„Kokia bebūtų Vyriausybė, ji turi įsiklausyti į tai, ką sako savivaldybės, ir negali dėl politinių argumentų kenkti gyventojams. Vilniaus miesto savivaldybės skola nuo 2007 metų padidėjo 500 mln. litų, nes Vyriausybė nuo savęs permetė atsakomybę“, – pranešime spaudai sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Teismas neskundžiamoje nutartyje pažymėjo kad, teisėkūros subjektams yra kilusi pareiga (kuri nevykdoma) neatidėliotinai spręsti Vilniaus miesto finansinės padėties stabilizavimo problemas, kartu atsisakant konstituciškai nepagrįsto Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių pajamų patekimo ribojimo į savivaldybės biudžetą. Teismas nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės skola didina viešojo sektoriaus skolą, todėl Vilniaus miesto savivaldybės, kaip sostinės itin sunki finansinė padėtis turės įtakos visos valstybės ekonomikos tvarumui ir atsakingo valdymo principo reikalavimai reikalauja laiku priimtų teisingų ir teisėtų sprendimų.
Teismas minėtoje nutartyje taip pat atkreipė dėmesį, jog Vilnius yra Lietuvos sostinė, kurios paskirtis yra reprezentuoti valstybę, todėl ginčijamas teisinis reguliavimas (kai Vilniaus miesto savivaldybei skiriama tik 40 proc. GPM) daro žalą ne tik Vilniaus miesto savivaldybei bei savivaldybės bendruomenei, bet ir visam valstybės įvaizdžiui.
Neskundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad tokios didelės Vilniaus miesto savivaldybės pajamų dalies skyrimas valstybės iždui, iš kurio atliekamas kitų savivaldybių pajamų sulyginimas, labai varžo Vilniaus miesto savivaldybės teises ir blogina pačios savivaldybės „donorės“ finansinę padėtį.
Teismo manymu, valstybė turėjo įvertinti sudėtingą Vilniaus miesto savivaldybės situaciją ir priimti atitinkamus sprendimus jai pagerinti, bent jau padidinant GPM dalį. Tokių priemonių taikymo reikalauja proporcingumo, teisingumo ir atsakingo valdymo principai. Teismas taip pat nutartyje nurodė, jog valstybė piktnaudžiauja teise atlikti savivaldybių pajamų sulyginimą.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba buvo pateikusi pareiškimą dėl įpareigojimo Vyriausybę pateikti Seimui svarstyti įstatymo projektą, kuriame Vilniui būtų skiriama ne mažesnė kaip 60 proc. GPM (gyventojų pajamų mokesčio) dalis ir atlygintas 939 milijonų litų nuostolis.
Šiuo metu Vyriausybės ir Seimo sprendimais Vilniui lieka tik 40 proc. nuo mieste sumokamo Gyventojų pajamų mokesčio, tuo tarpu beveik visų kitų šalies savivaldybių biudžete paliekama visa mokesčio suma, t.y. 100 proc. Vyriausybė pastaraisiais metais savo problemas sprendė vilniečių sąskaita, permesdama sostinės biudžetui savo funkcijas ir neskirdama papildomo finansavimo.
Lyginant Vilnių su kitomis Baltijos šalių sostinėmis, šių metų Vilniaus biudžeto pajamos siekia apie 1,02 mlrd. litų, tuo tarpu Talino iždas siekia 1,36 mlrd. litų, Rygos – 2,13 mlrd. litų. Vertinant vienam gyventojui tenkančias biudžeto pajamas skirtumas dar didesnis – Vilniuje vienam gyventojui tenka 1,8 tūkst. litų, Rygoje – per 3 tūkst. litų, Taline – beveik 3,3 tūkst. litų biudžeto pajamų.
Vilniaus miesto savivaldybė vien dėl konstituciškai nepagrįstai priskirtos funkcijos – lengvatinio keleivių vežimo kompensavimo vykdymo patyrė 257 mln. Lt nuostolių. Iki 2006 m. negaunamas pajamas padengdavo centrinė valdžia, tačiau dabar savivaldybės šias negautas pajamas turi padengti pačios. Vilniaus miesto savivaldybei tai kainuoja 100 mln. litų per metus.
