Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 11d. 09:40

Apie meilę vaikams: druskininkietei rūpi ne vien savo kiemo, bet viso miestelio vaikai

Marija Žemaitienė
Asm. arch. / Marija Žemaitienė

Viečiūnuose, netoliese Druskininkų, gyvenančios Marijos Žemaitienės kieme dūzgia septyni vaikai – trys jos anūkai ir kaimynų mažyliai. Kitą vasarą kiek paūgėjusios prie šios smagios kompanijos prisijungs dar dvi Marijos anūkėlės. Atrodytų, aplink ją zujantiems mažiesiems moteris išdalina visą energiją. Tačiau jėgų dar lieka. Laisvu laiku Marija savanoriauja – rūpinasi Druskininkų miestelio vaikais. Savanorė atskleidžia, kas jai padeda gerai sutarti su mažaisiais.

Nori į Marijos mokyklėlę

Druskininkų mieste gyvenančios mamos prireikus kur nors išvykti ar sutvarkyti asmeninius reikalus, gali atvesti pagloboti savo vaikus į Švč. Mergelės Škaplierinės bažnyčios parapijos namus. Šiuos namus nuolat aplankanti, o kurį laiką ir oficialiai savanoriavusi ir vaikus prižiūrėjusi M. Žemaitienė prisimena, kad kartais reikėdavo užsiimti su trimis, kartais – penkiais mažyliais, kurių amžius – nuo 1,5 iki 5 metų.

„Vaikų priežiūra – tai įvairiausi užsiėmimai nuo buitinių iki kūrybinių. Kartu piešdavome, eidavome pasivaikščioti, mokydavomės eilėraščių, dainuodavome, šokdavome, gerdavome arbatą ir tiesiog bendraudavome. Mažiausiems kartais reikėdavo ir sauskelnes pakeisti, pamaitinti mamos įdėto maisto“, – savanorystę pamena M. Žemaitienė.

Ji sako niekada nepatyrusi bendravimo su vaikais bėdų ir gerai išmano, kaip prie jų prieiti – su šiluma ir šypsena, stengiantis suprasti, nepamirštant priglausti ir paglostyti. Todėl vaikai šalia Marijos jaučiasi mylimi ir atsipalaidavę. Kai vieną berniuką, kurį parapijos namuose keletą kartų prižiūrėjo Marija, mama susiruošė leisti į darželį, šis priešinosi, sakydamas, kad nori grįžti į „Marijos mokyklėlę“.

„Gal reikėjo gyvenime rinktis specialybę, leidusią būti arčiau vaikų. Aš pasukau kitu keliu, bet viskas gerai, nes šiandien vis tiek esu apsupta vaikų. Nubėgu pas juos, kai galiu“, – tarsteli M. Žemaitienė, kurios profesija inžinierė-technologė, o per gyvenimą moteris yra išbandžiusi ir daugiau specialybių.

Rasti laisvo laiko dienoje – nesunku

Projekto „54+ vyresnio amžiaus darbingų asmenų įtraukimas į Alytaus apskrities savivaldybėse veikiančias organizacijas“ veikloms Marija paskirdavo apie tris valandas per dieną. Nors oficialiai dalyvavimą savanorystės projekte moteris jau baigė, savo pagalba parapijos namuose ji ir toliau pasidalina.

„Kai savanoriavau, nedirbau, todėl atsikėlusi anksti ryte pasitvarkydavau namuose ir 9-ą val. jau galėdavau imtis darbų, važiuodavau į parapijos namus. Turėdavau mamyčių kontaktus ir šios man dar vakare pranešdavo, kurią valandą norės atvesti pasaugoti mažuosius. Pabuvus su vaikais man dar likdavo laisvo laiko, jį išnaudodavau dalyvaudama įvairiose mane sudomindavusiose paskaitose“, – prisimena Marija.

Straipsnio herojė sako, kad jos aplinkoje yra ir daugiau savanoriaujančių žmonių. Aplink save Marija mato stiprų Alytaus, Druskininkų savanorių judėjimą. Mieste yra moterų, noriai prisidedančių ir pagelbėjančių vasaromis vykstančiose Druskininkų miesto vaikų stovyklose. Kai kurios druskininkietės prisijungusios prie „Maltos ordino“ pagalbos tarnybos, lanko senjorus. Kiti miestelėnai prisideda prie „Maisto banko“ akcijų.

„Labai įsimininė organizacijos „Tėviškės namai“ surengtas renginys Alytaus savanoriams, kuriame dalyvavau praėjusią žiemą. Ištempusi ausis klausiausi jauno vaikino pasakojimo apie tai, kaip jis padeda senjorams. Žinia, kad gatvėje galima sutikti įvairių žmonių, ir tokių, kurie pagalbos prašantį senuką gali pavaryti šalin. Aš asmeniškai labai didžiuojuosi, kad savanoriai yra šilti žmonės ir kad savo šiluma jie dalijasi su aplinkiniais“, – kalba M. Žemaitienė.

Mokosi naujo amato

Šiuo metu M. Žemaitienė aktyviai siekia užsibrėžtų asmeninių tikslų. Moteris mokosi naujo amato ir stengiasi įgyti virėjos specialybę. Išklausiusi paskaitas, dabar ji atlieka praktiką vieno restorano virtuvėje.

„Spalio pabaigoje praktiką baigsiu, tada planuoju ieškoti darbo pagal šią specialybę. Manau, kad tokios srities specialistai visuomet yra paklausūs. Na, o kol ieškosiu darbo, matyt, ir vėl turėsiu daugiau atliekamo laiko, todėl planuoju jį paskirti savanorystei, dažniau apsilankyti parapijos namuose pas vaikus“, – sako M. Žemaitienė.

Druskininkietei geriausias atlygis už atliekamą savanorystę – padėka ir bendravimas, kito žmogaus šiluma. „Savanoriaudamas jautiesi darantis kažką gera. Malonu ir tai, kad kuo pasidalini, gauni atgalios. Tai labai geras jausmas“, – patyrė savanorė.

Šio straipsnio herojė Marija Žemaitienė savanoriauja organizacijoje „Caritas“.

Jei susidomėjote savanorystės galimybėmis ir kitomis savanorius priimančiomis organizacijomis, daugiau informacijos galite rasti čia.

Partnerio turinys
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie 15min