Tai parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią kovo mėnesį atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“. Apklausti 1006 įvairių šalies vietovių gyventojai nuo 15 iki 74 metų. Tyrimą užsakė ir finansavo Vaisingumo asociacija, Seimo diskusijose dėl dirbtinio apvaisinimo palaikanti liberalcentristo Algio Čapliko projektą, kuriuo numatoma leisti vyriškų ir moteriškų lytinių ląstelių donorystę, apvaisintų lytinių ląstelių užšaldymą.
Seimui buvo pateikti du įstatymų projektai, kurie reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą – konservatyvusis „darbietės“ Dangutės Mikutienės ir liberalusis A.Čapliko. Pagrindiniu komitetas nusprendė imti konservatyvųjį projektą, tačiau Sveikatos reikalų komitete pritarus kai kuriems pasiūlymams jis liberalizuotas.
„Darbiečių“ siūlomas projektas siūlo drausti tiek lytinių ląstelių donorystę, tiek embrionų šaldymą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad embrionų turi būti sukurta tiek, kiek vienu metu jų būtų perkelta į gimdą, ir jų skaičius negali viršyti trijų. A.Čapliko teikiamu įstatymo projektu buvo leista ir vyriškų, ir moteriškų lytinių ląstelių donorystė, o apvaisintas lytines ląsteles leidžia laikyti užšaldytas iki penkerių metų.
Komiteto pasirinktas variantas, kuris ir bus teikiamas svarstyti Seimui – drausti lytinių ląstelių donorystę, bet leisti sukurti iki dešimties embrionų, embrionus šaldyti iki penkerių, o lytines ląsteles – iki 10 metų.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.
