Vertinant potvynių riziką Lietuvoje buvo išskirtos 54 skirtingų upių atkarpos, kuriose gali formuotis potvyniai. Bendras šių upių atkarpų ir pakrantės ilgis sudaro beveik 4 tūkst. km, informuoja Aplinkos ministerija.
Daugiau nei pusė teritorijų, kurioms gresia potvyniai, naudojama žemės ūkiui, 28 proc. sudaro miškai, 8 proc. – urbanizuotos teritorijos. Detalų potvynių rizikos žemėlapį galima rasti čia.
Šiemet planuojama patvirtinti Potvynių rizikos valdymo planą. Priemonės potvynių rizikai mažinti šiuo metu derinamos su savivaldybėmis. Vertinamos ir numatomos galimybės modernizuoti infrastruktūrą, stiprinti gelbėjimo ir perspėjimo sistemas ir kt.
Per pastaruosius 200 metų Lietuvoje įvyko 154 stichiniai potvyniai. Įvertinus klimato kaitos įtaką potvyniams numatoma, kad potvynių problemos išliks aktualios ir ateityje.
Dažniausiai potvyniai kyla dėl sniego tirpsmo ir ledo kamščių, ketvirtadalis – dėl intensyvių liūčių. Potvynius gali sukelti Baltijos jūroje pakilęs vandens lygis, hidrotechnikos statinių avarijos. Dažniausiai potvyniai Lietuvoje kyla pavasarį ir žiemą.
