Įvertinusi visuomenėje bei žiniasklaidoje vykstančias diskusijas dėl nedidelių butų poreikio, LNTPA, užsakė rinkos tyrimą, kurį š.m. gegužės – birželio mėn. atliko viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1020 15-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Respondentų teirautasi, ar sutiktų, kad būtų pakeistas statybų reglamentas ir įteisinta galimybė statyti mažesnį nei 34 kv. metrų būstą. Tokie būstai turėtų specialų pavadinimą: butai – studijos. Tai būtų apie 25 kv. metrų bendro ploto būstas su visais komunaliniais patogumais. Net 74 procentai apklaustųjų nuo 15 iki 74 metų atsakė, kad, jų nuomone, tokio tipo būstai turėtų paklausą Lietuvoje.
Ministerijai pasiūlymas atrodo netinkamas
Siūlymas sumažinti leistiną 34 kvadratinių metrų buto plotą iki 25 kvadratinių metrų pateiktas Aplinkos ministerijai. Mažesnio būsto galimybę apsvarsčiusi ministerija į tokį siųlymą pažvelgė neigiamai.
Kaip informuoja Aplinkos ministerija, būsto dydis yra vienas iš gyvenimo kokybės rodiklių, o gyvenimo kokybė daro didelį poveikį žmonių sveikatai. Tyrimų duomenimis, butuose ir individualiuose namuose žmonės praleidžia daugiau kaip pusę savo gyvenimo. 2002 metais Vilniaus mieste buvo atliktas Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro inicijuotas tyrimas „Būstas ir sveikata“ buvo nustatyta, kad žmonės, gyvenantys mažesniuose nei 59 m2 butuose, savo sveikatos būklę vertina blogiau nei gyvenantieji didesniuose. Gyventojai, turintys sveikatos sutrikimų ar sergantys ligomis, sietinomis su gyvenimo sąlygomis, pasitenkinimą bendru buto dydžiu ir kambarių dydžiu vertina prastai. Infekcinėmis lėtinėmis ir aplinkos veiksnių sukeliamomis ligomis gerokai dažniau serga tie individai, kurie gyvena mažose, perpildytose, mažai vėdinamose, neatitinkančiose higienos reikalavimų patalpose. Tokiomis sąlygomis žmogaus organizmą veikia įvairūs kenksmingi veiksniai: triukšmas, netinkamas apšvietimas ir ventiliacija, oro tarša.
Lietuviai nepatenkinti būsto dydžiu
Beveik pusė tirtų namų ūkių gyventojų yra nepatenkinti būsto dydžiu ir dažniausiai teigia, kad jiems per maža vietos. Vienam gyventojui tenka nuo 3,13 m2 iki 126,5 m2. Nemažai atvejų, kai būsto plotas, tenkantis vienam gyventojui, neatitinka šalyje nustatytų būsto kokybės reikalavimų. 23,8 proc. atvejų vienam gyventojui tenka mažiau nei 14 m2. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, vidutinis naudingas gyvenamasis plotas, tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, 2006 metais buvo 24,1 m2.
Preliminariais šių metų duomenimis, vienam gyventojui tenka 28,3 m2 naudingo gyvenamojo ploto. Tyrimo metu 34,5 proc. respondentų teigė, kad mažos patalpos turi didesnės įtakos depresijai vystytis nei didesnės. Tai patvirtina ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys. Vienas esminių statinio reikalavimų yra apsauga nuo triukšmo. Mažose patalpose sunku užtikrinti tinkamą triukšmo lygį. Be to, Aplinkos ministerijos duomenimis, Nelaimingų atsitikimų tikimybė didesnė mažose patalpose nelaimingų atsitikimų tikimybė didesnė.
Tačiau nepaisant to, ar sveikatą veikia mažas būstas ar ne, žmonės privalo su tuo susitaikyti ir gyventi taip, kaip jiems leidžia piniginė. Net ir nedidelis, 25 kv. metrų būstas jo neturintiems gali atrodo labai reikalingas. Vis dėlto tai būtų, liaudiškai tariant, savas kampas.
Prioritetai skiriami automobilių parkavimui
Aplinkos ministerija prioritetus skiria ir automobilių parkavimui. Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. Lietuvoje buvo 1 592 238 lengvieji automobiliai, tūkstančiui gyventojų teko 472 individualūs lengvieji automobiliai (1 automobilis - 2,11 gyventojo).
2006 m.1 butui teko 1,2 automobilio. Ministerijos atstovų nuomone, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad prie gyvenamųjų namų laikomi įmonių automobiliai, kuriais naudojasi šių namų gyventojai. Todėl manytina, kad butui tenkantis automobilių skaičius viršija statistinį vienetą. Be to, automobilių skaičius nuolat auga. Dėl šių priežasčių gyvenamųjų namų kiemai perpildyti automobiliais, jie neleidžia pravažiuoti specialiajam transportui. Sumažinus leistiną butų plotą, padidėtų jų skaičius tokio pat dydžio teritorijose. Todėl transporto problema taptų dar skaudesnė.
Nors kitose šalyse mažesnio dydžio gyvenamosios patalpos yra vertinamos teigiamai, Aplinkos ministerija nepritarė, kad būtų sumažintas leistinas daugiabučių namų butų plotas. Ministerijos nuomone, tokiu atveju užsienyje yra taikomas kompleksinis gyvenamosios paskirties ir pagalbinių patalpų projektavimo modelis. Mažesnio, nei šiuo metu reglamentuojama, dydžio butas negalėtų būti laikomas visapusiškai tinkamu būstu nuolat gyventi.
„Sprendiniai turi būti kompleksiniai, išlaikant tiek higienos, tiek saugos reikalavimus, įvertinant gyvenimo kokybės poreikį ir sprendžiant kitus klausimus kurie leistų užtikrinti visavertį gyvenimą. Pavyzdžiui, turėtų būti įrengta bendra skalbykla ar patalpos dviračiams laikyti, pakankamai vietų automobiliams saugoti ir t. t. Todėl, Aplinkos ministerijos nuomone, mažesnio būsto reglamentavimas galėtų būti sprendžiamas nustatant reikalavimus atskirai pastatų ar patalpų grupei, pvz., gyvenamosios paskirties įvairių socialinių grupių asmenims skirtiems pastatams. Aplinkos ministerija, spręsdama šį klausimą, numato parengti reikiamus teisės aktus, kurie sudarytų galimybes atsirasti namams su mažesniu būstu, skirtu laikinai gyventi“, – teigiama ministerijos pranešime.
Studijos nėra bendrabučio tipo kambariai
LNTPA direktorė Dalia Bardauskienė teigė, jog tai, ką siūlo plėtotojai, nukreipta į naujus poreikius, į rinkos tendencijas.
“Tai, kad yra poreikis nedideliems būstams patvirtina tiek atliktos visuomenės apklausos, tiek miestų raidos istorija, tiek užsienio patirtis, kuri įrodo, kad nedideli būstai yra pasiteisinę, populiarūs ir turi savo pirkėją. Ministerija taip pat pritaria, kad jaučiamas poreikis mažam būstui, tačiau įvesdama papildomų saugiklių, mūsų manymu apriboja pasirinkimo galimybę jau artimiausiu metu vartotojui pasirinkti mažesnį, taupesnį, energetiškai efektyvesnį būstą“, – įsitikinusi D.Bardauskienė.
Pasak LNTPA vadovės, nerimą kelia ministerijos pozicija prioritetą teikti automobiliui. Pažengusios valstybės jau seniai mažina parkingų normatyvus, taip skatindamos žmones keisti įpročius ir vis daugiau naudotis viešuoju transportu.
„Mūsų ministerija ir toliau pasisako už parkingų įrengimą. Vargu, ar tai prisidės prie automobilių spūsčių ir oro taršos mažinimo problemų sprendimo bei darnios aplinkos kūrimo. Pritariame, kad reikalingi kompleksiniai sprendimai, tačiau gąsdina noras savotiškai “standartizuoti” žmogaus pasirinkimą, įsprausti į savotiškus rėmus-reglamentus. Mūsų manymu, rinka geriausias – ekspertas, jeigu nebus norinčiųjų įsigyti tokį būstą, jo statytojai paprasčiausiai nesiūlys. Manome, kad ministerija galėtų atidžiau panagrinėti kitų valstybių patirtį, kuriose gyvenimo kokybė žymiai aukštesnė nei Lietuvoje, kuriose sveikatos ir gyvenimo trukmės rodikliai žymiai geresni nei Lietuvoje ir kuriose nedidelis būstas yra viena iš daugelio kitų būsto pasirinkimo alternatyvų, kuri neturi nieko bendro su sovietiniais bendrabučiais“, – teigė D.Bardauskienė.
Rinka yra gyvas organizmas
LNTPA Projektų vadovė Ingrida Šulcienė teigia, jog per tyrimų duomenimis, žmogus per savo gyvenimą būstą vidutiniškai pakeičia keturis kartus. Tai priklauso nuo preikio, nuo socialinio statuso.
„Jaunas studentas, ar siekiantis karjeros žmogus, noriai gyvena vienas, todėl jam tinka mažas būstas. Šeimą turinčiam žmogui atsiranda daugiau poreikių, reikia didesnio būsto“, – teigia I.Šulcienė.
„Mes nekalbame apie bendarbaučius. Mes siūlome normalius daugiabučius, kuriuose būtų ne tik standartiniai butai, bet keletas vadinamų studijų. Mes nesistengiame vienos socialinės grupės žmonių priversti gyventi viename name, ir tikrai nenorime tokio namo, kurį būtų galima vadinti „lizdu“. Tačiau rinka yra gyvas organizmas, prie jos reikia derintis. Dabar aplinkos ministerija atkreipia dėmesį tik į sveikatą, kalba tik ta kryptimi. Norėtųsi, kad ministerija atsižvelgtų į rinkos pokyčius. Kol kas esame nusiteikę optimistiškai“, – teigia I.Šulcienė.