TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

15min.lt konferencijoje dalyvavusi V.Baltraitienė: „LLRA turėjo nesveikų ambicijų“

Virginija Baltraitienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Virginija Baltraitienė
Šaltinis: 15min
0
A A

15min.lt tiesioginėje konferencijoje lankėsi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Ministrė atsakė į klausimus, susijusius su Rusijos paskelbtų sankcijų pasekmėmis Lietuvos ūkininkams, atšalusius santykius valdančiojoje koalicijoje.

– Prieš dvejus metus pretendavote tapti švietimo ministre. Dabar partija jus įmetė į žemės ūkį. O dar ir laikas nelengvas pasitaikė. Ar ne per sunku įsivažiuoti?

– Turbūt lengviau, nes neturiu laiko net mąstyti, jaudintis. Veiksmas vyksta taip greitai, kad dieną naktį mąstai, ką rytoj darysi. Tai pagreitino įsivažiavimą, nes kai turi laiko, viską darai pamažu, tai duoda pliusų. Kol kas sekasi neblogai, ministras turi būti politikas ir geras administratorius. Jei tai turi, greitai perpranti specialiuosius dalykus. Turiu didelę komandą, jei nepasitikėčiau ja, būtų sudėtinga. 

– Kaip manote, ar reikia gelbėti įmones, nepasimokiusias iš Rusijos Lietuvai paskelbto embargo pernai ir neradusias kitų rinkų? Keturios stambiausios pieno perdirbimo įmonės pernai uždirbo 84 mln. litų. Vargu ar joms dabar gresia bankrotas. 

– Apie bankrotus šnekėti anksti, nemanau, kad nors vienai jų tai gresia. Kiekviena įmonė vertina rizikas, jos imsis priemonių, kad peržiūrėtų resursus. Kartais iš jų girdime gąsdinimus, tačiau nekreipti dėmesio į pasikeitusią situaciją negalime. Reikia pasirūpinti, kad jose dirbantys žmonės netaptų bedarbiais, reikia žiūrėti, kuo galime padėti – ir nebūtinai pinigais. Mūsų prioritetas yra gamintojai, kurie atsidūrė sudėtingiausioje situacijoje. Jiems siūlo sumažinti kainą arba grasina nepriimti, kur dėti likusį pieną? Ūkininkai susidūrė su didele problema, kurią mes mėginame spręsti, siūlome ir dalį kainos kompensuoti. Tai žemdirbiams gal ir malonu, bet yra ir grėsmių – perdirbėjai gali prašyti mažinti kainą, sakydami, kad jums vis tiek kompensuoja. Mes tikimės, kad bus priimta kompensavimo tvarka. Mūsų žemės ūkio komisaras Briuselyje skambino, apsitarėme, kad jis grįš į Lietuvą, susitiks su pieno ir mėsos gamintojų asociacijomis. Manome, kad bus kažkoks rezultatas, kuris padės tiek pieno, tiek mėsos ūkiams. Išvyka į Baltarusiją taip pat duos rezultatą – išvežti produkciją ten nėra labai naudinga, bet kol pasikeis situacija, tai bus didelė paspirtis ūkininkams. 

Manau, kad socialinių klausimų sprendimas nebus paaukotas dėl žemės ūkio, tai supriešintų žmones

– Ar svarstomas variantas paremti ūkininkus pinigine parama? Jeigu taip, iš kur imtumėte pinigų? Pavėlintumėte pensijų kompensavimą?

– Manau, kad socialinių klausimų sprendimas nebus paaukotas dėl žemės ūkio, tai supriešintų žmones. Galima rasti ir kitų būdų, kad ta pagalba būtų teikiama žemdirbiams. Gal ne tiesiogiai per kainos kompensavimą, o padengiant dalį nuostolių. Kad ūkininkai nepradėtų naikinti karvių, nes jas užauginti pieningas reikia ne vienerių metų. Valstybei nuostolis didesnis, jei tos karvės būtų išpjautos. Manau, tai suvokia ir premjeras, – kad reikia ieškoti pinigų. Kad būtų apyvartinių lėšų, 117 mln. Lt tiesioginių išmokų reikėtų paimti iš kitų metų biudžeto. Mes stengsimės padėti smulkiesiems gamintojams.

– Žemdirbiai nėra skurdžiausias Lietuvos ekonomikos dalyvis. Ar tikrai reikia juos gelbėti? Ar nejaučiate atsakomybės, kad vien kalbos apie kompensacijas sukurs Lietuvai nenaudingą tradiciją verslui patyrus nesėkmę savarankiškai pasirinktoje rinkoje. Jis nesėkmės nuostolius tuoj pat norės užkrauti ant valstybės pečių?

– Mes visą laiką žemės ūkiui šiek tiek padedame. Jei yra stichinės nelaimės, yra mokamos draudimo įmokos. Šiuo atveju tai nėra gamtos stichija, perdirbėjai galėjo vertinti riziką, tačiau jie to numatyti negalėjo. Mūsų noras ne dengti nuostolius, bet šiuo laikotarpiu padėti, kad ūkininkai nepradėtų pjauti bandų. Pieno nesusandėliuosi, arba jį pili lauk, arba parduodi. Perdirbėjai negali reikalauti labai sumažinti kainą. Ketvirtadienį ketiname susodinti prie vieno stalo gamintojus ir perdirbėjus, kad jie susitartų. 

VIDEO: 15min.lt konferencijoje - žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė

– Ar nemanote, kad teisingiau ir protingiau būtų kalbėti apie paskolas, kurias reikėtų grąžinti iš ateities pelno, bet jokiu būdu ne apie kompensacijas?

– Taip, apie tai buvo kalbama, mes tai siūlome perdirbėjams, kad jie nesitikėtų beprocentės paramos iš valstybės. Valstybė siūlo dengti palūkanas ir garantuoti tas paskolas. Jeigu įmonės neturi apyvartinių lėšų, norime padėti gyvulininkams, nes jų darbas ilgas – per metus neužauginsi pieningos karvės. 

– Kaip ŽŪM gelbės tuos ūkininkus, kurie pasiėmė ES paramą, tačiau dabar dėl sankcijų jų padėtis prasta, bet, pagal sutartį, jie penkerius metus negali mesti veiklos? 

– Yra Žemės ūkio bendrovių asociacijos kreipimasis, mes suinteresuoti, kad tie projektai būtų įgyvendinti. Ieškosime mechanizmų, kad būtų išlaikyti ūkiai, viliuosi, kad sunkiausia bus iki Naujųjų, o vėliau bus kitos rinkos pasiekiamos, perdirbėjai persiorientuos į jas. 

– Niekada nei pieno, nei mėsos kainos Lietuvoje nepasiekė ES lygio. Darytina prielaida, kad yra nuolatinis šių produktų perteklius, kurio neturima kur realizuoti. Kuriems galams ūkininkai, deklaruojantys pievas, prievarta verčiami laikyt gyvulius? Gal numatoma tą prievolę naikinti?

– Na, nėra prievarta verčiami laikyti gyvulius, savo prioritetų ŽŪM neatsisakome, plėsime gyvulininkystę. Dėl pieno kainų – nesureguliuota, kiek išvežama produkcijos, kiek importuojama iš kitų valstybių. Reikėtų perdirbėjams persiorientuoti į lietuvišką produkciją. Yra daug priežasčių – mūsų gamintojai nenori ilgalaikių sutarčių. Ne apie visus šneku, tik apie kai kuriuos. Mūsų gamintojai bijo įsipareigojimo, jeigu keistųsi kainos. Kita priežastis – kodėl neperka tik lietuviško pieno, jo turėtų užtekti. Patikrinti, ar to laikomasi, sudėtinga.

Galiu pasakyti, kad perdirbėjai turėjo įvertinti riziką, kai kurios įmonės net 70 proc. produkcijos eksportavo į Rusiją

– Kokia šiuo metu yra ūkininkų padėtis? Rusijai paskelbus atsakomąsias sankcijas, jie skundėsi, kad mėsos perdirbimo įmonės nesuperka jų gyvulių, krenta pieno supirkimo kainos, o dėl kiaulių maro yra išskerstos visos jų kiaulės.

– Kiaulės nėra išskerstos, jos išskerstos pas pavienius ūkininkus, neskaitant Danijos įmonės. Dirbame su EK, kad nebūtų įvardijama ekstremali situacija. Po kelias kiaules auginantys ūkininkai nesugeba užtikrinti apsisaugojimo nuo ligos. Rajonuose, kurie yra prie Latvijos ir Baltarusijos, siūlome žmonėms pereiti prie kito ūkininkavimo būdo. Jeigu neužkirsime ligos plitimo, gali nutikti, kad bus išskerstos kiaulės, tačiau dabar toks sprendimas nepriimtas. Sunaikinti lengva, vėl užauginti sudėtinga, tai valstybei kainuotų daugiau, nei dabar padėti. Tikiuosi, kad pavyks įrodyti, kad pagalbos prireiks. 

– Kartu su premjeru apkaltinote pieno perdirbimo įmones sukčiaujant ir pasinaudojant sankcijomis dirbtinai mažinant pieno supirkimo kainas. Paskui savo žodžius atsiėmėte. Ar atsiprašėte verslininkų? Gal žinote, kokią žalą jūsų žodžiai padarė jų reputacijai?

– Nė karto neapkaltinau sukčiavimu, žodžių neatsiėmiau. Nuostolį jie patiria, tikiu, kad apskaičiavimai teisingi. Pasakiau, kad jie negražiai elgiasi norėdami sumažinti supirkimo kainas, paskui vidurkis buvo 12 proc. Aš neturiu jų už ką atsiprašyti, nes niekuo nekaltinau. Galiu pasakyti, kad perdirbėjai turėjo įvertinti riziką, kai kurios įmonės net 70 proc. produkcijos eksportavo į Rusiją. Kitos įmonės eksportavo ne tiek daug – 10–30 proc. Lietuvos eksporto į Rusiją vidurkis – 30 proc. Mes kalbamės su įmonių atstovais. Manau, kad bendrovių paskaičiuotas nuostolis – 20 mln. Lt, yra teisingas.

– Kaip verslininkai žiūri į intervencinius pirkimus? Jiems, ko gero, tektų produktus parduoti pigiau nei rinkoje. Tokį nerimą jau išreiškė „Rokiškio sūrio“ generalinis direktorius Dalius Trumpa, prognozavęs, kad tokiu atveju pieno kaina kris 40–45 proc.

– Nežinau, kaip jie ten skaičiuos, bet dėl to ir deriname su EK taisyklių pakeitimą. Už tokią kainą, kuri nustatyta, niekas nenorės parduoti, reikia ją peržiūrėti, kad ji atitiktų situaciją. Kas iš to, kad paskelbsime, o verslas neparduos, nes neapsimoka. 

Kiekvienas turime jausti pareigą pirkti lietuvišką prekę. Manau, daugelis taip ir daro

– Sakėte, kad, jeigu būtų vykdomi intervenciniai pirkimai, supirktumėte ilgiau stovinčius produktus. Kur juos Lietuva dėtų?

– Žiūrėtume, kur galėtume realizuoti, kad nebūtų nuostolio valstybei. Kol kas to, kad pirktume privalomai, nėra. Bet kiekvienas turime jausti pareigą pirkti lietuvišką prekę. Manau, daugelis taip ir daro. 

– Ar paremtumėte siūlymą mažinti PVM produktams, kuriems Rusija paskelbė embargą? Kiek tai kainuotų Lietuvos biudžetui, ar atsirastų politinės valios po pusmečio ar vėliau, vis artėjant kitiems Seimo rinkimams, grąžinti PVM į buvusį lygį?

– Manau, kad reikia pirmiausiai žinoti, ar atsiras politinės valios mažinti. Parduotuvėje, manau, prekės neatpigtų, nebent reguliuotume pirmo būtinumo prekių antkainius. Galima būtų skelbti konkursus, kad, pavyzdžiui, būtų gaminama valstybės užsakymu duona ar varškė, kurią būtų galima pardavinėti be antkainio. PVM išspręstų konkurenciją turguose, kur niekas nežino, kokia produkcija pardavinėjama, iš kur ji yra. Visi pripažįsta, kad prie kiekvieno policininko ir veterinarijos gydytojo nepastatysi, mes nekontroliuojame turgų. 

– Nustatyta, kad afrikinio kiaulių maro užkratą atnešė šernai. Kovai su juo valstybės biudžetui teks didžiulė našta. Prie to svariau turėtų prisidėti ir medžiotojai. Dabar už medžiojamuosius gyvūnus nustatytas 0,71 Lt/ha metinis tarifas ir surenkami 5 mln. Lt.Tarifą padidinus iki 3,5 Lt/ha valstybės biudžetas gautų 25 mln. Lt tikslinių lėšų.

– Galima apie tai galvoti. Reikia pripažinti, kad šernų yra daug, populiacija auga. Tai reiškia, kad juos reikia aktyviau medžioti. Ne tam, kad surinktume daugiau pinigų, reikia rūpintis, kad jų būtų mažiau, nes jie platina afrikinį kiaulių marą. Užkratas yra laukuose, šernai jį nešioja, į problemą reikia žiūrėti rimtai. Nemanau, kad reikėtų mokėti už šernus, kurie yra ne užkrato zonoje, – jie yra sveiki. Turime šiuo klausimu dirbti kartu, keisti požiūrį, stengtis užkirsti kelią plitimui, kad nereikėtų išskersti visų kiaulių. Visos Baltijos valstybės yra buferinė zona visai Europai, tai reikia paaiškinti EK, ji turi skirti atitinkamą dėmesį, padėti finansais, tam tikrais veiksmais. Reikia ir su Baltarusija kalbėti, kol kas jie neteikia informacijos, kas vyksta. Tikimės, kad reikalai pajudės, nes ten situacija prastesnė nei Lietuvoje, nes maras sienų nežino.

– Vakar premjeras A.Butkevičius pareiškė, kad LLRA ministro jo Vyriausybėje nebus. Kaip manote, kas lėmė tokį premjero kategoriškumą, kuris jam paprastai nebūdingas?

– Iš tiesų nebuvo būdingas. Lėmė tai, kad viceministrė, partija turi nesveikų ambicijų, nustatytų prieš koaliciją ir Vyriausybę. Jeigu mes buvome nusprendę, kad viceministrai atsistatydina, o paskui derinami su premjeru, o kodėl vienam reikia daryti išimtį? Kaip jaustis premjerui ir koalicijai, jeigu viena partija kitaip sprendžia šiuos klausimus? Galėjome juk visi vieną poziciją priimti, tuomet nebūtų įvykusi Vyriausybės griūtis. Manau, tai ir nulėmė premjero poziciją. 

– Daug kas spėlioja, kuo LLRA vadovybei taip nusipelnė R.Cytacka, kad dėl jos lenkai buvo pasiryžę viskam. Gal jūs žinote, kuo ji tokia svarbi?

– Tikrai nežinau, neteko asmeniškai bendrauti. Manau, čia nesveikos ambicijos, noras kažkam kažką parodyti, kokie mes galingi, galime neklausyti ir nedaryti, ką daro koalicija. Tai atsisuko prieš LLRA. 

– Kai kurie politologai sako, kad ketindami iš naujo siūlyti į ministrus J.Neverovičių LLRA patys parodė, kad nori išeiti iš koalicijos. O kaip atrodo jums? Ką lenkai gali išlošti tokiu manevru? 

– Galiu tik spėlioti. Jie netikėjo, kad premjeras atstatydins ministrą, manė, jog bus padarytos nuolaidos ir viskas bus pamiršta. Ministras buvo kompetentingas, abejoju, ar jie turi panašios kompetencijos žmogų. Nemanau, kad jie tikėjosi, jog premjeras pasiūlys ministrui išeiti.

– Darbo partija siekia energetikos ministro posto, gal turite kandidatą? 

– Nesvarstėme to, bet prieš prie koalicijos prisijungiant lenkams, energetikos ministro postas priklausė mums. Jeigu koalicijoje LLRA neliks, šis postas turėtų būtų mūsų. Kompetentingų žmonių turime. 

– Ar jums yra žinoma partijos narės Ievos Kačinskaitės-Urbonienės pinigų kilmė? Ir ar normalu, kad tik žurnalistams įsikišus yra pažadama deklaruoti gautą paramą rinkimams? 

– Tikrai nežinau, tai tikrina VRK ir mokesčių inspekcija. Jaunimo organizacijos „Darbas“ žmogus, dirba Seimo pirmininkės komandoje, su manimi ta informacija nesidalija. Galbūt šeima sudėjo santaupas, tikėdamiesi, kad pateks į EP. 

– Prezidentė, nepaisant Valstybės tarnybos departamento teigiamų išvadų, jūsų pirmtakui ministerijoje priekaištavo dėl neskaidriai skirtų į pareigas Valstybinės augalininkystės tarnybos, Nacionalinės mokėjimų agentūros vadovų. Gal planuojate juos keisti?

– Tikrai neplanuoju, nes atsidurčiau kitą dieną teisme. Tyrimas buvo padarytas, procedūros išlaikytos, skaidrios, galėjo dalyvauti, kas tik norėjo. Abu vertinu kaip gerus vadybininkus, suprantančius savo darbą, keisti nematau priežasčių, jeigu nepadarys pažeidimo.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min