Tokie duomenys paaiškėjo delfi.lt užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus visuomenės nuomonės apklausą.
Lietuvos istorijos instituto istorikas Algimantas Kasparavičius teigia, kad apklausos duomenys atskleidžia du svarbius dalykus: visų pirma, lietuviai puikiai suvokia, kad, be Vasario 16-osios, nebūtų ir Kovo 11-osios, be to, valstybingumas kritinei masei Lietuvos gyventojų yra natūralus ir savaime suprantamas dalykas.
„Kritinė visuomenės masė Lietuvos valstybingumą laiko savaime suprantamu, natūraliu dalyku. Jie praktiškai neįsivaizduoja, kad lietuvių tauta galėtų neturėti valstybinio potencialo. Tie skaičiai liudija, kad, nežiūrint visų ekonominių sunkumų, tragiškos emigracijos, didelė visuomenės dalis mato lietuviško valstybingumo potencialą gana kritiškomis aplinkybėmis“, – teigė A. Kasparavičius.
Lietuviai identifikuojasi su tarpukario Lietuva
Remiantis apklausos duomenimis, su valstybingumu lietuviams labiausiai asocijuojasi Vasario 16-oji. Kad ši diena įprasmina valstybės gyvavimą, paminėjo net 45,6 proc. respondentų, tuo tarpu Mindaugo karūnavimo diena, Kovo 11 -oji arba šiuolaikinės Konstitucijos diena Lietuvos gyventojų sąmonėje įsitvirtinusios menkiau.
Pavyzdžiui, 22,2 proc. žmonių atsakė, kad valstybingumą jiems geriausiai įprasmina liepos 6-oji, 20,3 proc. gyventojų minėjo Kovo 11-ąją, 1,6 proc. – spalio 25-ąją arba šiuolaikinės Konstitucijos patvirtinimo referendume dieną.
Dar 6,7 proc. lietuvių teigė, kad jiems valstybingumo neatspindi nė vieną šių datų, o 3,6 proc. gyventojų į klausimą neatsakė.
