A. Muižys pavasarį viešai teigė, jog įstaiga su situacija nesusitvarko, be to, prakalbo apie mobingą, prarają tarp vadovybės ir eilinių darbuotojų. Už atvirumą medikas buvo netiesiogiai nubaustas ir perkeltas į Priėmimo skyrių. Prokuratūrai pradėjus tyrimą gydytojas įgavo pranešėjo statusą. Padėkoti ir pasveikinti mediko pirmadienio vakarą neatėjo nė vienas miesto valdžios atstovas, nors į renginį buvo pakviesti.
Dešimt metų ligoninėje ortopedu-traumatologu dirbantis A.Muižys balandį nusprendė nebetylėti, kuomet KUL virusas ėmė plisti tarp skyrių, juo ėmė sirgti kolegos. Kaip žinia, dėl šių priežasčių Sveikatos apsaugos ministerija kurį laiką buvo apribojusi įstaigos veiklą, o prokuratūra pradėjo tyrimą.
Gydytojas viešai deklaravo, jog prasidėjus koronaviruso protrūkiui ligoninės administracija buvo visiškai nepasiruošusi, kilo pavojus tiek pacientų, tiek personalo sveikatai. A.Muižys nusprendė prabilti, tačiau netruko pajusti pasekmes. Už tai, kad apie ligoninės problemas jis pradėjo kalbėti viešai, balandžio 30 dieną be jokio išankstinio pranešimo iš Traumatologijos skyriaus buvo perkeltas dirbti į Priėmimo skyrių.
A.Muižys žiniasklaidai teigė, jog netvarka ligoninėje buvo visą laiką, o metams bėgant situacija tapo tik blogesnė. Prasidėjus pandemijai mobingo, apie kurias garsiai prabilo ligoninės darbuotojai, problemos nukeliavo į antrą planą, tačiau, kaip sako medikas, niekur nedingo.
Apie galimą mobingą ligoninėje buvo prabilta pernai rudenį, kai Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga paviešino anoniminį laišką, atėjusį į ministerijos dėžutę. KUL vadovybė jį pavadino šmeižtu ir kreipėsi į prokuratūrą. Pastaroji pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Gydytojas viešai prakalbo ir apie miesto vadovybės santykius su ligoninės gydytoju Vinsu Janušoniu, esą merui Vytautui Grubliauskui ligoninėje teikiamos išskirtinės paslaugos. Meras tai griežtai paneigė.
Klaipėdos universitetinė ligoninė priklauso Klaipėdos savivaldybei, visus sprendimus dėl įstaigos priima miesto valdžia.
Įteikė ordiną
Jau dešimt metų veikianti asociacija „Mano miestas Klaipėda“, rengianti visuomenei įvairius nemokamus edukacinius, kultūrinius ir kitus renginius, kasmet už nuopelnus įvertina vieną klaipėdietį. Šiemet už pasiaukojimą dirbant koronaviruso metu nuspręsta pagerbti mediką. Kandidatų būta šešių, už juos buvo galima balsuoti internetu. Daugiausia simpatijų pelnė A.Muižys.
„Nesijaučiu vertas tokio apdovanojimo, tačiau suprantu, kad šita padėka yra visai medikų bendruomenei, mūsų ligoninės kolektyvui ir jūsų geras žodis mums be galo svarbus. Suprantu, kad žmonės, kurie balsavo už mane, iš tikrųjų balsavo už žodžio laisvę, už pokyčius Klaipėdai, už viską, kad Klaipėdoj būtų geriau, – dėkodamas jį palaikiusiems draugams, politikams, savivaldybės atstovams scenoje kalbėjo A.Muižys. – Tikiu, kad mes vieną dieną įveiksim, noriu pabrėžti žodį įsisenėjusias, problemas ir turėsim dar vieną modernią ir darniai veikiančią ligoninę. Noriu paragint savo ruožtu – saugokim savo plaučius, neduokim iškirst Girulių miško.“
Tikiu, kad mes vieną dieną įveiksim, noriu pabrėžti žodį įsisenėjusias, problemas ir turėsim dar vieną modernią ir darniai veikiančią ligoninę.
15min pakalbintas gydytojas sako nesitikėjęs būti įvertintas. Šiuo metu medikas dirba KUL Traumatologijos skyriuje. A.Muižys sako viena ausimi nugirdęs, jog prokuratūroje atliekamo tyrimo dėl ligoninės vadovybės veiksmų koronaviruso metu išvados gali būti švelnios.
– Gerbiamas Audriau, ar nustebote sulaukęs tiek miestiečių palaikymo ir gavęs apdovanojimą?
– Nustebino, be abejo. Manau, kad yra daug vertesnių klaipėdiečių, Klaipėdos medikų. Tačiau malonu. Aš suprantu, kad tai ne mano vieno apdovanojimas, tai visos medikų bendruomenės apdovanojimas, ypač universitetinės ligoninės medikų ir tų žmonių, kurie balsavo. Visų nuopelnas yra, kurie palaikė, padėjo sunkioje kovoje. Be galo, be galo sunku buvo dirbti. Tai pirmas toks atvejis pas mus Lietuvoje. Daug labai problemų buvo. Vadovybės nelankstumas greičiau trukdė nei padėjo mums dirbti. Na, bet po mūsų veiksmų būsime pasiruošę antrai bangai.
– Kokias esmines problemas išskirtumėte? Apie priemonių trūkumą kalbėjo kone visų ligoninių medikai.
– Ne tik priemonių trūkumas. Du dalykai – vieni dalykai yra žingsniai, ką galime padaryti, o yra dalykai kurie nepriklauso nuo mūsų. Apsaugos priemonių trūko tikrai visur, bet procedūriniai dalykai, kurie galėjo tikrai padėt ne tiek išplisti virusui ir padėt geriau organizuot darbą, nebuvo parengti. Matėme, kad skyriai pradeda užsikrėsti, nebuvo taikoma izoliacija, nebuvo adekvačiai reaguojama. Vėlgi, kaip dabar tiria prokuratūra, buvo svarbiau „iškepti“ popierius atbuline data negu kad pasirūpinti savo darbuotojais.
– Pats nesusirgote koronavirusu?
– Ne, bet karantine buvau, kadangi mūsų skyriuje buvo židinys, sirgo ir pacientai, ir personalas, teko karantinuotis.
– Bene drąsiausiai iš viso kolektyvo ėmėte kalbėti apie ligoninėje tvyrančią atmosferą, problemas. Nebijojote nei veido parodyti, nei pavardės pasakyti. Ir visa tai, panašu, atsigręžė prieš jus.
– Taip, mėnesį dirbau Priėmimo skyriuje. Kurį laiką mūsų skyrius nedirbo dėl procedūrinių veiksmų, tačiau sugrįžus buvau iškomandiruotas į Priėmimo skyrių. Ir jeigu ne prokuratūros veiksmai, ten dirbčiau iki šiol.
– Kaip supratote, už ką buvote iškomandiruotas?
– Aš manau, kad už ilgą liežuvį. Supratau, kad situacija man darbe bus sudėtinga, ir tai, kad kokių nors grįžtamųjų priemonių tikrai sulauksiu, bet tylėt nebebuvo galima paprasčiausiai, dėl to, kad tas židinys buvo nevaldomas. Kaip dabar šnekam pusbalsiu tarpusavy, aš, aišku, galiu pasakyt atvirai – ačiū Dievui, kad nenumirė daug žmonių, nenumirė jaunų, darbingų visuomenės veikėjų, ir kolegų, ir bendrai žmonių. Be abejo, mobingas niekur nedingo, tik pasislinko į antrą planą tada, kai atėjo virusas. Situacija ligoninėje buvo prasta visą laiką, ji negerėjo, po truputį blogėjo. Tačiau aišku, kai yra virusinė situacija, kada žaidžiama su pacientų gyvybėm, personalo gyvybėm, tiesiog nebuvo galima tylėti.
– Kalbėjote ir apie mobingą. Papasakokite, ką pats asmeniškai patyrėte.
– Paimkime, kad ir Priėmimo skyrių. Kalbame, kad yra poveikio priemonės, jei tu neįtinki administracijai. Tai konkretus paprastas pavyzdys.
– Ar jums pranešė, kad dirbsite kitame skyriuje?
– Net šito nesugebėjo padaryt. Nebendravimas yra pagrindinė mūsų ligoninės problema. Aukštesnis sluoksnis su paprastu personalu nesiteikia bendrauti. Sužinojau pats, ieškodamas savo grafiko, kadangi skyriuje manęs grafike nebeliko.
Teko kreiptis į prokuratūrą. Turiu pranešėjo statusą. Mano darbo sąlygų jie keisti negali, bent jau kol vyksta tyrimas. Pagrindinė tyrimo dalis yra dėl nepasiruošimo virusinei infekcijai ir pažeidimų, dokumentų klastojimo įtarimas pridėtas šalia.
– Kaip šiandien jums sekasi dirbti?
– Šiaip palaikymas didžiulis, aišku, viešai per daug niekas nedeklaruoja, bet per petį paplekšnoja. Smagu girdėti. Pasirodo, tikrai nuveikėm didelį ir gerą darbą. Gaila, bet girdžiu gandų, kad tyrimo išvados bus labai švelnios. Kaip bus iš tiesų, laikas parodys. Tačiau kol kas lieka status quo, kažkokių didesnių pokyčių ligoninėje nevyksta, dialogas irgi labai sudėtingas.
– Ar savo ateitį toliau įsivaizduojate šioje Klaipėdos ligoninėje?
– Kol kas negalvoju. Visiškai gali būti, kad vėl į Priėmimo skyrių būsiu iškomandiruotas, ar tai dar kažkokios priemonės taikomos bus. Tikrai nenusileisiu, jei pasakei A, reikia pasakyt ir kitą raidę. Dirbu 10 metų. Be abejo, atsiranda minčių... Kova neturi būti pagrindinis gyvenimo tikslas, yra daug gražesnių ir geresnių dalykų gyvenime. Pasiūlymų yra, tačiau man patinka čia personalas, savi žmonės, prie jų pripratęs, nesinorėtų išeit paprastai. Skyriuje atmosfera labai draugiška.
