Taip pat Aplinkos ministerija parengė projektą, kuriuo numatoma kurti užstato sistemą plastikui PET bei skardinei tarai (tokia sistema šiuo metu galioja alaus stikliniams buteliams). Šiems ketinimams nepritaria gamintojai ir importuojai, teigdami, kad ši sistema dubliuoja varpelių sistemą ir yra per brangi. Jų nuomone, gerų rezultatų galima pasiekti išvystant varpelių sistemą.
Kita vertus, „Žinių radijo“ laidoje „Atsakingi už gamtą“ gamintojus ir importuotojus atstovaujančios viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Arūnas Makauskas sutiko, kad iki šiol gyventojų aprūpinimu varpeliais rūpinosi Aplinkos ministerija, o gamintojai ir importuotojai finansavo atliekų tvarkytojų veiklą (išrūšiuotų antrinių žaliavų surinkimą, jų perdirbimą ir pan.). Tai gamintojams ir importuotojams atsiėjo apie 30 mln. litų. Tik po 2013 m. naujų susitarimų gamintojai Importuotojai prisiėmė atsakomybę finansuoti ir varpelių diegimą.
Aplinkos viceministras Almantas Petkus laidoje atskleidė, jog visiškai išvysčius varpelių bei užstato sistemas, depozito sistema numatoma surinkti 8 proc. pakuočių atliekų.
Kita vertus, atsisakius užstato sistemos ir pasitelkiant visiškai išvystytą varpelių sistemą, pasak A.Makausko, po 3 metų taip pat pasiektume neblogų rezultatų.
"Maždaug apie pusė daugiabučių namų gyventojų dalyvautų šioje sistemoje ir apie 80 proc. privačių valdų gyventojų nupirkto kiekio būtų surenkama, reiškia visumoje mes surinktume ne 8 proc. depozitinių prekių, na, o grubiai apie pusę šio kiekio“, - teigė jis.
Pasak Almanto Petkaus, užstato sistema gali kainuoti apie 120 mln. litų ir, jeigu Seimas pirmajį pavasario sesijos mėnesį priims įstatymą, turėtų pradėti veikti 2015 m. gegužės 1 d.
Na, o kol depozito sistemos nėra, primename, jog skardines reikia mesti į plasmasei skirtus konteinerius - 1 kg perdirbto aliuminio CO2 išmetimą į aplinką sumažina 9 kg.
