Nors naujų mokslo metų pradžia dar toli, tačiau tiek tėvai, tiek mokyklos ir jų steigėjai jau suka galvas, kaip kuo sklandžiau sudėlioti mokymosi procesą nuo Rugsėjo 1-osios. Ypač tai aktualu dėl pirmokų.
Regionuose – gana liūdna
Socialiniuose tinkluose galima rasti skelbimų, kaip nedidelės regionų mokyklos vilioja tėvus ir vaikus rinktis būtent jų įstaigą. Paprastai akcentuojama, kad klasės bus nedidelės, mokytojai dėmesingi, vaikai jausis saugiai, gamtos apsuptyje, užimti ir po pamokų. Nesunku nuspėti, kad tokiu būdu mokyklos bando pritraukti kuo daugiau vaikų, kad jos galėtų suformuoti pakankamai klasių.
Kaip prieš savaitę surengtoje spaudos konferencijoje sakė žurnalo „Reitingai“ leidėjai, vertinant pradines mokyklas, pastebima, kad išties aukštą lygį pavyksta palaikyti Plungės, Visagino, Lazdijų, Prienų, Kėdainių, Klaipėdos rajono ar Kauno rajono pagrindinėms mokykloms, o kai kurios jų net nesutalpina visų norinčiųjų patekti.
„Bet daugelyje kitų savivaldybių vaizdas liūdnesnis – pagrindinės mokyklos atsidūrusios nepavydėtinoje padėtyje: jos nepajėgios konkuruoti su gimnazijomis“, – pažymi žurnalo rengėjai.
Kaip bebūtų, esminį vaidmenį vaidina tai, kad vaikų kai kur drastiškai mažėja ir klasės nesusidaro arba yra labai mažos. Tad nieko nestebina, jog progimnazijų lygoje ilgamečiais lyderiais išlieka Vilniaus J.Basanavičiaus progimnazija, Kauno S.Daukanto progimnazija, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija, Kauno M.Mažvydo progimnazija – didmiesčių mokyklos, kurioms mokinių netrūksta.
Spaudos konferencijoje kalbėjusi žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė pabrėžė, kad regionuose mokinių pasiekimai kartais yra geri todėl, jog ten mokyklų vadovai, mokytojai kviečiasi tėvus, kalbasi su jais, su vaikais tiek trimestro pradžioje, tiek pabaigoje, žiūri, kur vaikui sekasi, kur ne, sudaro planą, klausia, kaip galėtų padėti, ką įsipareigoja vaikas ir tėvai. Ir trimestro pabaigoje žiūri, kur sekėsi, kodėl sekėsi ar nesisekė, kur nesisekė, kur reikėtų dar kokios pagalbos.
„Tuo tarpu didmiesčiuose ypatingai 2009, 2010, 2011 metų vaikų gimimo bumas privedė prie tokios situacijos, kad mokyklų vadovai leidžia sau pravardžiuoti tėvus supermamytėmis, supertėveliais arba net prioritetiniuose savo mokyklos planuose 2025–2026 mokslo metams įsivardinti, kad pagrindinė gimnazijos problema yra tėvai. Įspūdis toks, kad mokykla skirta ne vaikų ir šeimų akademiniams ir emociniams poreikiams patenkinti.
