„Turime įdomių žinių apie archeologinius atradimus Kauno Švč. Sakramento bažnyčioje“, – kviesdami žiniasklaidą į spalio 16 dieną surengtą spaudos konferenciją, informavo Kauno miesto savivaldybės atstovai.
Susitikimo metu pristatyti atradimai ir aptarta jų istorinė reikšmė.
„Praeities tyrimų instituto“ direktorius Simonas Sprindys pripažino, nesitikėjęs čia atrasti to, ką atrado. 14 metų archeologijos srityje besidarbuojantis specialistas tikina pirmą kartą aptikęs taip gerai išlikusius 300 metų senumo miestiečio palaikus.
„Eigoje radome visokių netikėtų dalykų. Nustebino XVII-XVIII amžiaus palaidojimai po grindimis. Palaikai netikėtai gerai išsilaikę, galimai dėl to, kad tarp rūsių skliautų ir grindų susikūrė gana sausas mikroklimatas. Turime ir išlikusių rūbų, kurie lyg spintoje pakabinti 300 metų išbuvo. Per savo archeologinę karjerą nesu matęs tokių dalykų kaip čia“, – stebėjosi S.Sprindys.
Grindys, ant jo, atsirado sovietmečiu, kai bažnyčioje buvo įrenginėjamas kino teatras „Santaka“. Buvo manoma, kad viskas, kas po grindimis, bus, archeologo žodžiais, „permalta“.
„Taip nėra. Centrinėje navoje po grindimis turime 4 labai gerai išlikusius kapus, dar 4 prasčiau išlikusius, bet jau ne virš kriptų palaidotus.
Be to, turime vieną kriptą, kuri anksčiau nebuvo žinota rūsių planuose, nėra pažymėta. Tik nusikasus grindis ir susiformavus tyrimų plotą atsidengė ta kripta. Ji gali būti nepaliesta nei carinio laikotarpio, nei sovietmečio, išlikusi tokia, kokia buvo uždaryta XVIII amžiaus pabaigoje, kai nustojo laidoti bažnyčioje.
Dar klausimas, ar ir mes į ją eisime dėl visokių paveldosauginių priežasčių. Pusę akies įkišome į kriptą – vaizdas ne toks, kokio tikėjomės, akivaizdžiai kripta buvo ilgą laiką plaunama vandens“, – intriguojančius didžiausius atradimus įvardijo pašnekovas.

