Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 11 15, 07:00

Ar klimato kaita paliks mums miškus? Skaičiai, faktai, tendencijos

Potvyniai ir milžiniški, žmogaus nesuvaldomi miškų gaisrai, alinantis karštis ir sausros vasarą, rekordiniai sniego kiekiai ir audros žiemą, tropiniai ciklonai ir viesulai, „išsitrynę” metų laikų ribos – tai tik maža dalis pastarojo amžiaus tragedijos – klimato kaitos padarinių, už kurių slepiasi milijonai kitų negandų. Pradedant potvynių nuplukdytais žmonių namais, baigiant sparčiai nykstančia biologine įvairove.
Miške
Miške / Miško bičiuliai

Ką tik baigėsi pasaulio dėmesį sukausčiusi Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija. Škotijoje vykusioje pasaulio lyderių konferencijoje per savaitę trukusias derybas susitarta dėl trijų svarbių dalykų – anglies atsisakymo, metano emisijos mažinimo ir miškų apsaugos.

Deja, dalyje susitarimų trūksta labiausiai aplinką teršiančių valstybių.

Deja, dalyje susitarimų trūksta labiausiai aplinką teršiančių valstybių. Apie 100 šalių čia susitarė artimiausiu metu trečdaliu sumažinti išmetamo metano kiekį, daugiau nei 40 šalių susitarė atsisakyti anglies. Tačiau, didžiųjų teršėjų – Kinijos, Rusijos ir JAV, susitarime nėra. Jeigu valstybėms nepavyks susitarti, mokslininkai sako, kad temperatūra pasaulyje didės trimis laipsniais, o tai reiškia dar daugiau stichinių nelaimių.

Klimato kaita. Kas dėl to kaltas ir kaip su tuo kovoti?

„Klimato kaitą visų pirma skatina iškastinio kuro – naftos, anglių, gamtinių dujų – deginimas, nes dėl to į atmosferą išskiriamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD). Prie jų kiekio didėjimo prisideda ir kita žmogaus veikla, pavyzdžiui, žemės ūkis, pramonė, nevaldomas vartotojiškumas. O didžiausias pagalbininkas čia – miškai. Ir mes patys, žinoma.

Kadangi pasiekti nulinį CO2 – neįmanoma, reikia galvoti kaip jį neutralizuoti, o geriausiai jį sugeria vandenynai ir miškai. Tačiau vandenynų „nepasodinsime“, o ES miškai šiuo metu sugeria daugiau kaip 10 proc. visų ŠESD.

Asm. arch./Jolita Abraitienė
Asm. arch./Jolita Abraitienė

Laikantis darnios miškininkystės principų, pavyzdžiui, atsodinant miškus, šis rodiklis gali būti efektyviai padidintas. Tai ir daroma. Šiuo metu Lietuvos miškininkystės sektorius geba absorbuoti apie ketvirtadalį visų Lietuvoje išmetamų ŠESD“, – sako Valstybinės miškų urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistė Jolita Abraitienė.

Miškai Lietuvoje. Skaičiai ir faktai

Šiuo metu ES miškai ir miškingos vietovės užima apie 43 proc. Sąjungos teritorijos. Lietuvoje šis skaičius siekia 33,7 proc. Ir nors sunku patikėti, tačiau per 85 metus šis skaičius mūsų šalyje išaugo daugiau nei dvigubai. 1934 m. jis tesiekė 16 proc. Lietuvos teritorijos.

Per pastarąjį dvidešimtmetį Lietuvos miškingumą pavyko padidinti 3,4 proc.

„Per pastarąjį dvidešimtmetį Lietuvos miškingumą pavyko padidinti 3,4 proc. Nuo 1997 m. miškų plotas padidėjo 218,9 tūkst. ha ir dabar užima 2,2 mln. ha. Vis dar pasigirsta nuomonių, kad miškingumo didėjimas neparodo tikrosios padėties, esą didėja tik miško žemės plotas, o ne jame augančių medynų.

Tačiau statistika akivaizdžiai patvirtina, kad medynų – medžiais apaugusios miško žemės – plotas taip pat didėja. Ir nors miškų plotai Lietuvoje nuolat auga ir miškingos teritorijos mozaikiškumas didėja, miškininkai, aplinkosaugininkai ir visi Lietuvos gyventojai tikrai pritartų, kad Lietuvos miškingumas vis dar turi didėti. Ypač visuotinio klimato atšilimo kontekste“, – sako J. Abraitienė

Dar nesant pasaulinei klimato atšilimo problemai, Lietuvoje jau daugiau kaip pusę šimtmečio imta laikytis tausojančio miškų naudojimo politikos, kai iškertama mažiau, nei priauga per tą patį laikotarpį. Griežtai reguliuojamos miško kirtimų apimtys jau daug metų iš esmės nekinta ir siekia apie 7–7,5 mln. m3 likvidinės medienos per metus.

R.Daugalas/Priešgaisrinis bokštas miške
R.Daugalas/Priešgaisrinis bokštas miške

Pasak J. Abraitienės „ateityje Lietuvos miškingumą numatoma padidinti iki 35–38 proc. visos šalies teritorijos, kasmet įveisiant mišką 8 tūkst. ha plote. Tai numato įvairūs Seimo ir Vyriausybės patvirtinti ir naujai rengiami strateginiai dokumentai.“

Lietuvos miškingumą numatoma padidinti iki 35–38 proc. visos šalies teritorijos.

Miškai – planetos „plaučiai“

Visi kaip vienas pritaria, kad kovojant su klimato kaita yra du svarbiausi keliai – įvairiais būdais mažinti išmetamų dujų kiekį bei iškastinio kuro naudojimą ir didinti miškų apimtis, nes tai geriausiai sugeria CO2.

„Pirmiausia mes turime suprasti, kad gamtą reikia gerbti, tai nėra mūsų nuosavybė. Supratę tai, mes pradėsime darniai sugyventi su mus supančia aplinka. Miškai yra planetos plaučiai ir mes privalome juos prižiūrėti. Iškirstus miškus turime atsodinti arba palikti savaiminiam atžėlimui. Formuoti kuo didesnius miškų masyvus, nes moksliškai įrodyta, kad prie klimato pokyčių prisideda ne tik miškų naikinimas, bet ir jų fragmentacija bei gaisrai.

Vadovaujantis Lietuvos teisės aktų sistema visi iškirsti miškų plotai turi būti atkurti, todėl toks miškų naikinimas, kokį supranta dalis pasaulio, Lietuvoje neegzistuoja jau daugybę metų“, – sako J. Abraitienė.

Kuo galime padėti planetai kiekvienas mūsų?

Kasmet Valstybinė miškų urėdija vidutiniškai naujai įveisia apie 500 ha miško. Atsižvelgiant į augavietės sąlygas bei medžių biologines savybes, tai apie 1–2 mln. medžių sodinukų per metus.

„Iš tiesų kiekvienas mūsų asmeniškai, bet visi kartu, galėtume nuversti kalnus, kovojant su klimato kaitos padariniais,“ – sako pašnekovė ir čia pat priduria, – „jeigu turime lopinėlį žemės, kurios tikslingai nenaudojame, neauginate joje žemės ūkio produkcijos, nešienaujate (nes natūralios pievos taip pat yra labai svarbios biologinės įvairovės išsaugojimo kontekste) tuomet pasodinkite ten medžių.

Matydami kaip jie auga, kaip iš mažų medelių tampa dideliais medžiais, prisidėsite ne tik prie klimato kaitos švelninimo, bet ir pagražinsite savo aplinką, padarysite ją švaresne, sveikesne. Galvodami apie save asmeniškai, galvokite ir apie mus supančią aplinką, tai nedaug mums, tačiau tai neįkainojamai daug mūsų planetai, o tada ir mums patiems, mūsų vaikams ir anūkams. Ką bedarytume – ratas visuomet atsisuka iki mūsų pačių.“

COVID-19 pandemija. Kaip tai atsiliepė planetai?

Nėra vienareikšmiško atsakymo. Pirmaisiais pandemijos metais sumažėjo judrumas ir tai prisidėjo prie mažesnio teršalų išmetimo. Žmonės atrado mišką, gamtą, kas paskutiniu metu buvo pamiršta.

Tačiau su šiuo „atradimu“ prasidėjo kitos problemos – miškuose padaugėjo šiukšlių, padaugėjo infrastruktūros ir augmenijos niokojimo atvejų. Deja, bet ne visi lankytojai yra sąmoningi ir po savęs gamtą palieka tokią, kokią rado. Triukšmas, garsios muzikos klausymas taip pat trikdo įprastą gyvūnų gyvenimą.

Miške esame labiau svečiuose nei namuose.

Kaskart atėjus į mišką reikėtų pagalvoti, kad esame labiau svečiuose nei namuose. O jeigu jau namuose – tai ir elkimės kaip namuose – pagarbiai, tausojančiai ir su meile“, – sako Jolita Abraitienė.

Ar klimato atšilimas paliks mums miškus?

„Tikrai taip, mūsų vaikai ir anūkai tikrai galės džiaugtis Lietuvos miškais, nes juos prižiūri atsakingi, savo darbą mylintys specialistai.

Šiuo metu miškai ir kita miškinga žemė ES šalyse užima 176 mln. ha, t. y. apie 43 proc. viso ES žemės ploto. Įvairiose Europos valstybėse miškai užima labai nevienodą žemės dalį. Suomija ir Švedija – valstybės, kuriose miškingų plotų dalis yra didžiausia. Šiose šalyse maždaug tris ketvirtadalius žemės ploto užima miškai arba kita miškinga žemė. Valstybės , kuriose miškų mažiausia – tai Malta, Nyderlandai, Airija ir Jungtinė Karalystė. Mes esame tarp žaliuojančių šalių, tačiau visi esame susiję. Ir jeigu žemėlapyje turime aiškias šalių sienas, tai gamtoje jų nėra. Visi gyvename po tuo pačiu dangumi ir ta pačia saule, todėl labai svarbu vieningi susitarimai ir vieningos politikos laikymasis“, – sako Jolita Abraitienė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min