Reguliavimo nebuvo
Smarkiai patvinus upei, ežerui ar kitam vandens telkiniui toje teritorijoje gyvenančių žmonių, statinių, neretai ir gamtos saugumui iškyla nemenka grėsmė. Lietuvoje katastrofinių padarinių tikimybė išauga upėse kylant sezoniniam potvyniams t.y. pavasarį, dar didesnė grėsmė iškyla tada, kai potvynis kyla po itin sniegingos žiemos.
Tokiu atveju pakyla vandens lygis, susiformavęs debitas netelpa į upės vagą ir užliejamos labai didelės teritorijos. Nuo minėtų potvynių neretai nukenčia Nemuno ir Neries pakrančių gyventojai, nors, aišku, panašios nelaimės ištinka ir įsikūrusius kitų upių slėniuose. Pabrėžtina ir tai, kad potvynių tikimybė nemaža ne tik pavasarį, bet ir rudenį ar vasarą užklupus didžiulėms liūtims.
Nuo minėtų potvynių neretai nukenčia Nemuno ir Neries pakrančių gyventojai, nors, aišku, panašios nelaimės ištinka ir įsikūrusius kitų upių slėniuose.
Aplinkos ministerijos Teritorijų, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius teigė, kad būtinybė sureguliuoti statybas potvynių užliejamose teritorijose – akivaizdi. „Nuostata, kad potvynių užliejamose teritorijose statybos yra draudžiamos, buvo visada. Tai buvo kaip nerašyta taisyklė, tačiau tinkamai įgyvendinti šią nuostatą buvo sunku. Niekas nežinojo, kur prasideda ir kur baigiasi tos užliejamos teritorijos, kur jų ribos. Galiausiai, jei preliminariai ir žinojo, tai nebuvo įteisinta“, – dėstė jis.
M.Narmontas teigė, kad Aplinkos ministerija imsis šio klausimo rengdama specialiųjų žemės naudojimų sąlygų naująją redakciją. „Sprendžiant šį klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, kurių teritorijų tikimybė būti užlietoms labai didelė, kur mažesnė, o kur ji visai maža. Tada, į tai atsižvelgus, sureguliuoti galimybių ten kurtis klausimus“, – kalbėjo departamento direktorius.
Anot M. Narmonto, vienas pirmųjų žingsnių buvo, įvertinus teritorijų riziką, patvirtinti potvynių žemėlapį. „Ministras patvirtino žemėlapį, kuriame teritorijos suskirstytos į tris kategorijas – tokias, kurių užliejamumo tikimybė 0,1 proc., 1 proc. ir 10 proc. Būtent taip teritorijos vertinamos ir daugelyje pasaulio šalių. Turint tokį žemėlapį, klausimų, kur statyti rizika didelė ar kur mažesnė, kils mažiau“, – teigė jis.
Šis procentas rodo, kiek kartų teoriškai vieną ar kitą teritoriją potvynis užlies per 10 metų. Sutikite, kad 10 kartų per šimtmetį – daug.
Rizikingiausiose – statyti draudžiama
Teritorijos, kurių užliejamumo tikimybė bus įvertinta 0,1 proc. bus laikomos, kaip nepavojingos ir jose statyti bus leidžiama, tikino M.Narmontas. „Teritorijose, kurių užliejimo procentas 1 proc., galės kilti statiniai tik su papildomais techniniais sprendiniais. O jei tikimybė, kad teritoriją užlies, bus įvertinta 10 proc., statyti joje turėtų būti draudžiama. Šis procentas rodo, kiek kartų teoriškai vieną ar kitą teritoriją potvynis užlies per 10 metų. Sutikite, kad 10 kartų per šimtmetį – daug. Taigi tokiose teritorijose planuojame uždrausti statybą, bent jau gyvenamąją. Kitoms galbūt atsiras vienokių ar kitokių išimčių, tačiau tai dar svarstysime“, – teigė M. Narmontas.
Departamento direktorius teigė, kad šis reguliavimas turėtų atsirasti atsižvelgiant į tai, kokią žalą potvyniai padaro tiek gyventojams, tiek gamtai. „Kai potvynis užlieja gyvenamąją teritoriją, į vandenis patenka visokių buitinių atliekų, chemijos ir pan., tai prasiskverbia į požeminis vandenis, o taip teršiama gamta. Galiausiai, patys suprantame, kad potvyniai nemažai žalos padaro ir žmonės, gyvenamosioms teritorijoms. Taigi sureguliavę statybą tokiose teritorijose išspręstume labai svarbią problemą“, – kalbėjo M.Narmontas.
Aplinkos ministerija primena, kad statybos turi būti vykdomos pagal visus teisinius reikalavimus ir siekiant padaryti kuo mažesnę žalą gamtai, aplinkinėms teritorijoms ir kultūros paveldo objektams. Statydami potvynių užliejamose zonose gyventojai rizikuoja pakenkti ne tik sau, bet ir kraštovaizdžiui. Potvynio metu gali būti ne tik sugriaunami ir smarkiai pažeidžiami pastatai, bet ir jų dalimis, nuolaužomis užteršiami požeminiai vandenys, o tai padaro didžiulę žalą derlingoms teritorijoms, biologinės įvairovės išsaugojimui ir visai gamtai.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
