-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2012 10 02

Ar tikrai teismai tokie baubai, kokius juos norima parodyti?

Kad ir kaip puikiai teisėjas išnagrinėtų bylą, visuomet atsiras sprendimą kritikuojančiųjų ir juo nepatenkintųjų. Visiškai natūralu, jei savo nusivylimą taip išreiškia bylą pralaimėjusi proceso šalis. Deja, realaus proceso dalyvio nuomonę išgirsi retai. Pseudo blogio etiketė teismams klijuojama be perstojo eskaluojant pavienius teisėjų nusižengimus.
Temidė
Temidė / BFL nuotr.

Žiniasklaidoje apie ne vienerius metus trukusį teismų sistemos įdirbį ir tam tikrų bylų kategorijose susiformavusią praktiką praktiškai nekalbama. Su Lietuvos teismuose dirbančiais 778 teisėjais yra susidūrusi ir teismo procese dalyvavusi tik labai nedidelė šalies gyventojų dalis. Tačiau nepatenkintųjų teismų darbu ir nepasitikinčių teismais žmonių yra net 51,3 proc. („Vilmorus“, 2012 m. balandis). Žiniasklaidos, viešosios komunikacijos ir kovos su korupcija specialistas Rytis Juozapavičius nurodo, kad Lietuvos korupcijos žemėlapio 2011 duomenimis, gyventojams teismai yra trečioje vietoje pagal korumpuotumą po sveikatos apsaugos ir Seimo. Verslininkams jie yra antroje vietoje po savivaldybių.

Žmogui tenka tikėti skelbiama informacija

„Žmogaus studijų centro“ prezidentas dr. Gintaras Chomentauskas teigia, kad žmonių nuomonė apie teismus yra labai apibendrinta, kadangi betarpiškai su jais yra susidūrusi tik nedidelė lietuvių dalis. Šiuo metu vyraujančią neigiamą nuomonę, anot pašnekovo, iš esmės lemia trys veiksniai.

„Konkretus asmuo negali žinoti visų aplinkybių, tad jam tenka tikėti dienraščiuose skelbiama informacija“, – tvirtina G. Chomentauskas.

Pirmasis – apibendrintas požiūris į vadžios struktūras, kuris yra labai neigiamas. „Žmogaus studijų centro“ nuo 2008 metų atliekami tyrimai rodo, kad teiginiui „Yra maža prasmės kreiptis į pareigūnus, nes iš tikrųjų jiems nerūpi eilinio žmogaus problemos“ stabiliai pritaria daugiau nei 60 proc. Lietuvos gyventojų“, – sako dr. G. Chomentauskas.

Antrasis veiksnys – populiariuose dienraščiuose plačiai aprašomi nusikaltimai, samprotavimai apie teismų ir teisėsaugos neveiklumą ar galimus korupcinius ryšius. „Konkretus asmuo negali žinoti visų aplinkybių, tad jam tenka tikėti dienraščiuose skelbiama informacija, samprotavimais, kuriais norima sukelti emocijas ar stiprią visuomenės reakciją. Nors tai dažnai būna triukšmas dėl nieko, tačiau teismų reputacijai padaroma didžiulė žala“, – tvirtina „Žmogaus studijų centro“ prezidentas.

Trečiuoju veiksniu pašnekovas įvardija pačių teismų neveiklumą, parodant savo atliekamos misijos svarbą, viešinant išnagrinėtas bylas, kurios, anot dr. G. Chomentausko, akivaizdžiai demonstruoja, kad teismams tikrai rūpi viešasis interesas, eilinio žmogaus teisės.

R.Juozapavičius Lietuvos žmonių teismų nemėgimo priežastimis įvardija tai, kad teisininkų bendruomenės interpretuojamų šalies įstatymų „teisingumas“ ir Lietuvos žmonių „teisingumas“ skiriasi, teisėjai nekelia sau tikslo tarnauti žmonėms, be to, kartas nuo karto girdime apie korumpuotus teisėjus.

Socialinių mokslų daktaras, politologas Lauras Bielinis nemano, kad teismai yra blogi. Anot jo, tokį traktavimą lemia pastovus žiniasklaidos kalbėjimas tik apie negatyvias ar žiniasklaidos standartų neatitinkančias teismų veikas. „Įvaizdis išties yra sujauktas. Tampa beveik tradicija kritikuoti teismus. Galutine prasme teismai tampa negerų teisėjų instrumentu. Manau, kad čia daugiau kryptingo teismų įvaizdžio laužymo pasekmė nei reali padėtis“, – esamą situaciją apibūdina politologas. Jis įsitikinęs, kad teismai vykdo teisingumą ir tai daro pakankamai gerai. Anot L. Bielinio, viena, ko galbūt trūksta – sistemingo atkirčio nepagrįstai kritikai.

Teisininkų bendruomenės interpretuojamų šalies įstatymų „teisingumas“ ir Lietuvos žmonių „teisingumas“ skiriasi.

Vertinimas „gera“ ir „bloga“ skiriasi

Labai dažnai žmonės teisingumą ir teisybę linkę sutapatinti, nors tai nėra tas pats. „Įstatymai ir eilinio žmogaus vertinimas, kas gerai ir kas blogai, gali skirtis iš esmės. Dažnas galvoja, kad savo žemėje jis tikrai turi teisę pasistatyti trobelę ar nukirsti medį, tačiau įstatymai sako, ką kitą“, – sako dr. G. Chomentauskas.

Viena iš didelių sisteminių problemų jis įvardija tai, kad įstatymų kūrimas yra labai spartus ir labai nutolęs nuo to, ką eilinis žmogus mato kaip blogį ar neteisybę, kaip supranta socialinius reiškinius ir jų tarpusavio ryšius. „Deja, šiuo metu vyraujanti įstatymo leidėjo praktika nepristatyti visuomenei siūlomo įstatymo „už“ ir „prieš“ ir toliau kuria atotrūkį tarp „valdžios“ ir „liaudies“. Ne veltui pasitikėjimas Seimu kartais krenta žemiau 5 proc. ribos, t. y. jis kaip visuma, neperžengia minimalaus partijoms keliamo reikalavimo patekti į Seimą”, – teigia pašnekovas.

Verčia laikytis taisyklių ir todėl „korumpuoti”

R. Juozapavičius sako, kad skirtingas „teisingumo“ suvokimas akivaizdus net gatvėje ir pateikia keletą pavyzdžių: „Pereikite Gedimino prospektu Vilniuje. Daugiau nei pusė žmonių eina per perėją degant raudonam šviesoforo signalui. Jiems atrodo, kad tai teisinga. Kartą sportuodamas parke pabandžiau pasakyti palaido šuns savininkui, kad pagal gyvūnų laikymo taisykles, jo didelis šuva turėtų būti vedžiojamas su antsnukiu ir pavadžiu bei neturėtų vaikytis praeivių. Šis man atsakė, kad pagal įstatymus, bankrutavus jo darbovietei, jis turėjo gauti pinigų, bet negavo.

Anot viešosios komunikacijos specialisto, žmonės mano, kad, jei visuomenė su jais elgiasi neteisingai, tai jiems visuomenės taisyklės irgi svetimos. Teismai savo galia verčia tų taisyklių laikytis ir todėl jie „korumpuoti“. R. Juozapavičius neatmeta, kad yra teisėjų, korumpuotų ir be kabučių. Tačiau jis nežino profesinės bendruomenės, kurioje nebūtų korumpuotų. Ir kunigų, ir žurnalistų ir teisėjų būna korumpuotų.

Žmonės mano, kad, jei visuomenė su jais elgiasi neteisingai, tai jiems visuomenės taisyklės irgi svetimos.

Pašnekovo nuomone, būtina, kad teisėjai galėtų aiškiai pasakyti, kaip gerai jie tarnauja žmonėms. Dabar, bendraudamas su teisėjais, jis sako susidarąs įspūdį, kad daugelis jų savo darbą laiko kažkuo panašiu į galvosūkių sprendimą. „Yra veikos ir įstatymai, kuriuos reikia kažkaip sujungti ir kažkokį rezultatą gauti. Tarytum tai būtų sudėtinga melioracinė sistema ryžių lauke. O kaip tie nuosprendžiai veikia visuomenę – ne teisėjų, bet įstatymų leidėjų galvosopis“, – mano R. Juozapavičius. Anot jo, toks požiūris tik stiprina neapykantą teismams.

Žmogus vertina visumą

Apie tai, ar neigiamas nusistatymas teismų atžvilgiu neateina iš toliau, pavyzdžiui, nuo to, kaip su žmonėmis elgiasi policijos pareigūnai, kaip konkrečiose bylose dirba prokurorai, Žmogaus studijų centro direktorius sako: „Žmogus vertina visumą. Dažnai jis net nežino skirtingo institucijų pavaldumo, funkcijų ir pan. Lietuvoje, iš tiesų, reikia dar labai daug dirbti, tam, kad bet kuris žmogus, susidūręs su teisėtvarka jaustų pagarbą, kad būtų užtikrinamos jo teisės. Dabar dažnai net dėl nepatvirtintų įtarimų su asmeniu elgiamasi kaip su nusikaltėliu, o jei dar prisijungia žiniasklaida, žmonių akyse jis tuoj pat tampa nuteistuoju. Jei vėliau ir paaiškėja priešingai, niekam nebeįdomu, o žmogui padaroma neatitaisoma žala.

Dr. G. Chomentauskas įsitikinęs, kad pareigūnų elgesys su sulaikytaisiais ir įtariamaisiais turėtų būti labiau reglamentuotas, o žiniasklaidai draudžiama rašyti apie neįrodytus įtarimus asmeniui, fotografuoti sulaikomus asmenis ar asmenis teismo salėje iki nuosprendžio paskelbimo.

Ką rodo socialiniai tyrimai?

Teisėjų bendruomenė turi rimtai pagalvoti apie savo reputaciją ir pagaliau išdrįsti daugiau ir atviriau kalbėtis apie teismų sprendimus ir teisėjų elgesį.

Iki šiol atliktos pasitikėjimo / nepasitikėjimo teismais apklausos parodo vienos ar kitos nuomonės šalyje vyravimą, tačiau gilesnio požiūrio vienu ar kitu aspektu priežasčių neatskleidžia. „Nesu girdėję apie Lietuvoje atliktus sociologinius tyrimus, kuriuose būtų klausiama apie teismų skaidrumą nuomonės tų, kurie su teismais susidūrė betarpiškai“, – sako žiniasklaidos, viešosios komunikacijos ir kovos su korupcija specialistas R. Juozapavičius.

Galima manyti, kad klausimo „Ar pasitikite Lietuvos teismais?“ rezultatas, jei klausimas būtų užduodamas ne kartu su kitais dešimt klausimų iš skirtingų sričių, pavyzdžiui, ar mėgstate juodąjį šokoladą (omnibuss metodas – dešimt skirtingų klausimų vienoje apklausoje),  nuo šiandieninio rezultato kiek skirtųsi. „Nuomonė apie pasitikėjimą gali būti labai greitai besikeičianti, priklausomai nuo informanto nuotaikos apklausos dieną: gera nuotaika gali lemti pasitikėjimą, bloga – nusivylimą. Vienu iš veiksnių, galinčių turėti įtakos nepasitikėjimui, būtų žiniasklaida, jos turinys, taip pat ankstesnės patirtys, perduodamos pasakojimais (nebūtinai atitinkančiais tikrovę)“, – sako Komunikacijos fakulteto prodekanė dr. Renata Matkevičienė.

„Žmogaus studijų centro“ prezidentas dr. G. Chomentauskas mano, kad „tikėtis, jog kokios nors kitos struktūros paaiškins ar pagerins teismų sistemos įvaizdį ir reputaciją, būtų naivoka. Pasak jo, teismai patys turėtų būti suinteresuoti sužinoti gilesnes neigiamų nuostatų priežastis ir užsakyti atitinkamus tyrimus.

Situacija nėra nepakeičiama

R. Juozapavičius sako, kad teisėjų bendruomenė turi rimtai pagalvoti apie savo reputaciją ir pagaliau išdrįsti daugiau ir atviriau kalbėtis apie teismų sprendimus ir teisėjų elgesį: „Be tikro dialogo svarbus ir labai sunkus teisėjų darbas bus tik dar sunkesnis“.

Panašiai mąstantis L. Bielinis sako, kad žiniasklaidoje reiktų rodyti tas teismų veiklos puses, kurios lieka aktualios didesnei visuomenės daliai, daryti dažnesnius gerų ir profesionalių teisėjų pristatymus, t. y., anot politologo, turėtų būti vykdomas rimtas ir nuoseklus teismų veiklos viešinimas.

Žiniasklaidos, viešosios komunikacijos ir kovos su korupcija specialisto R. Juozapavičiaus nuomone, teisė nėra tikslusis mokslas, todėl talentingi teisininkai turėtų mokėti savo žinias panaudoti problemoms išspręsti ir besipykstantiems sutaikyti. „Man atrodo, kad teisėjams kartais trūksta atjautos teismo proceso dalyviams bei drąsos ir kūrybiškumo pritaikyti įstatymus taip, kad būtų geriau visiems. Juk galima parodyti išmonę ir sugebėti įtikinti daugiau žmonių išspręsti nesutarimus net be teismo?“, – įsitikinęs R. Juozapavičius.

Jis sako nežinąs jokių konkrečių ir apčiuopiamų rodiklių, kurie parodytų, kaip gerai teismai tarnauja žmonėms: „Visos tos mantijos, grandinės ant kaklo, teismų pakylos, kėdės aukštomis atkaltėmis, generalgubernatoriški teismų rūmai erzina proceso dalyvius ir kelia ne pagarbą, bet pasibjaurėjimą. Tikiu, megztinėti teisėjai prie virtuvinių stalų atrodytų mažiau „korumpuoti“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius