Kalbėdamas apie tebevykstantį teisminį ginčą su Vyriausybę, A.Zuokas pacitavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaitą „Biudžeto planavimas Lietuvoje“: „Per keletą pastarųjų metų didėjantis valstybės pajamų nesurinkimas buvo lokalizuotas iš valstybės į savivaldybės lygmenį, pirmiausia dėl biudžeto dokumentuose pervertinto gyventojų pajamų mokesčio surinkimo. Toks valstybės pajamų nesurinkimas lėmė esminį savivaldybių įsiskolinimų didėjimą.“
Anot mero, ši ataskaita tik patvirtina savivaldybės teiginius, kad Vilnius į sudėtingą finansinę situaciją įstūmė būtent prasta biudžeto formavimo metodika. Teisminiai ginčai su Vyriausybe bus tęsiami rudenį, tačiau A.Zuokas neslėpė, jog savivaldybė tikisi Vyriausybės geranoriškumo formuojant kitų metų biudžetą.
Šių metų pajamų planas viršijamas beveik 14 mln. Lt. Didžiąją dalį sudaro gyventojų pajamų mokestis. Taip yra, anot mero, dėl to, kad Finansų ministerija pateikė realistinę prognozę, be to, vis daugiau Vilniuje gyvenančių žmonių čia deklaruoja savo gyvenamąją vietą. Taip elgtis žmones paskatino ir savivaldybės sprendimai, įsitikinęs A.Zuokas. Vienas tokių – didesnis mokestis už vaikų darželius tiems, kurie nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos sostinėje.
Mero pateiktais duomenimis, pastaruoju metu auga visos pajamos, kurias gauna savivaldybė. Daugiau surenkama vietinių rinkliavų, žemės realizavimo pajamų, baudų, už parduotus ar išnuomotus savivaldybės pastatus. Neįvykdomas tik nekilnojamojo turto mokesčio planas.
Artimiausiu metu Vilniaus taryba spręs, ar padidinti žemės nuomos mokestį nuo 0,1-0,3 proc. iki 3 proc. tiems sklypams, kuriuose yra neprižiūrimas, nenaudojamas ar naudojamas ne pagal paskirtį turtas. Tai turėtų papildyti savivaldybės biudžetą apie milijonu litų. Taip esą bus skatinami šeimininkai tvarkyti savo turtą. Jeigu jie to nedarys, savivaldybė turės lėšų pati imtis priemonių.
Šį mokestį, anot mero, turės mokėti ir bankai, turintys turto, tačiau juo nesinaudojantys ar laukiantys geresnių sąlygų rinkoje. Jiems taip pat bus taikomas didžiausias turto mokestis.
Tačiau net ir pavyzdingai surenkant suplanuotą biudžetą, savivaldybė toliau klimpsta į skolas. Šiuo metu skolinamasi tam, kad būtų grąžintos 2010 m. ir ankstesnių metų skolos. „2010 m. Vilniaus taryba sutiko leisti savivaldybės įmonėms parduoti savo skolas ir šiemet reikia pasiskolinti senų skolų grąžinimui 127 mln. Lt. Taip pat pavyko sutarti su banku „SNORAS“ dėl 79 mln. Lt grąžinimo. Bankui bankrutavus buvo sudėtingiau, tačiau vis dėlto pavyko susitarti“, – teigė A.Zuokas.
Šiuo metu savivaldybės skolos siekia 969 mln. Lt, ir jų bankinėms institucijoms – 381 mln. Lt. Metų pradžioje skola buvo 896 mln. Lt. Skola išaugo, mero teigimu, būtent dėl to, kad tenka grąžinti ankstesnių metų skolas.
„Vilniaus miesto savivaldybė šiandien neturi nė vienos pradelstos paskolos bankams ar išperkamosios nuomos bendrovei“, – tvirtino meras, taip mėgindamas pabrėžti, kad savivaldybė yra patikimas partneris, nepaisant sudėtingos finansinės situacijos.
