Aplinkos ministerija užkardė absurdą: alytiškiams nereikės mokėti už į Nemuną išleistą taršų vandenį

Pasak AAD vadovo Vaido Laukio, „Dzūkijos vandenys“, kaip ir kitos taršos leidimą turinčios įmonės, kiekvienų metų pabaigoje paskaičiuoja, kiek viršijo leidžiamos taršos normas ir pagal tai susimoka.

„Įmonė, jeigu turi viršijimus, pati vykdo tam tikrus skaičiavimus, tyrimus. Ir metų gale pasidaro deklaraciją ir po to susimoka tam tikrą mokestį. O jų mokesčiui šios aplinkybės (Alytaus gaisras. – red.) turėjo įtakos ir jų reikalas, kaip jie toliau darys su šiuo dalyku, ar kreipsis į prokuratūrą dėl patirtų nuostolių“, – sausio pradžioje 15min kalbėjo V.Laukys.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vaidas Laukys, Kęstutis Mažeika

Pasak jo, ekstremalios aplinkybės nuo atsakomybės neatleidžia.

„Įstatymas nenumato, kad per gaisrą, kažkokiu kitu atveju, kažko nereikėtų skaičiuoti“, – pažymėjo AAD vadovas.

Visgi panašu, kad aplinkosaugininkai pakeitė savo poziciją.

Sausio pabaigoje Aplinkos ministerija anuliavo papildomą taršos mokestį „Dzūkijos vandenims“, kuris, kaip buvo skelbta anksčiau, siekė per 780 tūkst. eurų.

Kaip 15min nurodė Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas, „Dzūkijos vandenys“ nėra atsakingi už į Nemuną dėl gaisro patekusias nevalytas nuotekas.

„Todėl ši bendrovė neturės mokėti nei padidinto taršos mokesčio, nei atlyginti aplinkai padarytą žalą. Atsakomybė už padarytą žalą aplinkai dėl gaisro metu į Nemuną išleistų nepakankamai išvalytų nuotekų tenka UAB „Ekologistika“, todėl ieškinys ir bus teikiamas šiai bendrovei“, – kalbėjo jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Raimondas Sakalauskas

Pasak Aplinkos ministerijos, gaisro bendrovėje „Ekologistika“ gesinimui naudotas vanduo neatitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo apibrėžtos nuotekų sąvokos – tai nėra buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas ar kritulių vanduo.

„Šis vanduo nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka atiduotas tvarkyti „Dzūkijos vandenims“. Jis pateko į nuotekų tvarkymo infrastruktūrą be šios bendrovės valios (be sutarties ar kitokių susitarimų). Tokiam vandeniui tvarkyti miesto nuotekų infrastruktūra netinkama, todėl UAB „Dzūkijos vandenys“ neturėjo nei prievolės, nei techninių galimybių tinkamai sutvarkyti gaisro gesinimo metu susidariusį vandenį“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Kiek būtų reikėję mokėti savivaldybės įmonei, aplinkosaugininkai teigė negalintys nurodyti.

Anksčiau su 15min bendravęs Nerijus Cesiulis teigė, kad jeigu „Dzūkijos vandenims“ būtų pritaikytas papildomos taršos mokestis, jis būtų kritęs ant alytiškių pečių. Taip esą gyventojai būtų nuskriausti dusyk – ir dėl gaisro, ir dėl jo pasekmių.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Nerijus Cesiulis

Apie mokestį buvo prakalbta anksčiau

Kad „Dzūkijos vandenims“ teks mokėti baudą už aplinkos taršą leidžiant nevalytą vandenį į Nemuną, prabilta dar praėjusį lapkritį. Tada Seimo socialdemokratų frakcijos susitikime su aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika buvo teigta, kad Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informavo Alytaus bendrovę apie 780 tūkst. eurų „baudą už aplinkos taršą“.

K.Mažeika tąkart pripažino, kad taip galėjo būti. Jo teigimu, savivaldybės įmonę apmokestinti buvo siekiama dėl to, kad vėliau ši suma būtų išieškota iš „Ekologistikos“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Mažeika

Taip pat ministras neneigė, kad pats AAD palaimino sprendimą leisti nevalytą ir gaisro metu naudotą vandenį į Nemuną.

Lapkritį „Dzūkijos vandenų“ vadovas Jurijus Červiakovskis patikslino, kad mokestis nebuvo išrašytas, o tik paskaičiuotas. Kita vertus, tada jis teigė, kad jei mokestis visgi bus pritaikytas, įmonei tai stipriai atsilieptų – „maždaug ketverių metų pelnas“.

Pradėjo vidinius tyrimus

Taip pat lapkritį aplinkos ministras K.Mažeika pranešė, kad ministerijoje pradėti vidiniai tyrimai išaiškinti, kodėl gaisrui Alytuje gesinti panaudotą vandenį pirmomis gaisro dienomis AAD leido leisti į Nemuną.

„Pradėtas tarnybinis vidinis tyrimas dėl vandens tyrimų, kas tokius sprendimus priėmė leisti vandenį ar neleisti, kokie tyrimai ir kokia eiga buvo atlikta“, – kalbėjo ministras.

Klausiamas, ar pats prisiims atsakomybę dėl leidimo pilti gaisro gesinimui naudotą vandenį į Nemuną, tąsyk ministras tikino, kad tai – ne jo, o departamento pareigūnų sprendimas.

Tiesa, aiškėja, tyrimas nėra baigtas iki šiol.

„Kol kas naujos informacijos neturime“, – teigė Aplinkos ministerija.