-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2010 12 01

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius: lytinių ląstelių „donorystė“, kuri iš principo negali būti vadinama donoryste tikrąja to žodžio prasme

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius trečiadienį atvirą laišką Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministrui R. Šukiui:
Sigitas Tamkevičius
Sigitas Tamkevičius / „Scanpix“ nuotr.

Per dvidešimt Nepriklausomybės metų Lietuvoje organų ir audinių  donorystė sunkiai  skynėsi kelią į žmonių sąmonę bei realią praktiką kasdieniniame gyvenime. Lietuvos Katalikų Bažnyčia svariai prisidėjo prie teisingos donorystės sampratos, praktikos sklaidos bei nuolat skatino ir palaikė kilnią donorystės misiją. Savo prigimtimi donorystė yra altruistinis būdas neatlygintinai dovanoti organą arba audinį, išreiškiant meilę artimui. Visi kartu džiaugiamės išgelbėtomis gyvybėmis, sugrąžintais pilnaverčiais gyvenimais.

Pastaruoju metu nerimą kelia tai, kad, svarstant dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo įstatymų projektus, yra norima įteisinti vadinamąją  lytinių  ląstelių „donorystę“, kuri iš principo negali būti vadinama donoryste tikrąja to žodžio prasme, nes ji nėra susijusi su gydymu: donorystės atveju yra gydoma liga, gelbstint žmogaus gyvybę, tuo tarpu lytinių ląstelių „donorystės“ atveju – tampama tėvu arba motina, tačiau neišsprendžiama nevaisingumo problema. Ketinimai įteisinti lytinių ląstelių donorystę kelia daug etinių problemų, nes iš vaiko atimama prigimtinė, JT Vaiko teisių konvencijos pripažįstama, teisė žinoti savo biologinius tėvus. Be to, lytinių ląstelių „donorystės“ atveju pažeidžiama santuoka kaip vyro ir žmonos nedaloma vienovė ir iškreipiama šeimos samprata.

Įsigilinant į svarstomų dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo projektus, yra nesuvokiama, kad visa ši „donorystė“ ir jos priežiūra bei „perteklinių“ embrionų laikymas atsidurtų Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijoje.  Audinių, skirtų transplantacijai, tvarkymas ir laikymas kartu su lytinėmis ląstelėmis ir embrionais, kurie turėtų būti po penkių metų sunaikinami,  nebūtų suderinamas su donorystės idėja, nes jai svetimas gyvybės naikinimas. Tai gali sukelti žmonių nepasitikėjimą  pačios donorystės kilnumu, nes atsirastų finansinis aspektas, kuris iš esmės prieštarauja neatlygintinai donorystės sampratai. To pasėkoje dar labiau sumažės ir taip trūkstamų donorų. Dėl kylančių moralinių prieštaravimų Bažnyčia ateityje mato apsunkintą tolimesnį bendradarbiavimą remiant ir palaikant  donorystę. Susirūpinimą kelia tai, kad tokie neapdairūs Valstybės veiksmai sukompromituos donorystę ir daug pacientų praras galimybę išgyventi.

Tikimės, kad svarstomi ir  rengiami įstatymų projektai nesumenkins ir nediskredituos pačios donorystės sampratos ir praktikos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius