Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad paramą ES gali lemti menkas pasitikėjimas nacionalinėmis valdžios institucijomis bei vyraujanti nuomonė, kad ES yra Lietuvos saugumo garantas.
Be to, lietuviai kaip pagrindinius narystės ES privalumus paprastai išskiria laisvą asmenų judėjimą, bendrijos biudžeto finansavimą įvairiems projektams, pridūrė politologas.
Kita vertus, tik 33 proc. lietuvių Eurobarometro apklausoje nurodė tikintys, kad jų balsas ES turi reikšmę.
„Spėčiau, kad tai gali būti susiję su tuo, kad mes apskritai mažai turime žinių apie ES, kaip ji veikia“, – BNS sakė R.Vilpišauskas.
Apklausos duomenimis, po lietuvių labiausiai ES pasitiki danai ir bulgarai, atitinkamai po 63 ir 60 procentų.
Estijoje ES pasitiki 54 proc., Latvijoje – 53 proc., Lenkijoje – 49 proc. žmonių, rodo apklausa.
Mažiausiai pasitikintys bendrija nurodė iš ES besitraukiantys britai (29 proc.), taip pat prancūzai (32 proc.) ir graikai (34 proc.).
R.Vilpišauskas teigė, kad Jungtinės Karalystės gyventojų nuomonė yra suprantama vykstant „Brexit'o“ procesui, o graikų požiūris į bendriją tapo daug kritiškesnis prasidėjus euro zonos krizei ir Atėnus užgriuvus taupymo naštai.
Tuo tarpu prancūzų nepasitikėjimas ES gali būti susijęs su tuo, kad jie ėmė prastai vertinti savo prezidentą Emmanuelį Macroną, stiprinantį įtaką bendrijoje.
„Galbūt tai, kad jis (E.Macronas) aktyviai save pozicionuoja svarbiausiu ES valstybės vadovu, gal tas jo aktyvumas veikiant ES institucinėje arenoje dalį prancūzų, kurie nepatenkinti jo inicijuotomis reformomis, nuteikia prieš ES. Bet tai tikrai tėra hipotezė, kurią reikėtų tikrinti“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.
Atliekant tyrimą, visoje ES 2019 metų lapkritį buvo apklausti 27382 žmonės.
Lietuvoje lapkričio 15 – 25 dienomis apklausą atliko „Kantar“. Apklausti 1008 gyventojai.
