Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aplinkosaugos konferencijoje – ekologinės gyvensenos pamokos

Antradienį uostamiestyje vykusioje konferencijoje „Drauge nuo 2004-ųjų metų“ buvo mokomasi praktinių ekologinės gyvensenos įgūdžių.
Organizatorių nuotr. / Antradienį uostamiestyje vykusioje konferencijoje „Drauge nuo 2004-ųjų metų“ buvo mokomasi praktinių ekologinės gyvensenos įgūdžių.
Šaltinis: 15min
0
A A

Šiandien niekas neabejoja, kad būtina puoselėti aplinką, kurioje gyvename. Tačiau kaip tai daryti kasdieniame gyvenime, žmonės vis dar neturi aiškaus suvokimo.

Apie tai buvo kalbama antradienį uostamiestyje vykusioje konferencijoje „Drauge nuo 2004-ųjų metų“, kurioje apžvelgtos ne tik svarbiausios pastarųjų metų Europos Sąjungos (ES) direktyvos aplinkosaugos klausimais, bet ir mokomasi praktinių ekologinės gyvensenos įgūdžių. Penktą kartą konferenciją apie naujausias ES aplinkosaugos tendencijas organizuojantis Klaipėdos Europos informacijos centras-Europe Direct šįkart pasirinko itin aktualią – ekologiškos gyvensenos kryptį.

Komfortas kenkia aplinkai

Pasak centro vadovės Dalios Urbutytės, aplinkosaugos idėjos kasmet tampa vis populiaresnės, tačiau žmonės pasigenda žinių, kaip praktiškai jas panaudoti savo kasdienybėje. „Dažnai kalbame apie biologinės įvairovės nykimą, oro, maisto taršą ar epidemija tampančių atliekų gausėjimą, sunkiai šias problemas susiedami su savo kasdiene veikla ir miglotai įsivaizduodami, ką turime daryti, kad to nebūtų“,- kalbėjo D.Urbutytė, šįkart konferencijos dalyviams neatspausdinusi ant popieriaus įprastai dalijamų programų ir akivaizdžiu pavyzdžiu pademonstravusi, kaip galima mažinti miškų nykimą.

Daug naudingos ir praktiškai pritaikomos informacijos apie ekologišką gyvenseną suteikė konferencijos viešnia – Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro direktorė Audronė Alijošiutė.

„Pastaraisiais metais inovacijos ir ekonomika augo žaibiškais tempais, kad susimąstyti apie komforto teikiamą  šalutinį poveikį nebuvo kada. Tačiau kiekvienas geras dalykas turi ir antrąją pusę: tai, kas teikia komfortą, gali nesugrąžinamai sužaloti aplinką, kurioje gyvename mes ir gyvens mūsų vaikai“, - sakė aplinkosaugininkė.

Išeitis – mažinti vartojimą

A.Alijošiutė atkreipė dėmesį į tai, kad viskas gamtoje susiję ir, vaizdžiai tariant, nėra pietų už dyka. Netgi tokia globaliai skambanti aplinkosaugos sritis kaip klimato kaita – siejasi su kiekvieno mūsų gyvenimu. Ir ne tik potvynių, karščio ar šalčio bangų, biologinės įvairovės nykimo pavidalu, bet ir kurianti klimato kaitos pabėgėlių problemą, kuri neišvengiamai palies visą Europą, Lietuvą – taip pat.

Statistika byloja, kad vidutiniškai ES gyventojas per metus „pagamina“ apie 500 kg atliekų, lietuvis mažiau – 300 kg. Deja, vien rūšiavimas ir perdirbimas – ne išeitis. Turint galvoje, kad dauguma produktų gaminami taip, kad jų perdirbimas labai brangiai kainuoja arba iš viso neįmanomas. Verčia susimąstyti ir faktas, kad norint pagaminti vieną dantų šepetėlį, „pagaminama“ 1,5 kg atliekų.
„Skambės nemoderniai, bet reikia mažinti vartojimą“,- konstatavo lektorė. Tai reiškia, mažiau pirkti daiktų, kurie suteikia tik trumpalaikį laimės pojūtį, bet sukuria daug ir gilių problemų ateityje. Atsargiau žiūrėti į naujausias, bet mažiausiai ištirtas technologijas – genetiškai modifikuotus produktus, kurių poveikis, kai kurių tyrimų duomenimis, žiurkėms pasireiškia tik dvyliktoje kartoje: žiurkių rūšis išmiršta, sutikus jų reprodukcinei sistemai.

Kvietė apsirgti „žaliai“

Siekdama padėti praktiškai išmokyti žmones ekologiškos gyvensenos, A.Alijošiutė 2007 m. kartu su kolegomis įsteigė „žaliąją krautuvėlę“ ant ratų, su kuria apvažiavo daugelį Lietuvos miestų, mokydama ekologiškos gyvensenos įgūdžių. Žaliosios krautuvėlės idėją viešnia atsivežė ir į Klaipėdoje vykusią konferenciją, kur buvo surengtas praktinis seminaras „Apsirk žaliai“. Seminaro metu buvo kviečiama „pirkti“  įprastus namų apyvokos daiktus: tualetinį popierių, dušo žele, kremus, muilą ir čia pat gilintis į etiketėse parašytą produktų sudėtį, ženklus, gamybos technologiją bei šių procesų reikšmę sveikatai, naudą ar žalą aplinkai.

A.Alijošiutė konferencijos dalyviams linkėjo tapti sąmoningais žmonėmis, nepasiduoti reklamos poveikiui, skaityti etiketes ir atidžiai rinktis kiekvieną daiktą, kurį naudojame kasdienybėje. Aplinkosaugininkės patarimas visiems, siekiantiems gyventi „žaliau“ – atsigręžti į praeitį ir pažvelgti į, regis, atgyvenusius dalykus inovatyviai.

„Anksčiau niekas nežinojo, kas yra „feiris“ ar skalbinių minkštiklis. Riebalus, nešvarumus puikiausiai pašalindavome soda ar garstyčių milteliai. Plaukus plaudavome ne chemijos „šedevrais“, o paprastu muilu, praskalaujant žolių, citrinos nuovirais. Žinoma, tai reikalauja daugiau pastangų ir laiko, šių produktų garantijos laikas trumpesnis. Tačiau senoviniai receptai nekenkia aplinkai ir mūsų pačių sveikatai“,- teigė A.Alijošiutė.

Konferenciją „Kartu nuo 2004-ųjų“ vainikavo kultūrinis akcentas – susitikimas su labiausiai nuo Lietuvos nutolusios jūrinės Europos Sąjungos šalies Portugalijos  kultūros instituto Camoes atstovu Lietuvoje, poetu Nuno Guimares bei jo poezijos knygos „Vienišas“ pristatymas.
 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min