Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ar už Lietuvos pašto skandalo slepiasi ketinimai atleisti įmonės darbuotojus?

Algirdas Butkevičius
Kęstučio Vanago/BFL nuotr. / Algirdas Butkevičius
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ką tik prasidėję tigro metai, jau parodė, kad šiemet kiekvieno norinčio išlikti valdžioje nagai bus itin aštrūs. Tai įrodė iš patikimų šaltinių, kurių dėl savaime suvokiamų priežasčių, negaliu atskleisti, gauta medžiaga. Algirdas Butkevičius mano, kad imtasi net juodųjų viešųjų ryšių technologijų, tikriausiai tam, kad ateityje nepopuliarų žingsnį, turintį didelį socialinį poveikį, žengsiantys žmonės galėtų savo veiksmus pateisinti.

Ką kalbėti, sprendžia ne pats ministras?

Į rankas pakliuvęs „JS_Projektas“, kurio tema – Pokyčiai Lietuvos pašte, priverčia pasvarstyti, kiek Europos Sąjungos skirtų lėšų iššvaistoma viešiesiems ryšiams. Akivaizdu, kad projektas rašytas ne ministerijos darbuotojų, o viešųjų ryšių agentūros. Projekte juodu ant balto išdėstytas visas planas veiksmų, kurie jau pradėti vykdyti. Vienas iš projekte nurodytų tikslų – „suvaldyti“ žiniasklaidos atstovus. Veiksmų plane parašyta – „Sausio 11–12 d. Trumpas kontaktas su pagrindiniais nacionaliniais leidiniais”, o tiksliau, su jų vadovais. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti džiugu, kad naujasis pašto vadovas siekia dialogo. Tačiau skaitydamas projektą supranti, kad tuo dialogu gali būti bandoma „pakoreguoti“ visuomenės nuomonę apie Lietuvos pašto veiklą. Projekte Sausio 12 d. planuota E.Masiulio spaudos konferencija. Ji jau įvyko. 13–15 d. – vadovo susitikimai su profsąjungų atstovais. Tai – jau vyksta. Įdomiausia ne pats planavimas, juk planuoja kiekvienas strategas, tačiau stebina viešai pateikiami nepagrįsti faktai, kurie juodina senąją Lietuvos pašto administraciją.

Projekte net išdėstyta, ką turi kalbėti ministras. Juoką kelia tai, kad žodis į žodį suplanuotą tekstą E.Masiulis išpoškino sausio 12-osios spaudos konferencijoje. Susidaro įspūdis, kad ministras pats nesugebėtų sugalvoti keturių frazių.

Ar ruošiamasi atleisti Lietuvos pašto darbuotojų dalį?

Projekte rašoma: „Neskaidrūs viešieji pirkimai; pirkimų sąlygos rašomos proteguojamiems dalyviams ir t.t. [...] – reikia pavyzdžių.” Taigi pirmiausia ieškoma, kaip apjuodinti Lietuvos paštą ir ankstesnę jo administraciją, tik paskui bandoma pateikti iš piršto laužtų pavyzdžių. Veiksmų planas paruoštas visam sausio mėnesiui. Paruošti net ir nepatogūs klausimai. Visa ši informacija verčia paklausti savęs – kas už to slypi? Kam naudinga visuomenės nuomonė, kad paštą bandyta „nustekenti“, ko siekiama?

Peršasi viena išvada – ruošiamasi labai nepopuliariam sprendimui, kuris gali turėtų didelių socialinių pasekmių. Tai įrodo projekto pabaigoje esanti mintis: „Atspausdinama 8000 vnt. laiškų, kad pasiektų kiekvieną darbuotoją. Platinamos informacijos tema: socialinių garantijų užtikrinimas, finansinė atsakomybė su atleidžiamais darbuotojais, kurios darbuotojų grupės bus paliestos, kokį paketą išeidamas gauna žmogus“. Belieka spėlioti kokio masto atleidimo bangos galima tikėtis.

Mes neleisime juodųjų technologijų meistrams ir nesąžiningiems politikams naudotis buvusia valstybinės įmonės administracija, kaip atpirkimo ožiu už tai, kas pradėta vykdyti. Ištirti dabartinio susisiekimo ministro E.Masiulio metamus kaltinimus Lietuvos pašto vadovybei gali Generalinė prokuratūra. Jei viešieji pirkimai iš tiesų buvo neskaidrūs – tegul nusižengusieji būna nubausti.

Kokį nuostolį patyrė paštas per tris paskutinius metų mėnesius?

Dabartinis Susisiekimo ministras nevengia viešai mėtytis kaltinimais, jog praėjusiais metais įmonė iš bankrutuojančios bendrovės pirko sklypą. Sklypas buvo perkamas konkurso būdu. Iš septynių pasiūlymų buvo atrinkti trys, o vėliau – ir tas, kuris buvo tinkamiausias ir pigiausias tuometinės rinkos sąlygomis.

Ministras sako, kad per praėjusius metus įmonė patyrė 36 milijonų litų nuostolį. Gal E.Masiulis jau pamiršo, kad prieš metus pats patvirtino Lietuvos pašto  trijų metų veiksmų planą, kaip išeiti iš susidariusios padėties. Trumpa ministro atmintis tikriausiai jam naudinga, nes šiandien gali populistiškai kaltinti tuos, kurių veiksmus pats patvirtino. Remiantis planu, 2009 metų pirmam pusmečiui plane buvo numatytas 15 milijonų litų nuostolis, o „Lietuvos paštas“ pusmetį baigė su 11 milijonų litų nuostoliu. Per devynis praėjusių metų mėnesius buvo suplanuotas apie 20 su puse milijonų litų nuostolis – Lietuvos paštas patyrė 21 milijoną litų – taigi remtasi planu. Kadangi paskutinis ketvirtis būna pats pelningiausias, planuota metus baigti su panašiu nuostoliu. Jei E.Masiulis sako, kad iš viso už praėjusius metus gautas 36 milijonų litų nuostolis, tai reiškia, kad naujoji Lietuvos pašto vadovybė sugebėjo jį gerokai padidinti, nes senoji administracija buvo atleista po devynių praėjusių metų darbo mėnesių.

Apie pelną ir nuostolius

Tikriausiai Lietuvos žmonėms bus įdomu sužinoti, jog už 2006 metus Lietuvos paštas turėjo 8 milijonų litų nuostolį, kuris atsirado Lietuvos paštą verčiant akcine bendrove. Indeksuotas turtas, padidėjo amortizaciniai atskaitymai. Atėjus naujam vadovui – įmonė 2007 metais darbus baigė pelningai. Tačiau tuometinėje darbo rinkoje smarkiai kilo atlyginimai. Kad būtų galima išsaugoti darbuotojus, nuspręsta didinti atlyginimus. Lietuvos pašto darbuotojų atlyginimai vidutiniškai kilo apie 25 proc. Tačiau dėl to išaugo 28,5 milijonų litų nuostolis už 2008 metus. Visuose lygiuose buvo nuspręsta, kad socialinis klausimas yra svarbesnis. Tada ir gimė jau minėtas trijų metų darbo planas.

Vadovaujant senajai administracijai parduotas vienintelis stambus objektas – Lenkų ambasada iš „Lietuvos pašto“ už 34 milijonus litų įsigijo Kultūros rūmus. Tie pinigai buvo išleisti ir minėtų atlyginimų didinimui, ir investicijoms, t. y. – centralizuotai valdymo sistemai. Paštas buvo kompiuterizuotas. Imtasi projekto dėl pašto apskaitos sistemos.

Ponas E.Masiulis leidžia sau sakyti neva bandyta „Lietuvos paštą“ nustekenti, o paskui privatizuoti. Noriu priminti, kad to padaryti neįmanoma. Yra įstatymu patvirtintas Strateginės reikšmės įmonių sąrašas. Jame įrašytas ir Lietuvos paštas. Jei kažkas norėtų parduoti, įmonė turėtų būti išmesta iš šio sąrašo. Tačiau yra vienos eilutė Lietuvos pašto įstatymas, kuriame parašyta, kad 100 proc. „Lietuvos pašto“ akcijų priklauso valstybei. Tai reiškia, kad kažkas norėdamas pajudinti nors vieną akciją turi gauti viso Seimo leidimą.

Kaip dirbama šiandien

Lietuvos pašto administracija per paskutinį 2009 m. ketvirtį nieko nedarė, kad įmonės pajamos padidėtų. Mums žinoma, kad naujai administracijai buvo siūlyta sugrąžinti universalių paslaugų specifinius tarifus (dabar nustatyta, kad klientui atnešusiam į paštą 1000 ir daugiau laiškų, jis gali gauti apie 60% nuolaidą), tai sudaro galimybę pasipelnyti įvairiems tarpininkams. Į tai vis dar neatsižvelgta. Panaši situacija ir su mokesčių priėmimu, nes ir kaimo parduotuvėse mokesčius mokėti yra pigiau negu paštuose. Senoji administracija buvo pasiruošusi šiek tiek didinti tarifus leidėjams už 2010 m. prenumeratą, bet naujoji, norėdama gerai sugyventi su leidėjais, didinimo atsisakė.

Tikiu, kad filialai bus verčiami mažinti laiškininkų etatus, o administracija leidžia sau priimti lojalius naujus patarėjus, projektų vadovus. Kai kurių atlyginimas siekia iki 5 tūkstančių litų. Tokiu būdu administracinis aparatas dar labiau didinamas. Liežuviu malama viena, o daroma kas kita.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min