Vienas esminių 15–osios Vyriausybės programos punktų – siekis panaikinti apskritis. Įstatymais įtvirtinta, kad iki kitų metų liepos 1 dienos bus įgyvendintas pirmasis pertvarkos etapas – likviduotos apskričių viršininkų administracijos (AVA). Dalį jų funkcijų perims vietos ir centrinės valdžios institucijos, o kitos, esą neefektyvios, bus panaikintos. Regionų koordinavimu užsiims ir dabar veikiančios Regionų plėtros tarybos.
Šiuo metu Vyriausybėje baigiama svarstyti 82 su reforma susiję įstatymų projektai. Darbus jau pradėjo koordinacinė AVA likvidavimo komisija ir kiekvienos administracijos likvidavimo darbo grupė. Startavo parengiamieji organizaciniai darbai: vertinama apskričių turto būklė, funkcijų ir įstaigų perdavimo ypatumai. „Didžiausias darbas laukia kitų metų pradžioje, t.y. Seime priėmus visus reikiamus įstatymus“, – atkreipė dėmesį vidaus reikalų viceministras Sigitas Šiupšinskas.
Visuomenės atstovai reiškia pasipiktinimą, kad apie vykstančius procesus teikiama per mažai informacijos. Jos trūksta ir pačioms apskričių administracijoms.Tačiau permainos apskrityse jau prasidėjo, o vienas iš tarpinių finišų laukia netrukus – sausio 1–ąją. Iki minėtos datos visose AVA neliks maždaug trečdalio darbuotojų. Pernai metų pabaigoje jose dirbo apie pustrečio tūkstančio žmonių.
Praėjusią savaitę į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto surengtą diskusiją su vidaus reikalų ministru Raimundu Palaičiu dėl apskričių reformos susirinkę visuomenės atstovai reiškė pasipiktinimą dėl to, kad apie vykstančius procesus teikiama per mažai informacijos. Jos trūksta ir pačioms apskričių administracijoms. „Šiuo metu informacijos stoka kiek stabdo procesus. Ta informacija dabar ir yra renkama, aiškinamasi, žiūrima, kiek, kur kokių funkcijų ar pareigybių reikia“, – pasakojo Kauno AVA atstovė spaudai Živilė Genytė.
Informacijos stokos problema iš dalies atsirado dėl bandymo paskubinti reformą – darbai buvo pradėti nepatvirtinus visų reikalingų teisės aktų. Tiesa, ir dabar kartais priekaištaujama, kad pertvarka esą trunka per ilgai. Tačiau R.Palaitis tikino, jog žengiama sparčiausiais žingsniais. „Skubinome, kiek galėjome. Finansų ministerija siūlė baigti pirmąjį etapą iki 2011–ųjų sausio 1–osios. Tačiau mes baigsime pusmečiu anksčiau. Ir dabar kai kurios ministerijos vėluoja atlikti tam tikrus darbus. O jeigu būtume, kaip pradžioje buvo siūloma, pradėję veiksmus tik visus įstatymus Seime parengus...“ – kalbėjo ministras.
Tarpinis finišas – metų pradžia
Realūs reformos padariniai plika akimi bus matomi jau nuo sausio 1–osios. Tądien apskričių Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento funkcijas ir nemažą dalį darbuotojų turėtų perimti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija. Civilinės saugos specialistai bus priskirti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento žinion.
Pagrindinę apskričių administracijų funkciją – žemės reikalus ir dalį juos tvarkančių darbuotojų – iki kitų metų vidurio perims Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ir savivaldybės. Žemėtvarkos klausimus tvarkys miestų savivaldybės, jei juose gyvena daugiau nei 3 tūkst. gyventojų. Mažesnių gyvenviečių atstovams teks keliauti į Vilnių, kur įsikūrusi NŽT. Tačiau ši pertvarka kol kas stringa.
„NŽT jau pateikė dokumentus, kuriuose numato, kiek pareigybių jiems reikės. Tuo tarpu mūsų miestų savivaldybės, kurios perims žemės tvarkymo funkcijas, dar nepateikė informacijos, nes kol kas nežino, kiek valstybė jiems skirs lėšų“, – aiškino Kauno apskrities viršininko administracijos (AVA) atstovė Ž.Genytė.
Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojas Artūras Šulcas sakė, kad ši institucija turi kelis šimtus bylų, susijusių su statybomis, žemėtvarka. Dėl to po pertvarkos gali kilti nesklandumų. Tikimasi, kad situaciją praskaidrins nauji poįstatyminiai aktai.
Prasčiausia situacija – Vilniaus apskrityje
Daugelyje apskričių savo nuosavybę susigrąžino beveik 100 proc. gyventojų, o Vilniaus krašte skaičius vos perlipęs 90 proc. Tą pripažino ir jos viršininkas Jonas Vasiliauskas, nurodęs, jog iš dalies tai lėmė specifinė krašto istorija. Gatvinių rėžinių kaimų pertvarkymas Suvalkijoje prasidėjo dar XIX a. viduryje, likusioje Lietuvos dalyje – tarpukariu, o Vilniaus krašte – tik atgavus Nepriklausomybę. Ir tada darbai dar buvo sustabdyti, kai Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose buvo įvestas tiesioginis valdymas. „Specifinė ir didžiųjų miestų situacija, kur keitėsi ribos, atsikraustė daug gyventojų. Be to, buvo leista aplink didžiuosius miestus „atsikelti“ žemę iš kitų vietovių, todėl aplink Vilnių ir pačiam mieste jos trūksta“, – pasakojo J.Vasiliauskas. Anot jo, dabar ruošiami tam tikri sisteminiai pakeitimai, pavyzdžiui, galbūt žemė bus grąžinama mišku.
Žemės reformos eigą Vilniaus apskrityje lėmė specifinė krašto istorija. Išskirtinė Vilniaus apskrities problema – ir švietimo įstaigos. Iki Nepriklausomybės atkūrimo Vilniaus ir Šalčininkų rajonų mokyklose vyravo rusų kalba, o valstybei atgavus savarankiškumą atsirado labai daug lenkiškų mokyklų. Tiesioginio valdymo metu pradėtos steigti mokyklos valstybine kalba. „Tačiau į valdžią atėjus Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, jie nesteigė lietuviškų mokyklų. Todėl Vyriausybė įpareigojo šia sritimi rūpintis Vilniaus AVA. Šiuo metu jose apskrities pavaldumo mokyklose mokosi per 2000 moksleivių. Kol kas numatyta, kad nuo liepos jomis ims rūpintis Švietimo ir mokslo ministerija“, – kalbėjo J.Vasiliauskas.
Dar viena svarbi sritis – sveikatos priežiūra. Tačiau AVA savo kuruojamų sveikatos priežiūros įstaigų nereformuoja – jos bus perduotos Sveikatos apsaugos ministerijai, o jų likimą lems Sveikatos apsaugos reforma.
Turtą perims kitos įstaigos
Išnykus apskričių viršininkų administracijoms, bus perdalinti ne tik jų darbai ir darbuotojai, bet ir turtas. Svarbiausia jo dalis – patalpos. „Šiuo metu patalpomis domisi atskiros institucijos. Greičiausiai jos bus atiduotos kartu su funkcijomis“, – sakė J.Vasiliauskas.
Praktiškai aišku, kad dviejų šimtų metų istoriją menantis Klaipėdos AVA pastatas bus atiduotas uostamiesčio savivaldybei. Taip bus išsaugota tradicija, mat susirinkę pinigų pastatą 1846 metais nusipirko ir Rotušę jame įkūrė patys miestiečiai.
Pertvarka – tik ant popieriaus?
Nors darbai po truputį įsibėgėja, regioninės politikos specialistas, Mykolo Romerio universiteto docentas Kostas Žymantas Svetikas negaili kritikos pradėtai reformai.
„Šita reforma apima ne tik vargšę Vidaus reikalų ministeriją, bet ir Ūkio, Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos ministerijas, bei strategiją šitoje srityje. O strategijos nėra“, – konstatavo ekspertas. Esą vyksta tik formalus funkcijų perrašymas, o ne reali reforma, nesistengiama, kad kiekvieno regiono verslo, mokslo ir valdžios įstaigos suvienytų jėgas ir nugludintų savo stipriąsias puses.
„Visos reformos neišvengiamai susietos ir su vadinamaisiais biurokratiniais procesais: teisės aktų projektų rengimu, jų derinimu, alternatyvų svarstymu, sprendimų priėmimu Vyriausybėje, Seime, taip pat tarpinstitucinėse darbo grupėse ir komisijose. Tai yra neišvengiama priimant administracinius sprendimus, tačiau siekiame, kad tie procesai būtų sklandesni“, – atrėmė viceministras S.Šiupšinskas.
