Rūsį archeologai aptiko po sinagogos sakykla, vadinamąja bima. Ji Antrojo pasaulinio karo metu užgriuvo, kai sinagoga dar buvo naudojama. Tarp griuvėsių buvo atrastos paauksuotos memorialinės plokštės su hebrajiškais rašmenimis, taip pat XVIII a. pabaigos Jekaterinos II sidabrinės monetos.
Rūsio atvėrimo pradžios žodį tarė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis. Jis dėkojo archeologų grupei, prisidėjusiai prie šio atradimo, ir pabrėžė, kad svarbiausias uždavinys dabar – apsispręsti, kokių veiksmų dėl sinagogos imtis toliau.
„Su Lietuvos žydų bendruomene kalbamės, kad jau reikėtų padėti tašką šiame reikale ir reikėtų sinagogą įpaminklinti, padaryti traukos vietą tiek lietuviams, tiek iš užsienio atvykstantiems turistams“, – sakė D.Matulionis.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Geros valios fondo pirmininkė F.Kukliansky džiaugėsi dar vienu svarbiu įvykiu žydų bendruomenei.
„Vilniaus žydai yra susijaudinę ir džiaugiasi tuo, kas yra surasta, atkasant šitą akropolį. Kitokį, bet akropolį. Kai kurie raštai, pavyzdžiui, ant bimos, yra sensacingi ir mes turime padėkoti visai grupei archeologų, kurie per tokį trumpą laiką sugebėjo padaryti tiesiog pasaulinės reikšmės atradimą“, – kalbėjo F. Kukliansky.
Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas pasakojo, kad prieš trejus metus, kai ambasada prisidėjo prie vykdomų darbų, archeologas Jonas Seligmanas padovanojo ambasadoriui keramikinės plytelės fragmentą, ir ta plytelė vis dar turi brangią savo vietą ambasadoje.
„Šis plytelės fragmentas primena mums, izraeliečiams, kodėl mes esame čia, Lietuvoje. Ir kai matau tą dėmesį, kurį iš visuomenės kasmet gauna šie kasinėjimai, tai reiškia, kad ne tik mums tai rūpi, bet ir jums“, – sakė A.Maimonas.
Izraelio senienų tarnybos archeologas dr. J.Seligmanas pademonstravo ir surastą plokštelę, ant kurios buvo nurodyti vienos žydų draugijos įkūrimo metai. Spėjama, kad plokštelė buvo prikabinta prie kėdės, ant kurios sėdėjo draugijos nariai. Archeologų teigimu, šio rūsio radimas yra pats reikšmingiausias sinagogos kasinėjimų rezultatas.
Archeologas Justinas Račas pažymėjo, kad tarpukariu sinagoga turėjo itin didelę reikšmę. Pasak jo, Vilnių tuomet lankęs Lenkijos prezidentas aplankė du religinius pastatus – Katedrą ir Didžiają sinagogą.
Didžioji sinagoga buvo pastatyta XVII amžiuje. Iki Antrojo pasaulinio karo tai buvo vienas svarbiausių žydų bendruomenės centrų. Nors sinagoga stipriai nukentėjo nuo rusų okupacijos ir XVIII a. siautėjusių gaisrų, joje išliko nemaža dalis reikšmingų meno kūrinių.
Antrojo pasaulinio karo metu sinagoga buvo nusiaubta: išliko tik jos sienos ir kai kurios interjero detalės. Tarybinė valdžia 1955-1957 metais Didžiąją Vilniaus sinagogą sunaikino, o jos vietoje vėliau buvo pastatytas darželis.
Sinagogos griuvėsius lankytojai galės aplankyti šiandien ir rytoj.
Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai pradėti 2011 metais.
