir „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas.

Tiesa, jis komisijai nepasakė, kad iš prokuratūros būtų nutekėjusi informacija apie „Snoro“ veiklos stabdymą.

FNTT vadovus – atgal į darbą

Taip pat raginama į tarnybą grąžinti atleistus FNTT direktorių Vitalijų Gailių bei jo pavaduotoją Vytautą Giržadą, o paskelbtą konkursą naujo FNTT vadovo paieškoms sustabdyti.

Teigiama, kad komisijai nebuvo pateikti jokie objektyvūs argumentai ir motyvai, pagrindžiantys leidimo dirbti su slapta informacija FNTT vadovams V.Gailiui ir V.Giržadui panaikinimo pagrįstumą, tikslingumą, ir nebuvo pakankamo juridinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasis VRM ministras panaikino šiuos leidimus.

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Buvęs FNTT vadovas Vitalijus Gailius (dešinėje) ir jo pavaduotojas Vytautas Giržadas (kairėje)
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Buvęs FNTT vadovas Vitalijus Gailius (dešinėje) ir jo pavaduotojas Vytautas Giržadas (kairėje)

Komisijos neįtikino VRM ministro argumentai, kodėl reikėjo skubėti atleisti, jo paties teigimu, gerai dirbančios svarbios institucijos vadovus nustatyta tvarka neatlikus tarnybinio tyrimo ir nesulaukus ikiteisminio tyrimo prokuratūroje pabaigos.

„Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, komisija mano, kad buvę FNTT vadovai turi būti grąžinti į darbą“, – rašoma išvadoje.

Konservatoriaus Jurgio Razmos teigimu, V.Gailius ir V.Giržadas, net jei ministras nesugrąžins jų į darbą FNTT, remdamiesi komisijos išvadomis galės lengviau apginti savo teises teisme.

Išvadų tekstą skaitykite ČIA.

N.Puteikis bendravo su „Kakadu“

Už Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo aplinkybių tyrimo išvadas balsavo 8 parlamentarai, prieš buvo tik socialdemokratas Edmundas Jonyla.

Konservatorius Naglis Puteikis dėl išvadų nebalsavo, nes tuo metu kalbėjo su bulvarine televizijos laida „Kakadu“. „Nespėjau įeiti į kabinetą, tai nebalsavau. Bet aš vakar nubalsavau...“, – teisinosi N.Puteikis.

Ketvirtadienį išvadų patvirtinti nepavyko, nes posėdyje nepakako komisijos narių.

Kvorumas ketvirtadienį griuvo, kai komisijos posėdį paliko socialdemokratas Stanislovas Giedraitis ir Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas. Jie pareiškė, kad komisijos išvados nepakankamai parengtos, skubotos, tendencingos.

Dar anksčiau nedalyvausiantys posėdyje pareiškė „tvarkiečiai“ Petras Gražulis ir Kęstas Komskis.Šie parlamentarai posėdyje nepasirodė ir penktadienį. Todėl Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis ketina kreiptis į Seimo etikos ir procedūrų komisiją dėl šių parlamentarų „sąmoningo komisijos posėdžių ignoravimo“.

Penktadienio posėdyje komisijai kvorumą pavyko surinkti, nes iš Klaipėdos, kur slaugė sergantį tėvą, į posėdį skubiai atvyko konservatorius Pranas Žeimys. Komisijos rengtose apklausose jis nedalyvavo. Taip pat į posėdį penktadienį atvyko socialdemokratas Edmundas Jonyla.

Be jo, posėdyje dalyvavo konservatoriai Jurgis Razma, Jonas Rimantas Dagys, Naglis Puteikis, Agnė Bilotaitė, Aurelija Stancikienė, mišriai Seimo narių grupei priklausantis Žilvinas Šilgalis, Krikščionių partijos frakcijos atstovas Ligitas Kernagis ir „darbietis“ Saulius Bucevičius.

Priėmus išvadas komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis už jas balsavusius savo kolegas komisijoje su aliuzija į žinomą filmą pavadino "Oušeno aštuntuku".

Antikorupcijos komisijos išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio. Joms nereikia nė Seimo pritarimo, kaip, pavyzdžiui, laikinųjų komisijų išvadoms. Nepaisant to, premjeras Andrius Kubilius šias išvadas vadino labai svarbiomis.

Komisija ketina visų tyrimo metu vykusių pokalbių stenogramas išviešinti, jei tai padarysi leis komisijai liudiję asmenys ir institucijos. Kol kas savo liudijimus komisijai viešinti leido tik buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min