Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 22d. 12:58 , Atnaujinta: 2019 lapkričio 22d. 16:07

PAGD vadovas pripažino: „Ekologistikos“ pastate priešgaisrinė apsauga nebuvo užtikrinta

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas keturias savaites tyrė, ar gaisras Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ buvo gesintas tinkamai. Penktadienį pristatytos tyrimo išvados. Jose teigiama, kad viskas vyko pagal įstatymus – esą gaisro gesinimui neturėjo vadovauti PAGD vadovai. Tačiau pripažįstama, kad „Ekologistikos“ pastate priešgaisrinė apsauga nebuvo užtikrinta, už kurią, pagal teisės aktus, atsakinga PAGD pavaldi Alytaus priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

Įrašą stebėkite čia:

Išvadas spaudos konferencijoje pristatė departamento direktorius Saulius Greičius, jo pavaduotojai Giedrius Sakalinskas ir Mindaugas Kanapickas.

Taip pat dalyvavo Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Algirdas Bautronis ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros vedėjas Ritoldas Šukys.

Likvidavimo plano nebuvo

PAGD direktorius S.Greičius tikino, kad įprastai į gaisrus pajėgos siunčiamos pagal pajėgų išsiuntimo numerius (PIN) arba arba pagal įvykio likvidavimo planą.

„Pabrėžtina tai, kad „Ekologistikoje“ priešgaisrinės priežiūros funkcija nebuvo vykdyta. (...) Įvykio likvidavimo plano šiai įmonei nebuvo sudaryta“, – pripažino jis, tačiau tikino, kad į klausimą kodėl to nebuvo, atsakys jau ikiteisminis, o ne PAGD tyrimas.

S.Greičius visgi pripažino, kad už plano parengimą pagal teisės aktus atsakinga A.Bautronio vadovaujama Alytaus priešgaisrinė tarnyba ir kad dėl to buvo pradėtas vidinis tyrimas departamente. Tačiau jis sustabdytas pradėjus ikiteisminį tyrimą.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Algirdas Bautronis
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Algirdas Bautronis

Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, nei PAGD vadovai, nei A.Bautronis priežasčių, kodėl plano nebuvo, nutarė nekomentuoti.

„Kas turėjo tikrinti, kuri valdyba konkrečiai, čia yra labai tokia ilga diskusinė tema. Yra labai išspręstas klausimas pakankamai aiškiai dėl naujų pastatų, kurie yra naujai įvedami. Tokiu atveju vykdoma priešgaisrinė priežiūra ir jie pas mus tampa tikrinami. Jeigu yra eksploatacijoj iš anksčiau, jei keičiama paskirtis, pradedama kita veikla, tai ne visais atvejais priešgaisrinė tarnyba yra informuojama. Ar buvo, nebuvo informuota, kaip buvo informuota – šių klausimų aš šiandien negalėčiau atsakyti“, kalbėjo S.Greičius.

Pabrėžtina tai, kad „Ekologistikoje“ priešgaisrinės priežiūros funkcija nebuvo vykdyta.

A.Bautronis tik patikino, kad objekto priežiūros tvarka nėra deramai reglamentuota, ypač, kai pastatų savininkai keičiasi.

S.Greičius sakė, kad iškvietimas į gaisrą buvo gautas per vėlai, kad būtų galima nesunkiai jį suvaldyti – atvykus pirmiesiems ugniagesiams jau buvo begriūvantis pastato stogas.

Kokio pavojingumo gaisras tai buvo?

S.Greičius tikino, kad pirmieji atvykę gaisro gesinimo vadovai iškart kvietė papildomas pajėgas. Jis ypatingai dėkojo pirmiesiems gaisro gesinimo vadovams, nes esą tik jų dėka išvengta žūčių.

PAGD direktorius pripažino, kad gaisras visgi atskleidė veiklos organizavimo trūkumus dėl ugniagesių aprūpinimo. Tačiau dėl to departamento kaltės niekas nerado.

Klausiami, ar teisingai buvo priskirtas pajėgų išsiuntimo numeris, nurodantis gaisro pavojingumo kategoriją, o jei gaisras buvo itin pavojingas – ar jo gesinimui neturėjo vadovauti patys PAGD vadovai, departamento vadovai gynėsi.

Jie ėmė juokauti, ar išvis žurnalistai supranta, kas yra tie PIN.

15min jau ne kartą skelbė, kad 2013-aisiais patvirtintose Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatose, aiškiai išdėstyta, jog gaisrai skirstomi į šešias kategorijas, pagal pajėgų išsiuntimo numerį, sutrumpintai vadinamą PIN.

Aukščiausia kategorija – 5 PIN – suteikiama tokiems gaisrams, į kuriuos siunčiama daugiau nei 10 autocisternų, dėstoma ugniagesių pradžiamokslyje. Ir jei suteikiama ši kategorija, pagal nuostatas, gaisro gesinimui vadovauja ne tik apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas, bet privalo įsitraukti ir PAGD direktorius ir jo pavaduotojas.

Taip pat turi būti pasitelkta visa turima įranga, užtikrinanti ugniagesių saugumą ir aprūpinimą.

Gaisro gesinimui vadovauti pirmasis spalio 16 dieną stojęs ir dabar darbo grupėje dirbsiantis ugniagesys Vytautas Nenartavičius 15min yra sakęs, kad pats suteikė gaisrui 5 PIN. Tuo tarpu PAGD vadovai tikino, kad gaisro kategorija buvo žemesnė, nors pajėgų ir buvo tiek, kiek privalo būti paskelbus 5 PIN, tačiau jos esą įvykyje buvo budėjimo režimu. Apie tai plačiau skaitykite čia.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Saulius Greičius
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Saulius Greičius

Ką veikė PAGD vadovai?

Ir po tyrimo S.Greičius kartojo, kad 5 PIN nebuvo ir nereikėjo skelbti. Jis pripažino, kad pats spalio 16 d. ne tik nevyko į gaisrą, bet 11 val. departamente šventė boso dieną ir pjaustė tortą. Teisinosi, kad tai vyko vos kelias minutes.

„Kadangi tuo metu, kaip jūs sakote, 16 d. pajėgos buvo sureagavę pagal 3 PIN, ir tuo metu 11 val to 5 PIN ir tų pajėgų nebuvo sutelkta iš karto ryte gavus pranešimą, vėlgi, mes tą informaciją, kokią turėjome, tokią turėjome, – aiškino jis. – Tas šventimas įvyko, sakykim, eina kalba apie kelių minučių...net prisėsta nebuvo prie stalo, jeigu jūs klausiate. Ar darbuotojai pasveikino mane, tai atsakymas būtų taip. Jei klausimas, ar buvau prisėdęs prie stalo, tai atsakymas būtų ne“.

M.Kanapickas tikino, kad PAGD vadovai ir neturėjo užsiimti gaisro gesinimo organizavimu, nes esą nebuvo paskelbta aukščiausia gaisro gesinimo kategorija.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Mindaugas Kanapickas
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Mindaugas Kanapickas

S.Greičiaus pavaduotojas M.Kanapickas nurodė esą PAGD rūpinosi ne tik gaisro Alytuje užgesinimu, bet turėjo pasirūpinti, kad į Dzūkiją išvykus gausioms pajėgoms būtų užtikrintas budėjimas kitose Lietuvos vietovėse.

Anot jo, savivaldybės ekstremalių situacijų komisija įkūrė operacijų centrą, o gaisrui gesinti vadovauti paskyrė Varėnos priešgaisrinės tarnybos viršininką, todėl PAGD negalėjo prisidėti.

„Negalėtų būti taip, kad žemesnio rango pareigūnas duoda nurodymus aukštesnio rango pareigūnui. Jei mes būtume matę, kad situacija nekontroliuojama, gaisro gesinimo kryptys klaidingos, tai būtų klausimai automatiškai sprendžiami“, – kalbėjo PAGD direktoriaus pavaduotojas.

Esą nebuvo jokio pagrindo manyti, kad gaisro gesinimo vadovai ar koordinacinio štabo vadovai, darbo baro vadovai priima klaidingus sprendimus.

Jis nurodė, kad informacija iš gaisro departamentą pasiekdavo „kas minutę, galbūt kas valandą“ ir patikino, kad PAGD be to buvo suburtas operacijų centras, kuriam vadovavo direktoriaus pavaduotojas G.Sakalinskas, dabar, beje, pats vadovavęs ir gaisro gesinimą vertinusiai darbo grupei.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Giedrius Sakalinskas
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Giedrius Sakalinskas

Paklaustas, kokius konkrečius sprendimus operacijų centras priėmė ir ar jis veikė, G.Sakalinskas nurodė, kad centras buvo susirinkęs „ne visa apimtimi“.

„Klausimai buvo įvairiausi, pradedant nuo kompresorių aprūpinimo vietoje, kadangi filtrai turi keičiami, tai mes ir tuo rūpinomės dalyku. Taip pat rūpinomės tuo, kas susiję su ugniagesių sauga“, – aiškino G.Sakalinskas.

Didžiausia klaida – aprūpinimas ir komunikacija

Darbo grupės vadovas, PAGD direktoriaus pavaduotojas G.Sakalinskas teigė, kad tyrime visgi nustatyta, kad gaisro gesinimo organizavimas buvo vykdomas remiantis galiojančiais teisės aktais, tačiau pastebėta, kad PAGD vidaus teisės aktai yra taisytini.

„Todėl siūlome patikslinti ir patobulinti teisės aktus, kurie leistų teisingiau sutelkti pajėgas, vadovauti gesinimui, teikti aprūpinimą, koordinuoti“, – aiškino jis.

G.Sakalinskas sakė, kad ugniagesių parengtį reikia stiprinti, didinti fizinį ir psichologinį ugniagesių parengtumą.

Profsąjungos kritikavo sprendimus Alytaus gaisre dirbti įprastu 24 val. darbo režimu, PAGD vadovai tikino, kad grafikus reiktų peržiūrėti. Taip pat spręstini techninės priežiūros, higienos, maitinimo klausimai.

Be to, ketinama papildomai aprūpinti ugniagesius putokšliu. Kilo problemų ir dėl skirtingos ugniagesių naudojamos technikos. Siūloma atnaujinti susitarimus su ekspertais, kad būtų greičiau nustatoma, kas dega, įvertinamos pastato konstrukcijos.

„Būtina tobulinti strateginę komunikaciją“, – dar pridūrė G.Sakalinskas, nurodęs, kad tai buvo viena didžiausių klaidų.

Siekiant įvertinti gaisro gesinimo organizavimą, darbo grupė buvo sudaryta spalio 31 dieną. Ji darbą pabaigti turėjo lapkričio 15 dieną, bet terminas buvo pratęstas dar savaitei.

Ministerija atlieka savo tyrimą

15min jau skelbė, kad grupės nariai patys gesino gaisrą, todėl visuomenininkai abejojo, ar darbo grupė gali tyrimą atlikti patikimai ir ar nėra taip, kad pareigūnai vertino patys savo darbą.

Ministerija, paaiškėjo, spalio 29 d. yra tyliai pradėjusi savo tyrimą, kuris dar nėra baigtas.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę. Kaip skelbia departamentas, gaisrą Alytuje gesino per 320 ugniagesių.

Komentarai: 17

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min