TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ar laiko kaitaliojimas padeda sutaupyti?

Labiausiai bankų veiklos vienpusiškumas pasireiškia tuo atveju, kai jie staiga atsisako tolesnio vykdomų projektų finansavimo arba sumažina prašomo kredito dydį.
„Lietuvos žinių“ nuotr. / Asociatyvinė nuotrauka: laikas ir pinigai
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuva kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys gyvena sezoniniu laiku. Kasmet, paskutinį spalio sekmadienį, laikrodžio rodyklės daugelyje Europos šalių persukamos viena valanda atgal, o kovo paskutinį sekmadienį – valanda į priekį.

Toks nenatūralus perėjimas prie vasaros laiko sutrikdo žmogaus vidinį biologinį ritmą, nes kūnui svarbiausia yra ne laikrodis ir jo rodomos valandos, o dienos šviesa. Laikrodžiai persukami, atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvą. Pasukus laikrodžio rodyklę, ilgiau galime naudotis šviesiu paros metu ir taip sutaupyti naudojamą elektros energiją. Tačiau ar iš tiesų toks laiko kaitaliojimas yra ekonomiškai naudingas? Kiek ir ko sutaupome?

2006 metais lapkričio mėnesį atlikto gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, daugiau nei 55 proc. apklaustųjų nurodė, jog jie yra neigiamos nuomonės apie vasaros ir žiemos laikų įvedimus. Teiginiui, kad kaitaliojant laiką sutaupoma elektros energijos, nepritarė net 79 proc. respondentų. Sezoninio laiko įvedimui nepritarė ir Vilniaus universiteto teorinės fizikos ir astronomijos institutas, Tarptautinė astronomų sąjunga. Daugiau nei 55 proc. apklaustųjų nurodė, jog jie yra neigiamos nuomonės apie vasaros ir žiemos laikų įvedimus.

Vis dar neaišku, ar Lietuvoje laiko kaita yra ekonomiškai naudinga. Pasak įmonės „VST“ atstovės ryšiams su visuomene Giedrės Akelytės, bendrovė jokių pokyčių, susijusių su laikų kaitaliojimu, nepastebėjo.

„Dviejų laiko zonų skaitikliai yra užprogramuoti Grinvičo laiku, plius 2 valandas, ir nesikeičia įvedus vasaros ar žiemos laiką. Įmonė elektros energijos suvartojimo padidėjimo ar sumažėjimo nepastebėjo“, – teigia G.Akelytė.

Pasak pašnekovės, suvartojamas elektros energijos kiekis priklauso nuo gyvenimo būdo. Taigi vargu, ar galima teigti, jog, pasukus laikrodžio rodyklę, sutaupoma energija. Kaimynai latviai sugebėjo apginti savo interesus, jie nesutiko su siūlomu laiko kaitaliojimu.

Bendrovės „RST“ atstovė Asta Mensonė žurnalistę Eveliną Butkutę taip pat tikino, jog įmonė nejaučia didesnių ar mažesnių elektros energijos suvartojimo tendencijų. Didesnės įtakos elektros suvartojimui turi aplinkos temperatūros pakitimas.

Galbūt Lietuvą veikia bandos instinktas – ką daro Europa, darome ir mes, visai neatsižvelgdami į mūsų šalies išskirtinę padėtį. Lietuvos teritorijoje yra net dvi laiko juostos. Kaimynai latviai sugebėjo apginti savo interesus, jie nesutiko su siūlomu laiko kaitaliojimu. Galbūt ir mums reikėtų iš jų pasimokyti?

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Ekonomika
Parašykite atsiliepimą apie 15min