„15min“ skaitytoja Ieva viename interneto forume pastebėjo diskusiją, kurioje temos autorius esą atskleidžia „paslaptį“: vaistinės pardavinėja gliukomačius, tačiau sergantiems diabetu jie neva turi būti dalijami nemokamai. Taigi tereikia apsimesti sergančiu diabetu ir pareikalauti šio aparato. Vaistininkė esą gali sakyti, kad jis nėra nemokamas, tačiau jei esate pakankamai geras aktorius galiausiai pasieksite savo.
Temos autorius priduria, kad jam vaistinėje siūlė įsigyti gliukomatį už 60 Lt, tačiau galiausiai jis gavo šį aparatą nemokamai, užpildęs „nereikalingą blanką“.
„Ir kam imti visiškai nereikalingą daiktą? Čia, turbūt, lietuvių natūra tokia, jeigu nemokamai – tai ir š... paimtų“, – piktinasi vienas komentatorius.
Kitas čia pat paaiškina „biznio“ esmę: vaistinėse susirinkus šūsnį šių aparatų, galima pardavinėti juos internetu. Skelbimų, kuriuose siūloma įsigyti gliukomačius, galima rasti tiek lietuviškose, tiek užsienio svetainėse. Jų kaina vyrauja nuo kelių dešimčių iki kone 100 Lt.
„Tau neatrodo, kad pelnytis iš sergančių žmonių yra žema?“ – sugėdinti temos autorių bando vienas komentatorius.
„15min“ skaitytoja taip pat piktinasi, kad internautai sugalvojo pasipelnyti diabetu sergančių žmonių sąskaita. Be to, ji stebisi, kad vaistinės apskritai pardavinėja aparatus, kurie neva yra kompensuojami.
 |
| LDA prezidentė V.Augustinienė teigia, kad sergantiems diabetu svarbu ne turėti daug gliukomačių, o kuo dažniau matuotis cukraus kiekį kraujyje, kad galėtų kontroliuoti savo ligą. |
„15min“ žurnalistui apsilankius vaistinėje, pardavėja paaiškino, kad gliukomačių galima įsigyti tik ten, kur yra prekiaujama diabetikams reikalingomis priemonėmis – insulinu, gliukomačių juostelėmis ir kt. „Bet už dyką jo niekas neduos, reikia daktaro pažymos, kad sergi diabetu ir tau reikia nuolat tikrintis cukraus kiekį kraujyje. Daktaras išrašys kelias pakuotes juostelių, ir tada prie jų tau priklausys gliukomatis“, – aiškino vaistininkė.
Užsukus į kitą vaistinę ir pasiteiravus gliukomačių, vaistininkė nieko neklaususi atnešė kelias pakuotes ir išvardino kainas: „Šitas už 15 Lt, šitas berods už 30 Lt, o šitam dabar akcija – 1 ct.“ Paprašius parduoti nukainotą aparatą, ši išmušė čekį ir, susimokėjus 1 ct, maloniai atsisveikino. Jokių daktarų pažymų, jokių dokumentų pildymų.
Gliukomačių nekompensuoja
Valstybinė ligonių kasa (VLK) informavo, kad Lietuvoje gliukomačiai nėra kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Nekompensuojami ir dūrimo įtaisai (pradūrikliai) bei adatėlės (lancetai), skirti kraujui paimti.
„Šimtu procentų kompensuojamos tik diagnostinės juostelės gliukozės kiekiui kraujyje
nustatyti“, – sakė VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Štreimikytė. Tačiau ji pridūrė, kad pacientai gliukomačius dažniausiai įsigyja nemokamai ir pasiūlė plačiau apie tai pasiteirauti prekybininkų.
Vaistinių tinklo „Šeimos vaistinės“ rinkodaros vadovė Ramunė Balnionytė paaiškino, kad gliukomačiai paprastai duodami nemokamai, jei žmogus perka arba turi daktaro siuntimą pasiimti 1–3 pakuotes juostelių šiems aparatams. O kai kurie gamintojai siūlo įsigyti gliukomačius už simbolinę kainą ir neperkant juostelių.
„Skirtingų gamintojų gliukomačių kainos gali skirtis. Šiuo metu „Šeimos vaistinėse“ galima nusipirkti aparatą nuo 13 iki 65 Lt, tačiau tuo metu, kai yra taikoma gamintojo akcija, gliukomatį galima įsigyti ir už 1 ct“, – sakė R.Balnionytė.
Pelnas iš juostelių
Už simbolinį 1 ct įsigytą gliukomatį „15min“ padovanojo Lietuvos diabeto asociacijai (LDA).
Yra gydytojų, kurie net nepasako žmonėms, kad jiems priklauso tie aparatėliai ir juostelės, – sakė V.Augustinienė.Šios organizacijos prezidentė Vida Augustinienė teigė, kad interneto vartotojų sugalvota pasipelnymo schema iš tiesų gali suveikti. Anot jos, dauguma diabetu sergančių žmonių žino, jog gali gauti gliukomatį nemokamai ar už simbolinę kainą, tačiau ne visi.
„Yra gydytojų, kurie net nepasako žmonėms, kad jiems priklauso tie aparatėliai ir juostelės. Ypač kai kuriuose rajonuose. O jei gydytojas nepasako, gali būti, kad žmogus ieškos, kur tą gliukomatį nusipirkti, taigi gali būti, kad pirks ir internetu“, – sakė V.Augustinienė.
Vienam sergančiajam daug gliukomačių turėti nereikia – užtenka vieno aparato, nebent galima įsigyti „atsarginį“. „Tarkime, aš turiu vieną aparatą ir matuojuosi juo jau penkerius metus“, – sakė pirmojo tipo diabetu serganti LDA prezidentė.
Pasak jos, gliukomačių gamintojai iš prekybos šiais aparatais didelio pelno nesitiki, todėl dalija juos pusvelčiui. Jiems svarbiau turėti daugiau vartotojų, kurie naudotų jų gamintus aparatus. Mat kiekvienam gliukomačiui tinka tik tos firmos, o ne konkurentų, diagnostinės juostelės. Jų gi, priklausomai nuo diabeto formos, amžiaus bei poreikio, vienam žmogui per dieną gali prireikti 1–5, o kiti cukraus kiekį tikrina ir 10 kartų per dieną.
„Yra žmonių, kurie galbūt išvis neturi tų aparatų. Kiti kaupia kalnus, bet jų nenaudoja. Tačiau svarbiausia yra kuo dažniau matuotis cukraus kiekį kraujyje, o ne kaupti tuos gliukomačius“, – pabrėžė V.Augustinienė.
Taip pat ji pastebėjo, kad valstybės kompensuojamas diagnostinių juostelių skaičius šiuo metu yra nepakankamas. „Tarkime, suaugusiems, sergantiems pirmo tipo diabetu, kompensuojama 900 juostelių per metus. Taigi per dieną pasitikrinti cukraus kiekį galima 2–3 kartus. Praktiškai reikia dvigubai daugiau, kad galėtum normaliai kontroliuoti savo ligą ir gyventi pilnavertį gyvenimą“, – sakė LDA prezidentė.
Diabetas – neišgydoma liga
Cukrinis diabetas yra kol kas nepagydoma, tačiau kontroliuojama, liga. Visame pasaulyje juo serga per 250 mln. žmonių, Lietuvoje – apie 65 tūkst.
Sergančiųjų diabetu organizmas per mažai ar visai negamina insulino (I tipo diabetas), arba negali tinkamai jo panaudoti (II tipo diabetas). Tokiais atvejais ląstelės negali gliukozės paversti energija, ir gliukozės kraujyje gausėja. Diabeto požymiai – nuovargis, padidėjęs alkis ir troškulys, padažnėjęs noras šlapintis, sausa oda, kojų ir rankų stirimas, dažnos infekcijos, lėtas žaizdų gijimas ir kt.
Daugiau informacijos apie diabetą rasite LDA svetainėje Dia.lt.
