Apuolės piliakalnio tyrinėjimų medžiaga grįžta į Lietuvą

Svarbi šio seminaro dalis yra Skuodo rajone esančio Apuolės piliakalnio ir kapinyno archeologinių tyrinėjimų medžiagos, 78 metus saugotos Valstybės istorijos muziejaus Stokholme, sugrįžimas į  Lietuvą. Į Švediją 1

1931 metais radinius išsivežė švedų archeologas profesorius Birgeris Nermanas po Apuolėje vykusių bendrų švedų–lietuvių archeologinių tyrinėjimų. Stokholme Apuolės tyrinėjimų medžiaga turėjo būti sutvarkyta, o radiniai konservuoti. Turėjo būti parengta ir tyrimų publikacija, o radiniai grąžinti į Lietuvą, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejų. Tačiau publikacijos rengimas užtruko. 1940 m. prasidėjus Sovietų okupacijai, ryšiai tarp Lietuvos ir Švedijos archeologų 50 metų nutrūko.

B. Nermanas mirė 1971 m. Prieš dešimt metų, tvarkant jo archyvą  buvo aptiktas prieškaryje tyrinėto Apuolės piliakalnio ir kapinyno archeologinės medžiagos publikacijos rankraštis vokiečių kalba. Spėjama, kad jis buvo rašytas apie 1950-uosius metus. Švedų archeologo dr. Jano Pederio Lammo iniciatyva bei finansuojant Švedijos fondams, archeologinė medžiaga buvo sutvarkyta, o rankraštis paruoštas publikacijai. Su Švedijos karališkosios  mokslų akademijos parama, Apuolės prieškario kasinėjimų medžiagą kartu su lietuvių archeologų prof. Eduardo Volterio ir generolo Vlado Nagevičiaus 1928–1932 m. vykdytų archeologinių tyrimų duomenimis, šių metų birželio mėnesį parengė ir išleido Klaipėdos universiteto leidykla („Apuolė. Ausgrabungen und Funde 1928–1932“). 

Seminaro metu bus galima susipažinti su iš Švedijos parvežtais archeologiniais radiniais, šį leidinį trečiadienį, 13.50 val. pristatys jį parengę mokslininkai: J. P. Lammas, G. Zabiela ir R. Jarockis.
 
Ketvirtadienį šiuos archeologinius radinius nuo 14 val. bus galima apžiūrėti Skuodo muziejuje (Šaulių g. 3), penktadienį, 14 val. į Lietuvą  grąžinti  archeologiniai radiniai nuolatiniam saugojimui bus perduoti Kauno Vytauto Didžiojo Karo muziejui (K. Donelaičio g. 64).

Simboliška, kad kuršių Apuolės pilies 854 m. paminėtos Rimberto kronikoje, tyrinėjimų medžiaga į Lietuvą sugrįžta minint mūsų valstybės vardo tūkstantmetį.