Reikalingi pokyčiai
Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento vyr. specialistas V.Jonaitis teigė, kad priimti naują administravimo tvarką paskatino keli veiksniai. Pirma – daugiabučių namų administravimo nuostatai turi būti keičiami įsigaliojus Civilinio kodekso pataisoms, susijusioms su butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimu. Antra, pakeitimų, didinančių administravimo skaidrumą, poreikį rodė ir praktika.
Civilinio kodekso pataisos dabar numato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Iki priimant pataisas administravimo nuostatus tvirtindavo savivaldybių tarybos, vadovaudamosios Vyriausybės tvirtinamais pavyzdiniais administravimo nuostatais.
Be to, įstatymas įgaliojo Vyriausybę nustatyti administratoriams prievolę teikti išsamesnę informaciją apie savo veiklą patalpų savininkams bei numatė administratoriams civilinę atsakomybę už padarytą žalą, vykdant administravimo funkcijas. Taip pat numatyta, kad administratoriais negali būti šilumos, elektros, dujų ir geriamojo vandens tiekėjai, buitinių atliekų vežėjai, liftų prižiūrėtojai ir su minėtais paslaugų tiekėjais susiję asmenys (pastarieji draudimai netaikomi miestams, kuriuose gyvena mažiau kaip 100 000 gyventojų), taip siekiama užtikrinti administratorių veiklos skaidrumą.
Būtent veiklos skaidrumas ir yra pagrindinis naujųjų administravimo nuostatų akcentas.
Svarbiausia – skaidrumas
Būtent veiklos skaidrumas ir yra pagrindinis naujųjų administravimo nuostatų akcentas. Nustatoma, kad administratoriui teikiant pastato, jo šildymo ir karšto vandens sistemos techninės priežiūros ar teritorijos priežiūros paslaugas, šių paslaugų tarifus tvirtina butų savininkai, priimdami sprendimą susirinkime ar balsuojant raštu.
Paslaugų ar rangos darbų pirkimai vykdomi vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu arba kai administratorius nėra perkančioji organizacija, pagal minėtą įstatymą, aplinkos ministro tvirtinamomis paslaugų ir darbų pirkimo pavyzdinėmis taisyklėmis. Pabrėžiama namo priežiūros ir atnaujinimo darbų, pagal privalomuosius reikalavimus, ir su tuo susijusių išlaidų planavimo svarba.
Administratorius įpareigojamas rengti kasmetinį namo priežiūros ūkinį finansinį ir ilgalaikį namo atnaujinimo (remonto) planą, pagal kuriuos nustatomas lėšų kaupimo poreikis ir kaupiamųjų įmokų tarifas. Pastarąjį planą ir kaupiamųjų įmokų tarifą tvirtina butų ir kitų patalpų savininkai.
Pabrėžtina, kad už tinkamą savo įsipareigojimų nevykdymą daugiabučių administratoriams gali užsitraukti ne tik įspėjimą, bet ir baudą. Netinkamas prievolių vykdymas administratoriams fiziniams asmenims ar juridinių asmenų vadovams gali užtraukti baudą nuo 57 iki 289 eurų, pakartotino nusižengimo atveju baudą nuo115 iki 579 eurų
Aplinkos ministerija primena, kad daugiabučio priežiūra yra kiekvieno žmogaus atsakomybė. Netinkamai prižiūrimi ir eksploatuojami pastatai gali pakenkti ne tik gyventojams, bet ir aplinkai. Netinkamai prižiūrimas ar visiškai neprižiūrimas būstas ilgainiui tampa avarinės būklės, o tai neretai baigiasi nelaimėmis. Eksploatuojami prastos būklės namai kenkia ir aplinkai – dažnai jie būna energiškai neefektyvūs, o jų šildymui sunaudojama daugiau gamtos išteklių.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
