Vyriausybė ir Seimas šiuo metu ruošia teisinę dirvą kitų metų liepos 1 d. įsigaliosiančiam apskričių viršininkų administracijų naikinimui. Jų turimos funkcijos dalijamos savivaldybėms ir centrinės valdžios institucijoms, rengiamasi atleisti dalį administracijose dirbančių asmenų, peržiūrėti disponuojamo nekilnojamojo turto panaudojimą arba galimą privatizavimą.
Formaliai apskričių viršininkai ir jų vadovaujamos administracijos bus panaikintos. Tačiau pačios apskritys išliks kaip teritoriniai–administraciniai vienetai.
Pasak vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, to esą reikia, nes padalijimu į apskritis remiamasi kaupiant įvairius statistinius duomenis. Be to, pasak ministro, padalijimas į apskritis yra svarbus pritraukiant ES fondų lėšas. Kaip pritraukti šių pinigų, turėtų rūpintis Regioninės plėtros tarybos, kurias sudaro apskritims priklausančių savivaldybių merai ir tarybų atstovai.
Visiškai panaikinti apskričių neleidžia Konstitucija, kuri skelbia, kad „aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose įstatymo nustatyta tvarka valdymą organizuoja Vyriausybė“. Apskritys yra laikomos aukštesniaisiais administraciniais vienetais. Pasak teisininkų, ši Konstitucijos norma reiškia, kad apskritys būtinos, įstatymu turi būti organizuotas jų valdymas, o Vyriausybė, vadovaudamasi tuo įstatymu, turi organizuoti tokį valdymą.
R.Palaitis tvirtina, kad naikinant apskričių viršininkus, bet paliekant pačias apskritis, centrinėms valdžios institucijoms pereis ne vienas įgaliojimas. „Tos žinybos, kurios gaus dabar apskričių viršininkams priklausančius įgaliojimus, turės užtikrinti jų vykdymą“, – sakė ministras.
Ministrų kabinetas jau pritarė ir pateikė Seimui įstatymą, kuriuo būtų nustatyta, kad nuo kitų metų liepos 1 d. valdymą apskrityse Vyriausybė organizuos ne per apskričių viršininkų administracijas, bet per ministerijas ir įstaigas.
„Atlikus apskričių reformą, bus optimizuotas valstybės valdymas ir sutaupytos biudžeto lėšos“, –nurodo Vyriausybė šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte.Tačiau vidaus reikalų ministras nenorom pripažįsta, jog nebus taip, kad 2010 ar 2011 m. biudžete apskritims nebebus skiriami pinigai. „Kitąmet jų dar reikės gana nemažai – apskričių viršininkų administracijų veiklai pirmą pusmetį ir pačiai reformai, tai yra būtinoms pertvarkoms, atleidžiamų darbuotojų kompensacijoms“, – sakė R.Palaitis.
Bet netgi 2011–aisiais ir vėlesniais metais, kai viršininkų jau senokai nebebus, apskritims išlaikyti valstybė bus priversta skirti ne vieną milijoną litų. „Jeigu skaičiuotume netiesiogines išlaidas, žinoma, jų bus. Juk visiškai panaikinama tik dalis apskričių viršininkų dabar turimų funkcijų, kita dalis lieka, ji turės būti finansuojama. Tik nebebus išlaidų pačioms administracijoms išlaikyti“, – teigė vidaus reikalų ministras.
Kol kas nėra tiksliai apskaičiuota, kiek gali kainuoti išlaikyti apskritis panaikinus viršininkų administracijas.
Net neabejoju, kad išlaidos tik išsipūs ir bus kur kas didesnės, nei yra dabar skiriama apskričių viršininkams, – R.Malinauskas„Net neabejoju, kad išlaidos tik išsipūs ir bus kur kas didesnės, nei yra dabar skiriama apskričių viršininkams“, – piktinosi Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Jis sakė esąs už patį apskričių naikinimo principą, bet tvirtino abejojąs dėl dabartinės valdžios pasirinktos taktikos ir strategijos.
R.Malinauskas pateikė pavyzdį: panaikinus apskričių viršininkų administracijas, kai kurias su žemėtvarka susijusias funkcijas žadama perduoti Žemės fondui, kuris bus administruojamas iš centrinės būstinės Vilniuje. „Bet visose apskrityse atsiras Žemės fondo filialai, kuriuose dirbs tie patys dabar apskričių viršininkų administracijose dirbantys žmonės. Juos reikės išlaikyti. Tad koks skirtumas – ar išlaikyti administracijas, ar tuos fondo filialus“, – retoriškai klausė R.Malinauskas.
Įgyvendinus apskričių reformą, išliks Regionų plėtros tarybos. Dabar joms technines paslaugas teigia apskričių viršininkų administracijos. Jas panaikinus, Regionų plėtros tarybų techninis aptarnavimas taps nepriklausomas. Jį reikės finansuoti iš valstybės biudžeto – vienam ar keliems tarybą aptarnaujantiems darbuotojams, teks mokėti algas, išlaikyti jų darbo vietas.
Be to, panaikinus apskričių viršininkus, išliks Vyriausybės atstovai apskrityse. Jie neatlieka jokių vykdomųjų funkcijų, tik kontroliuoja tai apskričiai priklausančių savivaldybių priimamus sprendimus.
Panaikinti Vyriausybės atstovų apskrityse neįmanoma, nes tai Konstitucijoje numatyta savivaldą prižiūrinti institucija. Jas irgi teks gausiau finansuoti, panaikinus apskričių viršininkų administracijas.
2009–ųjų biudžete apskričių viršininkų administracijoms numatyta per 711,9 mln. litų asignavimai. Reformai įgyvendinti kitąmet reikėtų 27,5 mln. litų. Tačiau dar mažiausiai 600 mln. litų reikės užtikrinant apskričių funkcijų, perduotų kitoms institucijoms, vykdymą. Todėl sutaupyti iš atliktos apskričių reformos galima minimaliai –vos kelis ar keliolika milijonų litų.
Pagal dabartinį teritorinį–administracinį suskirstymą Lietuvoje yra 10 apskričių. Jų viršininkų administracijose dirba beveik 2,5 tūkst. specialistų. Kiek jų prarastų darbą naikinant administracijas, kol kas neapskaičiuota. Tikimasi, kad tai gali paaiškėti kitų metų pradžioje.
Kitą pavasarį taip pat turėtų būti apsispręsta, kaip panaudoti panaikinus viršininkų administracijas liekantį nekilnojamąjį turtą. Dalyje jo galėtų būti įkurdintos savivaldybių tarnybos, dalyje – valstybės institucijos ar jų regioniniai filialai. Bet neatmetama, kad nemenka dalis nekilnojamojo turto liks ir jį bus galima privatizuoti.
Ėmus svarstyti naikinti apskritis, kalbėta, kad jas galėtų pakeisti stambesnis administracinis suskirstymas. Dar prieš suformuodami Vyriausybę valdančių partijų atstovai svarstė, kad Lietuvoje galėtų būti keturi regionai: Aukštaitija ir Dzūkija taptų vienu regionu, Kaunas ir Suvalkija – kitu, o Šiauliai, Žemaitija, Klaipėda ir Tauragė – trečiu. Svarstyta, kad dar vienas regionas galėtų būti Vilnius. Bet dabar apie regionų steigimą jau nebeužsimenama.
