Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2022 sausio 11d. 18:50

Apklausa: dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria politikai Kinijos atžvilgiu

Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda
Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr. / Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda
Lietuvos gyventojų parama šalies užsienio politikai smuko į rekordines žemumas, daug neigiamų vertinimų sulaukė politika Kinijos atžvilgiu, rodo Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta nauja apklausa, kurios rezultatus gavo 15min.

Ministerijos užsakymu apklausą gruodžio mėnesį atliko bendrovė „Vilmorus“. Be kitų temų, tyrime buvo klausiama, kaip gyventojai „vertina vertybinę Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu“.

Tyrimo metu teigiamai ją įvertino 13 proc., neigiamai – 60 proc. gyventojų, o daugiau kaip ketvirtadalis neturėjo nuomonės.

Tyrimo duomenimis, šiemet perpus smuko ir bendras pasitikėjimas Lietuvos užsienio politika – jai pritarė 30 proc. apklaustųjų.

Politologai sako, kad neigiamus vertinimus galėjo lemti nepakankamas valdžios dialogas su visuomene ir dėl vykdomos vertybine vadinamos politikos patiriami kaštai.

Dėmesio centre – Kinija

Išsamų tyrimą apie Lietuvos užsienio politiką ministerijos užsakymu gruodžio 10-18 dienomis atlikusi bendrovė „Vilmorus“ apklausė tūkstantį respondentų.

15min antradienį ryte kreipėsi į ministeriją su klausimais apie tyrimą. Vakare apklausos rezultatai buvo išplatinti viešai.

Tyrimas vykdytas tuo metu, kai Lietuvoje daug diskutuota apie komunistinės Kinijos politinį ir ekonominį spaudimą dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymo.

Apklausos metu gyventojams buvo užduotas toks klausimas: „Kaip vertinate vertybinę Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu“?

Vienas procentas atsakė, kad vertina „labai teigiamai“, 12 proc. pasirinko atsakymą „teigiamai“, 39 proc. įvardijo, kad vertina neigiamai, o 21 proc. nurodė vertinantys „labai neigiamai“. Tyrimo metu nuomonės neturėjo 27 proc. respondentų.

Daugiausiai paramos tokiai politikai išsakė Vilniaus gyventojai – čia pritariančiųjų rodiklis pasiekė 23 proc.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad valdžia turėtų pasitempti, tardamasi su visuomene dėl užsienio politikos sprendimų.

„Tikėtina, jog šios apklausos rezultatai būtų kitokie ir didesnė dalis žmonių palaikytų Lietuvos užsienio politikos sprendimus, jei jie būtų iš anksto tinkamai aptariami su visuomene ir ypač tais, kurie po to patiria neigiamą tokių sprendimų poveikį. Deja, kaip dabar pripažįsta ir Vyriausybės atstovai, tai nebuvo padaryta ir tai yra atspindys bendrai žemos rengiamų sprendimų poveikio vertinimo kultūros Lietuvoje“, – 15min sakė VU TSPMI Jean Monnet profesorius R.Vilpišauskas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Vilpišauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Vilpišauskas

„Bet gal bent dabar valdantieji ims daugiau dėmesio skirti viešam ir atviram užsienio politikos sprendimų aptarimui bei paieškai būdų, kaip kuo greičiau sušvelninti neigiamą jų poveikį verslui. O vieša diskusija yra būtina ir tam, kad visuomenė geriau suprastų dabartinės užsienio politikos motyvus, jų ilgalaikės naudos bei trumpalaikių kaštų santykį ir, tikėtina, tada labiau ją palaikytų. Nes nuo to priklausys Lietuvos atsparumas užsienio spaudimui bei dezinformacijai, o taip pat ir šios politikos tęstinumas pasikeitus valdžiai Lietuvoje“, – pridūrė jis.

Nepasitikėjimo rodikliai

Tyrimas taip pat parodė, kad drastiškai smuko ir bendras pasitikėjimas Lietuvos užsienio politika.

Respondentų paklausus, ar jie pritaria „valdžios institucijų formuojamai ir vykdomai Lietuvos užsienio politikai“, pritarimą išsakė 30 proc., nepritarimą – 47 proc. apklaustųjų.

Prieš metus 2020 metų gruodį, Lietuvos užsienio politiką rėmė dukart daugiau žmonių – 61 proc., nepritarė 18 proc.

pritariančių lietuvos užsienio politikai visuomenės dalis (vilmorus/urm apklausos)

  • 2017 metais: 51 proc.
  • 2018 metais: 46 proc.
  • 2019 metais: 52 proc.
  • 2020 metais: 61 proc.
  • 2021 metais: 30 proc.

Politologas Laurynas Jonavičius kelia prielaidą, kad visuomenė buvo labiau linkusi paremti vertybinę politiką retoriniame lygyje tol, kol faktinių kaštų beveik nebuvo arba jie buvo išsidėstę ilgame laikotarpyje ir ne tokie matomi bei skausmingi.

„Bet, kai dėl vertybinės laikysenos reikėjo iš retorinio lygmens pereiti į praktinį, atsirado problemų. Tiek Baltarusijos trąšos, o dar anksčiau – „Belarus“ sanatorija, tiek problemos su Kinija staiga generavo didelius praktinius kaštus. Kadangi, kaip parodė patirtis, perėjimui nuo deklaracijų prie praktinio įgyvendinimo nebuvo pasiruošta – nei sankcijų įgyvendinimo, nei Kinijos spaudimo kompensavimo, vertybinė politika, ypač visuomenės akyse, žlugo“, – sakė ekspertas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Laurynas Jonavičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Laurynas Jonavičius

„Tikėtina, kad prie to prisidėjo, tuo pasinaudojo opozicija ir nuo politikos tiesiogiai kenčiantys verslininkai, bet gavę galimybę nubausti politikus, kurių elgesys jiems kainuoja, pakankamai sėkmingai tuo pasinaudojo“, – sakė L.Jonavičius.

Ginčą su Kinija sukėlė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sprendimas leisti Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant Taivano vardą.

Kitose Europos Sąjungos šalyse ir JAV tokios įstaigos vadinamos Taipėjaus ekonominiais ir kultūriniais biurais, taip pabrėžiant nepolitinį jų pobūdį.

Lietuvos URM vadovybė teigia, kad sprendimas yra vertybiškai teisingas, nes taivaniečiams turi būti leidžiama patiems apsispręsti, kaip vadinti savo įstaigą, be to, toks sprendimas leido gauti daugiau JAV dėmesio ir leidžia tikėtis Taivano investicijų.

Kritikai sako, kad Lietuva be reikalo skubotai nukrypo nuo įprastos diplomatinės praktikos, o dėl Kinijos spaudimo verslas patirs didelę žalą.

Vertindamas apklausos apie Kiniją rezultatus, L.Jonavičius atkreipė dėmesį, kad net sugebėjus įtikinti neapsisprendusius, tokia politika neturės daugumos palaikymo.

„Toks vertinimas visuomenėje nebūtinai reiškia, kad būtina atsisakyti tokios politikos. Bet yra didelė grėsmė, kad net turint sprendimų priėmimo daugumą Seime ir Vyriausybėje, tokios politikos tęsimas didins visuomenės nepasitenkinimą valdančiųjų arogancija“, – teigė jis.

L.Jonavičiaus vertinimu, žinant esamus Prezidentūros ir Vyriausybės santykius, Prezidentūra išnaudos tokį visuomenės požiūrį savo įtakai didinti.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai: 96

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:16:45
47:36

Video

00:35
08:08
20:36

Adventur 2022

Maistas

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie 15min