Aplinkos ministerija skyrė dar daugiau dėmesio gyventojų ir daugiabučių bendrijų pirmininkų iniciatyvos prižiūrėti ir puoselėti gyvenamąją aplinką bei diegti alternatyvius energijos šaltinius skatinimui. Pirmą kartą Lietuvos būsto dienos minėjime buvo skirtos net 4 nominacijos – už tvarkingą daugiabučio namo priežiūrą be valstybės paramos, už pavyzdingą namo aplinkos tvarkymą, už taupų ir efektyvų energijos vartojimą bei už viešojo administravimo pastangas skatinti ir remti gyventojų iniciatyvas.
Šį kartą visos 60 savivaldybių buvo kviestos teikti informaciją apie gražiausiai besitvarkančius daugiabučius bei apie iniciatyviausius gyventojus ir bendrijų pirmininkus. Lietuvos būsto dienos minėjimo renginyje buvo išdalintos net 42 aplinkos ministro padėkos.
Dideli pasiekimai
Padėką už pasiekimus organizuojant daugiabučių namų priežiūrą, diegiant jose modernias šilumos apskaitos ir šilumos punktų valdymo sistemas atsiėmęs V.Stonkus pabrėžė, kad darbų atlikta labai daug: „Šioje sferoje dirbu jau 23 metus ir galiu drąsiai pasakyti, kad Mažeikiai yra pasiekę labai daug.“
„Mažeikiuose pakeisti visi daugiabučių šilumos mazgai, dabar jie valdomi nuotoliniu būdu. Jeigu matome, kad namas žiemą sunaudoja daugiau šilumos, nei reikia, truputį pamažiname. Tokia sistema padeda ir įvykus avarinėms situacijoms – vos kas nutinka, iš karto gauname signalą. 70 proc. Mažeikių daugiabučių yra pakeisti langai, visuose namuose visi elektros saugikliai pakeisti į automatinius, taip pat visur įdiegti ir judesio davikliai. Tai, visų pirma, padeda taupyti, o šiuos dalykus gyventojai vertina teigiamai“, – apie nuveiktus darbus pasakojo generalinis direktorius.
Kai gyventojai patys gali nuspręsti, ką kaip ir kada daryti – didėja jų susidomėjimas, – tikino V.Stonkus.
V.Stonkus neabejojo, kad gyventojų iniciatyvą rūpintis savo būstu padidino kaupimo fondų įkūrimas: „1995 metais taryboje patvirtinome kaupimo fondus. Kai kurie dar iki šiol apie tai tik kalba. Kiekvienas namas pas mus turi savo kaupimo fondą, atskirai kiekvienam vedama buhalterija ir už visus atliktus darbus pateikiamos ataskaitos. Kai namo gyventojai nusprendžia, kad jiems reikia atlikti vienokius ar kitokius darbus, turi surinkti 50 proc. namo gyventojų parašų ir tiesiog pateikti prašymą. Kai gyventojai patys gali nuspręsti, ką kaip ir kada daryti – didėja jų susidomėjimas.“
Tam, kad Mažeikiai gyvenamosios aplinkos tvarkymo srityje pažengė labai daug, pritarė ir aplinkos viceministrė D.Matonienė: „Mažeikiai tikrai labai smarkiai žengia pirmyn ir aš matau, kad tai yra bendro komandinio darbo pastangos. Prisideda ir gyventojai, ir bendrijų pirmininkai, ir savivaldybė, ir įmonės, kiek nuo mūsų priklauso, prisidedame ir mes – Aplinkos ministerija. Mes tikrai stengiame padėti, operatyviai reaguoti į visus iškilusius klausimus. Matyti ir tai, kad Mažeikiuose veikia gerų pavyzdžių praktika. Ką nors gero pasidaro vieni, tuoj imasi ir kiti. Toks aktyvumas labai reikalingas ir sveikintinas.“
Tai, kad ir Aplinkos ministerija, ir valstybė prisideda pakankamai, paminėjo ir V.Stonkus. Anot jo, suteikiamos ir tikrai nemažos kompensacijos būstams atnaujinti, ir skatinama namų bei jų aplinkos priežiūros iniciatyva – kas nori, tam pakanka.
Požiūris keičiasi
V.Stonkus neskubėjo peikti lietuvių požiūrio į savo pareigą tvarkyti gyvenamąją aplinką. Generalinis įmonės direktorius teigė, kad žmonių požiūris į tai keičiasi: „Pirmiausia, kai sukūrėme kaupimo fondus, įstatėme duris su kodais, žmonės užsidarė ir pajuto, kad tai jų erdvė, kad ją galima tvarkyti – ji jau atskirta nuo miesto. Vėliau įsibėgėjo ir langų keitimas. Dar vėliau, žmonės panoro remontuoti laiptines, auginti jose gėles ir pan. – taigi, akivaizdu, žmonių požiūris keičiasi. Jiems svarbu, kur ir kaip jie gyvena.“
V.Stonkus neslėpė, kad kiekviename name atsiranda pasyvių gyventojų, tačiau aktyviesiems tai neturėtų trukdyti – juk sprendimai priimami balsų dauguma: „Visokių yra, nėra namo, kur neatsiranda koks nors žmogus, pasisakantis prieš. Bet yra nutarimai, kad viskas sprendžiama remiantis dauguma. Aš manau, kad žmonės tikrai pradeda suprasti. Daugelis kelia sau klausimą, atsipirks ar ne? Man juokingas šis klausimas. Pasakykit, kaip galime kalbėti apie būsto modernizavimo atsipirkimą? Žmogus susikuria aplink save gerovę, grožį, gyvena šiltai – tai ir yra atsipirkimas.“
Žmogus susikuria aplink save gerovę, grožį, gyvena šiltai – tai ir yra atsipirkimas, – neabejojo V.Stonkus.
Aplinkos ministerijos padėkas už administravimo pastangas skatinti ir remti gyventojų iniciatyvas taip pat gavo Algirdas Bučys, Edita Vaitkutė-Zinkė, Jelena Jočionienė, Nijolė Genovaitė Graužinytė, Ona Burneikaitė Raugalienė, Valius Serbenta, Mindaugas Sinkevičius ir Svetlana Kulpina.
Aplinkos ministerija primena, kad gyvenamosios aplinkos tvarkymas, būstų energinio naudingumo didinimas ir alternatyvių energijos šaltinių diegimas tiesiogiai susijęs su žmogaus gyvenimo gerove ir gamtos tausojimu. Neprižiūrintys savo daugiabučių gyventojai ne tik leidžia pinigus vėjais, mokėdami didžiulius pinigus už aptarnavimus, bet ir prisideda prie klimato atšilimo bei netausoja gamtos išteklių. Juk energiškai neefektyvių ir apleistų namų šildymui sunaudojama kur kas daugiau gamtos išteklių.
Parengta bendradarbiaujant su LR aplinkos ministerija
