Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Architektas Rolandas Palekas: „Tarp Lukiškių aikštės paminklo projektų yra vertų įgyvendinti“

Architektas Rolandas Palekas
Kęstučio Vanago/BFL nuotr. / Architektas Rolandas Palekas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ekspertai sako, kad tarp Lukiškių aikštės paminklo Vilniuje konkursui pateiktų projektų matantys tokių, kurie galėtų būti įgyvendinti. Konkurso nugalėtoją jie sako norintys išrinkti iki liepos.

„Komisijos buvo toks konsensusas prieitas, kad vis dėlto yra ten vertų, potencialių objektų, ir šiandien pasiryžome tą žingsnį daryti – išrinksime, kad ir koks ten projektas bebūtų, visuomenės nuomone (...). Be abejo, ten bus taisytinas variantas, nes nė vieno nebuvo tokio, kad būtų šimtu procentų, absoliučiai visiems patinkantis meno kūrinys“, – ketvirtadienį per surengtą diskusiją kalbėjo nugalėtoją rinksiančios komisijos narė menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė.

Pasak jos, dalis komisijos dairosi į modernius paminklus siūlančius projektus.

„Kai kurie komisijos nariai, vėl nesakysiu, kurie, bet pritaria tam, kad galbūt vertybės turėtų būti orientuotos ne vien tik į praeitį, ne vien į liūdesį, ne vien į depresines kažkokias nuotaikas, bet ir į ateities dalykus, į optimizmą, į modernią meninę kalbą. Šiuolaikinės meno kalbos tikrąja to žodžio prasme čia būti ir negali, nes tai yra paminklas“, – kalbėjo S.Trilupaitytė.

Kitas komisijos narys architektas Rolandas Palekas, kurio studijos projektas laimėjo pačios aikštės sutvarkymo konkursą, sutinka, kad tarp pasiūlymų yra vertų įgyvendinti, bet sako, jog jie savo menine verte nėra išskirtiniai.

„Ar šiame pastate šiandien yra pasiūlymas, vertas tapti mūsų visų laisvės kovotojų simboliu? Manau, kad taip, yra toks pasiūlymas. Bet man taip atrodo ne todėl, kad manyčiau, jog čia pateikti darbai būtų išskirtiniai ar menine kokybe kaip nors labai jau gerokai aukštesni už buvusių konkursų darbus. Tiesiog manau, kad šie darbai sąžiningai atsipindi mūsų visų šiandienos dabartinį supratimą ir galimybes“, – dėstė jis.

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas Jonas Burokas vylėsi, kad komisija išrinks „aiškų Lietuvos simbolį“ ir „nenukryps į vamzdynus“.

Ar šiame pastate šiandien yra pasiūlymas, vertas tapti mūsų visų laisvės kovotojų simboliu? Manau, kad taip, yra toks pasiūlymas. Bet man taip atrodo ne todėl, kad manyčiau, jog čia pateikti darbai būtų išskirtiniai ar menine kokybe kaip nors labai jau gerokai aukštesni už buvusių konkursų darbus. Kalbėjo architektas Rolandas Palekas.

„Pagrindinis dalykas yra mūsų Respublikos simboliai – Vytis, Gedimino stulpai, na ir gal aukuras koks nors. (...) Šiuo metu turbūt reikėtų nebeklaidžioti, bet surimtėti (...). Jeigu iš tikrųjų jūs labai gerai atrinksite darbus ir nenukrypsite į kažkokius – aš ne meno žmogus, bet – vamzdynus tuos visokius ir panašiai, kad būtų aiškus Lietuvos simbolis, kuris dominuoja per visus amžius, – bus viskas gerai“, – teigė jis.

J.Burokas sutiko, kad patobulinus ir sujungus kai kuriuos projektus, rezultatas tenkintų.

„Šitie projektai, kurie yra pristatyti, – vis dėlto padaryta didelė pažanga (...). Jeigu apjungtume tuos pagrindinius projektus, kur mes, laisvės kovotojai, manome, dar ką nors papildžius, – tikrai būtų neblogas paminklas“, – kalbėjo jis.

Laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas taip pat pareiškė, jog Vilniui reikia paminklo kovojusiems už laisvę todėl, kad „pavojus iš Lenkijos pusės yra labai didelis“, nes „autonomija kuriasi“.

„Lenkija užgrobė Vilniaus kraštą, ir šiuo metu mes nuolaidžiaujame šitam dalykui. Manyčiau, kad paminkle irgi turi atsispindėti (...). Mes ir sakome: „Vilnius priklauso mums“. Tada, kai atvažiuos Lenkijos prezidentas ir nusilenks Lietuvos kariui, kuris bus šitame paminkle atvaizduotas, – manyčiau, kad taip. Turime turėti savo stuburą, o nesilankstyti visoms valstybėms“, – dėstė jis.

Ketvirtadienį Kultūros ministerijoje surengtoje diskusijoje dėl Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje susirinkusieji pažėrė kritikos ministerijai, kad iki šiol projektai nepaskelbti internete ir kad jie eksponuojami tam esą visiškai netinkamoje erdvėje – Kultūros ministerijoje. Anot ministerijos atstovų, numatyti kitų erdvių ir skirti lėšų viešinti internete neleidžia viešieji pirkimai.

Taip pat kritikos sulaukė prieš keletą metų aikštės sutvarkymo konkursą laimėjusio „Paleko Archstudijos“ projektas „Ramybė“. Keltas klausimas, ar iš tiesų verta, kaip numatoma projekte, išgrįsti aikštę akmenimis ir beveik nepalikti joje pievos. J.Burokas savo ruožtu siūlė sutaupyti žmonėms atvežant akmenis iš visos Lietuvos.

„Jeigu mūsų Lietuva dar susiburtų, gerokai pigiau būtų ir tą architektūrinį paveldą, tuos akmenis suvežti iš visos Respublikos. Ir mes imtumėmės tokios patriotinės iniciatyvos, kad akmenys būtų suvežti iš visos Respublikos pagal atitinkamą architekto pasiūlymą (...), ir jau tų milijonų nereikėtų mums“, – kalbėjo Laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas.

Paminklo Lukiškių aikštėje konkursui buvo pateikti 28 projektai, bet pusė jų -14 – nesvarstomi kaip neatitikę konkurso sąlygų. Nugalėtoją iš likusių 14 projektų tikimasi išrinkti iki liepos.

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų. Pernai buvo išrinktas nugalėtojas aikštės sutvarkymo pasiūlymui, jame numatyta vieta žuvusiųjų už Lietuvos laisvę kovotojų atminimo įamžinimo monumentui.

Lukiškių aikštė susiformavo XX amžiaus pradžioje. 1953 metais čia pastatytas paminklas bolševikų lyderiui Leninui, 1991 metais jis demontuotas. Nuo to laiko aikštė nebuvo tvarkyta.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min