Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Artūro Skardžiaus šeimai – stambios pinigų sumos iš vėjo verslininkų, kuriuos jis proteguoja Seime

Artūras Skardžius 15min tyrimas
Artūras Skardžius
Šaltinis: 15min
51
Skaitysiu vėliau
A A

Seimo narys Artūras Skardžius kasmet gauna dešimtis tūkstančių eurų iš verslininkų, kurių interesus gina parlamente. Jo brangiai išnuomotuose žemės sklypuose sukasi vėjo jėgainių verslas, o pats A.Skardžius aktyviai sukasi apie Seimo sprendimus, naudingus jo žemės nuomininkams. Jam kasmet išmokama pinigų suma tiesiogiai priklauso nuo elektros supirkimo kainos.

„Dovydai, žiūrėk, gal tu norėtum savo akytes man parodyti? Ateitum kaip tikras žurnalistas, sakytum: „Aš čia drąsus esu tyrėjas, toks ir toks“, – antradienį kalbėjo Seimo narys A.Skardžius, išgirdęs mano klausimus apie finansinius ryšius su vėjo jėgainių statytojais.

Politikas pasiūlė atvykti į Seimą. Po pusvalandžio jau buvau Seime, bet jis pats į mano skambučius nebeatsakinėjo.

A.Skardžiaus neradau nei Seimo salėje, nei kabinete. Duris atidariusi moteris tikino, kad į parlamento rūmus patekau neteisėtai, bet negalėjo paaiškinti, kodėl taip galvoja.

Dovydai, gal tu norėtum savo akytes man parodyti? Ateitum kaip tikras žurnalistas, sakytum: „Aš čia drąsus esu tyrėjas, toks ir toks“, – 15min sakė Seimo narys A.Skardžius, išgirdęs klausimus apie finansinius ryšius su vėjo jėgainių statytojais.

Seimo nario atsakymų į klausimus negavau, todėl šią istoriją papasakosiu remdamasis turimais dokumentais, Registrų centro duomenimis, įmonių finansinėmis ataskaitomis ir kita viešai prieinama informacija.

Ši istorija – apie Šilutės rajone stovintį vėjo jėgainių parką, kuris dar neseniai buvo vadinamas didžiausiu Baltijos šalyse.

Kaip tik ten žemės sklypą turi Seimo narys A.Skardžius su žmona Snieguole Skardžiuviene.

Kaip tik jų sklypas patenka į vėjo jėgainių parko teritoriją.

Kaip tik Skardžiams už žemę verslininkai moka gerokai didesnę nuomos kainą nei šalia esančių sklypų savininkams.

Kaip tik šio politiko šeimai mokama pinigų suma tiesiogiai priklauso nuo elektros supirkimo kainos.

Kaip tik šis Seimo narys aktyviai dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, naudingus būtent jo žemės nuomininkams.

VIDEO: Apie ryšius su vėjo energetikais paklaustas A.Skardžius: „Gal tu norėtum savo akytes man parodyt?“

Už prisijungimą prie elektros tinklo – 9,6 mln. eurų

2005 metais vėjo jėgainės buvo dar neįprastas vaizdinys tiek Lietuvos lygumose, tiek politiniuose peizažuose.

Tada su malūnais netgi buvo kovojama. Kovodavo ir gyventojai, pabūgę triukšmingo plasnojimo, ir politikai, plasnojantys pagal tų gyventojų melodijas.

Be to, vėjo jėgainių pagaminama elektra kainavo palyginti brangiai.

O tai buvo problema Lietuvos valstybei, siekusiai iki 2010 metų šalyje turėti tiek vėjo malūnų, kad bendra jų galia siektų 200 MW. Kaip to pasiekti, jei padėtis šiam verslui nėra palanki?

Politikai nusprendė finansiškai skatinti vėjininkus. Jiems buvo siūloma sudaryti ilgalaikes sutartis su valstybe, kuri elektrą pirktų už didesnę nei rinkos kainą.

Tuometė „Lietuvos energija“ organizuodavo viešus konkursus ir aukcionus, per kuriuos verslininkai pareikšdavo norą konkrečiose Lietuvos vietose statyti vėjo jėgaines. Malūnai galėdavo išdygti tik tose teritorijose, kur būdavo laisvas prisijungimas prie valstybinio elektros tinklo.

Konkursus laimėdavo tie vėjininkai, kurie pateikdavo geriausią pasiūlymą valstybei: sumokėdavo didžiausią pinigų sumą už prijungimą prie bendro tinklo ir už valstybės įsipareigojimą mokėti didesnę nei rinkos kainą už pagamintą elektrą.

Luko Balandžio/15min nuotr./Šilutės rajono Čiūtelių kaimas šiuo metu
Luko Balandžio/15min nuotr./Šilutės rajono Čiūtelių kaimas šiuo metu

2005 metais tuometė „Lietuvos energija“ nutarė skelbti viešą konkursą ir išrinkti verslininkus, kuriems bus leista vystyti vėjo jėgainių parką Šilutės rajone. Valstybiniuose planuose pamario kraštas buvo vadinamas „antrąja zona“.

Konkursą laimėti turėjo tie, kas pasiūlys didžiausią pinigų sumą už prisijungimą prie valstybinio elektros tinklo. Kalba sukosi apie dešimtis milijonų litų.

Norą dalyvauti konkurse pareiškė 20 bendrovių, bet galiausiai savo pasiūlymus pateikė 9 įmonės.

2005 metų lapkričio 24 dieną konkurso komisija atplėšė vokus su jų pasiūlymais. Tądien laimėtojas dar nebuvo išrinktas – tiesiog komisija sužinojo verslininkų siūlomas sumas.

Visgi, toji lapkričio 24-oji buvo svarbi diena. Tada veiksmas vyko ne tik konkurso komisijos posėdyje Vilniuje, bet ir Šilutės rajone.

2005 metų lapkričio 24 dieną buvo atplėšti konkurso vokai. Tą pačią dieną 5 Čiūtelių kaimo gyventojai pasirašė žemės sklypų nuomos sutartis. Kaip tik šių sutarčių pagrindu vėliau ten išdygo vėjo jėgainių parkas.

Kaip tik tą dieną penki Čiūtelių kaimo gyventojai pasirašė žemės sklypų nuomos sutartis. Kaip tik šių sutarčių pagrindu vėliau čia išdygo vėjo jėgainių parkas.

15min surinkti duomenys rodo, kad tąkart „Lietuvos energijos“ konkurse brangiausią pasiūlymą pateikė bendrovė „Energogrupė“. Ji ruošėsi valstybei sumokėti 72,9 mln. litų (apie 21,1 mln. eurų). Įmonė „Eriksas“ liko antra, pasiūliusi 68 mln. litų (apie 19,6 mln. eurų).

Tačiau šių verslininkų pasiūlymai buvo atmesti. Konkurso komisija teigė, kad bendrovių projektai neatitiko techninių sąlygų ir buvo nerealistiški. Išmestų įmonių vadovai pareiškė pretenzijas, bet viskas tuo ir baigėsi.

2005 metų gruodį konkursą laimėjo bendrovė „Naujoji energija“, pasiūliusi 33,3 mln. litų (apie 9,6 mln. eurų) už prisijungimą prie valstybinio elektros tinklo. Įmonė nurodė, kad Šilutės rajone statys vėjo jėgainių parką, kurio galia sieks 40 MW.

Bendrovė „Naujoji energija“ buvo įsteigta prieš pat konkursą, 2005 metų rugsėjį. Įmonės steigėja – vilnietė Nijolė Butovskienė. Akcijas ji pasidalijo su vilniečiu Dainiumi Jurėnu. Pastaroji pavardė bus svarbi šios istorijos detalė.

Taigi, 2006 metų balandžio 3 dieną Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas patvirtino leidimą „Naujajai energijai“ vystyti vėjo jėgainių parką Šilutės rajone.

Verslininkai deklaravo, kad savo malūnus statys Čiūtelių kaime. Ten, kur vokų atplėšimo dieną buvo išsinuomoti žemės sklypai.

Ten, kur žemės nusipirko Seimo narys A.Skardžius su žmona.

Nusipirko žemės ir iškart išnuomojo

Vietiniai gyventojai 15min pasakojo, esą, 2005–2006 metais po aplinkinius kaimus vaikščiojo žmonės, rinkę parašus dėl vėjo jėgainių statybos. Taip pat jie siūlė išnuomoti žemę, kurioje būtų statomi vėjo malūnai.

Vilkyčių bendruomenės nario Remigijaus Paškausko paklausiau, gal prisimena, kas buvo tie žmonės, vaikščioję po kaimus?

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Artūras Skardžius su žmona Snieguole
Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Artūras Skardžius su žmona Snieguole

„Ten vaikščiojo Skardžiuvienė. Skardžiuvienė visą šitą iniciatyvą atlikinėjo, – 15min sakė R.Paškauskas. Paprašytas patikslinti, ar kalba apie Seimo nario A.Skardžiaus žmoną, jis atsakė: – Taip taip, jinai vaikščiojo po kaimus.“

Dabar jau sudėtinga patikrinti, ar politiko žmona tikrai tvarkė vėjininkų reikalus, bet svarbios detalės rodo, kad taip išties galėjo būti.

2006 metų lapkritį Seimo narys A.Skardžius ir jo žmona S.Skardžiuvienė nusipirko 28,6 ha žemės sklypą Šilutės rajone. Būtent Čiūtelių kaime. Būtent toje teritorijoje, kur buvo planuojamas didelis vėjo jėgainių parkas.

Ir štai po devynių mėnesių, 2007 metų rugsėjį, A.Skardžius su žmona išnuomojo tą žemės sklypą bendrovei „Energijos versmė“. Jų sutartyje aiškiai įrašyta, kad nuomininkai ten statys vėjo jėgaines, ties kelius, įrenginės kitą elektros gamybai reikalingą infrastruktūrą.

Toji „Energijos versmė“ irgi buvo ką tik įkurta įmonė. 2006 metų rudenį ją įsteigė jau minėti N.Butovskienė ir D.Jurėnas – tie patys verslininkai, laimėję „Lietuvos energijos“ skelbtą konkursą dėl vėjo jėgainių statybos Šilutės rajone. Tai dar ne viskas.

2007 metų rugsėjį, kai A.Skardžiaus šeima išnuomojo savo sklypą „Energijos versmei“, šios įmonės akcijas valdė du žmonės – jau minėtas D.Jurėnas ir Romualdas Patalavičius. Pastarasis tuo metu buvo A.Skardžiaus politinis bendražygis: Naujosios sąjungos narys, Seimo Audito komiteto patarėjas, buvęs Seimo pirmininko Artūro Paulausko patarėjas, vėliau – jo patarėjas Aplinkos ministerijoje.

Yra ir daugiau ryšių, rodančių, kad politikas A.Skardžius buvo (ir yra) susijęs su šia verslininkų grupele.

Pralaimėjęs rinkimus dirbo su vėjininkais

2008 metų spalį per Seimo rinkimus A.Skardžius prisidėjo prie Kazimieros Prunskienės vedamų Valstiečių liaudininkų sąjungos. Beje, kaip tik tada vėjo jėgainių parką Šilutės rajone vystančių įmonių įkūrėja N.Butovskienė parėmė šią partiją 39 tūkst. litų (apie 11,2 tūkst. eurų).

Tada „valstiečiai“ patyrė nesėkmę ir A.Skardžius nepateko į Seimą. Tačiau be darbo neliko.

2009 metų liepą jis su bendražygiais įkūrė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociaciją (LAIEA).

Asociacija siekė sukurti palankią politinę, teisinę, ekonominę ir konkurencinę aplinką atsinaujinančių išteklių energetikai. Įstatuose rašoma, kad organizacija turi „šalinti kliūtis vėjo energijos parkų statybai, ypač Baltijos jūroje ir pajūrio regione“. Taip pat „siekti, kad valstybė visokeriopai remtų atsinaujinančią energetiką bei šioje srityje veikiančias įmones“.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos valdybos protokolas
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos valdybos protokolas

Tam tikra prasme, tai – legalus vėjininkų lobizmo įrankis.

Pats A.Skardžius nuo pradžių buvo LAIEA valdybos narys ir prezidentas. Jo kolegos valdyboje – jau pažįstami D.Jurėnas, R.Patalavičius ir Vilniaus verslininkas Tadas Navickas. Pastarasis taip pat susijęs su šia vėjininkų grupele. Jis nuo 2010-ųjų vadovauja „Naujajai energijai“, vystančiai vėjo jėgainių parką Šilutės rajono Čiūtelių kaime.

Taigi, LAIEA yra tarsi pastotė, į kurią sueina visi šios vėjininkų grupelės ryšiai. Asociacija aiškiai parodo, kad A.Skardžius buvo ir yra susijęs su vėjo energetika užsiimančiais verslininkais. Ir jis susijęs ne tik per LAIEA, bet ir finansiškai – per žemės nuomos sutartį.

Svarbiausia šios istorijos dalis ir yra toji sutartis. Tiksliau – pinigų suma, kurią už žemę gauna A.Skardžiaus šeima.

Sklypo nuomos kaina – pagal elektros supirkimo kainą

Luko Balandžio / 15min nuotr./Artūro Skardžiaus sklypas ir vėjo jėgainių parkas Šilutės rajone
Luko Balandžio / 15min nuotr./Artūro Skardžiaus sklypas ir vėjo jėgainių parkas Šilutės rajone

Vėjo jėgainių parkas Čiūtelių kaime buvo visiškai baigtas 2013 metais. Verslininkai sumontavo 17 malūnų. Tai – 2,3 megavato galios generatoriai ant 108 metrų aukščio bokštų. Tada vietos žiniasklaida rašė, esą, tai didžiausias vėjo jėgainių parkas Baltijos šalyse.

Šių malūnų ir visos infrastruktūros savininkas iki šiol yra bendrovė „Naujoji energija“, vadovaujama A.Skardžiaus bendražygio LAIEA valdyboje T.Navicko. Tai ta pati įmonė, kuri 2005 metais laimėjo konkursą ir gavo leidimą vystyti vėjo jėgainių parką, tik pasikeitė jos akcininkai – nuo 2010 metų iš esmės šią įmonę valdo Norvegijos investicinis fondas „Vardar Eurus“.

Tačiau žemę po savo vėjo jėgainėmis jie nuomojasi iš bendrovės „Renovacijos partneriai“. Atrodytų, kad tai – naujas šios istorijos dalyvis, bet iš tikrųjų tai ta pati vėjininkų grupelė. Trečdalį „Renovacijos partnerių“ akcijų valdo D.Jurėno tėvas Tautvilis Paulius Jurėnas. Likusios akcijos priklauso įmonei „Enga“, vadovaujamai R.Patalavičiaus ir valdomai jo sūnaus Tomo Patalavičiaus bei N.Butovskienės.

Kitaip tariant, tai tie patys vėjininkai, kurie nuo pradžių sukasi apie Čiūtelių kaimą.

Kai kurie sklypai, ant kurių dabar stovi vėjo jėgainės, priklauso „Renovacijos partneriams“, bet didžiąją dalį žemės ši įmonė nuomojasi iš gyventojų ir pernuomoja „Naujajai energijai“.

Ir štai esminis šios istorijos klausimas: kiek už žemės sklypų nuomą iš vėjininkų gauna vietos gyventojai?

15min surinkta medžiaga rodo, kad „Renovacijos partneriai“ dešimčiai gyventojų įsipareigojo per metus mokėti po 2 125 litus (apie 615 eurų), vienam žmogui – 2 127 litus (apie 616 eurų), vienam – 2 975 litus (apie 862 eurus), vienam – 4 921,79 litų (apie 1 425 eurus) už du sklypus.

O kiek už savo žemę iš tų pačių verslininkų gauna Seimo nario A.Skardžiaus šeima?

2007 metų sutartyje nustatyta, kad Skardžiams už sklypą mokama 17 500 eurų per metus. Taip pat sutartyje nedviprasmiškai įrašyta: „Nuomos mokestis bus proporcingai didinamas (skaičiumi, išreikštu procentais), jeigu elektros energijos supirkimo kaina šios sutarties galiojimo metu taps didesnė nei šios sutarties pasirašymo dieną.“

15min nuotr./Artūro Skardžiaus šeimos sutarties dėl žemės nuomos ištrauka
15min nuotr./Artūro Skardžiaus šeimos sutarties dėl žemės nuomos ištrauka

Tuo metu elektros supirkimo kaina buvo apie 0,063 Eur/kWh. Šiuo metu už Čiūtelių kaime pagamintą elektrą „Naujoji energija“ iš valstybės gauna 0,086 Eur/kWh. Tai – maždaug 37 proc. didesnis įkainis.

Ar pasikeitė ir A.Skardžiaus šeimai už sklypo nuomą sumokama suma?

Dabar savo viešų ir privačių interesų deklaracijoje A.Skardžius yra nurodęs, kad iš „Renovacijos partnerių“ gauna 24 tūkst. eurų už žemės nuomą. Tai – 37 proc. didesnė suma, nei buvo nustatyta pirmojoje sutartyje su verslininkais.

Kitaip tariant, Seimo Ekonomikos komiteto narys, Seimo Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas, vienas iš Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo rengėjų ir tobulintojų jau kelerius metus gauna didelius pinigus iš vėjo energetika užsiimančių verslininkų.

A.Skardžiui šie verslininkai moka 12–28 kartus didesnę sumą nei greta esančių sklypų savininkams.

Seimo nario sutartyje aiškiai nurodyta, kad jam sumokamų pinigų suma priklauso nuo elektros supirkimo kainos.

Ir visa tai vyksta iki šiol.

regia.lt nuotr./Artūro Skardžiaus ir Snieguolės Skardžiuvienės sklypas Čiūtelių kaime
regia.lt nuotr./Artūro Skardžiaus ir Snieguolės Skardžiuvienės sklypas Čiūtelių kaime

Proteguoja sklypo nuomininkų interesus

Rinkdamas medžiagą peržiūrėjau visus Seimo nario A.Skardžiaus rengtus teisės aktus ir komitetuose teiktus pasiūlymus nuo 2012 metų. Taip pat perskaičiau viešai prieinamus Ekonomikos komiteto posėdžių protokolus, kai buvo svarstomi klausimai, susiję su atsinaujinančių išteklių energetika.

Nuo 2012 metų A.Skardžius dalyvavo Seime rengiant mažiausiai 5 teisės aktus, susijusius su elektros energija ir atsinaujinančiais ištekliais. Taip pat pateikė mažiausiai 8 pasiūlymus, susijusius su šia sritimi.

Jis buvo vienas iš Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo rengėjų. Būtent šis teisės aktas reglamentuoja vėjininkų veiklą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Artūras Skardžius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Artūras Skardžius

Susidaro įspūdis, kad tai yra viena svarbiausių A.Skardžiaus veiklos sričių parlamente.

Kaip tik šiuo metu Seimas svarsto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, susijusias su vėjo elektrinių statyba Baltijos jūroje. Konkrečiai ruošiamasi keisti 2, 5, 16 ir 22 įstatymo straipsnius.

Kokia yra dabar galiojanti tvarka dėl jėgainių statybos Baltijos jūroje?

Verslininkai savo lėšomis jūroje atlieka poveikio aplinkai vertinimą dėl vėjo jėgainių parko vystymo. Gavę šiuos dokumentus, jie kreipiasi į Energetikos ministeriją su prašymu suteikti išimtines teises toje Baltijos jūros teritorijoje atlikti tyrimus ir statyti vėjo jėgaines.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pateikė išvadą Seimui, kad tokia tvarka yra ydinga ir sudaro prielaidas korupcijai. Ruošdamas šį straipsnį perskaičiau šį pareigūnų dokumentą.

Nuo 2016 metų balandžio Vyriausybė bando pakeisti šią tvarką. Siekiama, kad valstybė pati ištirtų galimybes Baltijos jūroje vystyti vėjo energetiką, nustatytų galimą poveikį aplinkai ir panašius dalykus. Ir tik tada būtų skelbiamas konkursas, kuriame galėtų dalyvauti visi norintys verslininkai. Be jokių išimtinių teisių.

STT pritarė, kad tokios pataisos yra reikalingos. Tačiau jau metus Seimas nesiima jų svarstyti. Kodėl?

Štai ką prieš mėnesį Seime sakė premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Tomas Garasimavičius: „Šis projektas pateiktas 2016 metų balandžio mėnesį, gerbiamas nary Artūrai Skardžiau. Jei pažiūrėtumėte pateikimą, jūs atidėjot, panaikinot skubos tvarką, pakeitėt komitetą ir iškėlėt daugybę klausimų, lygiai tokių pačių, kaip dabar. Ir tikslas, mano manymu, yra vilkinti šitą akivaizdžiai skaidrų projektą ir sudaryti sąlygas išimtinai dviem kompanijoms.“

Būtent A.Skardžiaus pozicija šiuo klausimu yra tokia, kad įstatymo pataisų priėmimas tęsiasi jau metus.

„Tai šmeižtas, asmeninio intereso neturiu“, – į premjero patarėjo žodžius atsikirto A.Skardžius.

Atrodo, kad realybė yra kitokia.

„Šilokarčema“ nuotr./Tadas Navickas
„Šilokarčema“ nuotr./Tadas Navickas

Senoji tvarka yra naudinga dviem Lietuvos įmonėms, kurios jau atliko poveikio aplinkai vertinimą, todėl pagal dabartinę tvarką pretenduoja statyti vėjo jėgaines Baltijos jūroje. Tai – „Achemos“ koncerno valdoma „Renerga“ ir „4Energia“ grupės įmonė „Baltic Energy Group“.

Bendrovės „4Energia“ direktorius ir akcininkas yra T.Navickas, o kontrolinį paketą valdo norvegų „Vardar Eurus“. Tai tie patys verslininkai, kuriems priklauso vėjo jėgainių parkas Šilutės rajono Čiūtelių kaime. Tai jų malūnai sukasi brangiai išnuomotoje A.Skardžiaus šeimos žemėje.

Dar daugiau. 2009 metais rengiant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, A.Skardžius buvo pristatomas kaip „Baltic Energy Group“ konsultantas.

Šiems vėjininkams naudinga, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas liktų nepakeistas, o jiems sklypus nuomojantis Seimo narys A.Skardžius užima būtent tokią poziciją parlamente.

Prieš mėnesį, gegužės 3-iąją, šis politikas paprašė vėl grąžinti įstatymo pataisų projektą į Vyriausybę, kad ši patikslintų, ar tikrai pati pritaria savo paruoštiems siūlymams.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, STT pavadintas ydingu, ir vėl liko nepakeistas.

Gyventojams nepasakė apie sandorius

Seimo narys A.Skardžius taip ir nebesusisiekė su manimi. Jis neatsakė ir į elektroniniu paštu pateiktus klausimus.

Bendrovių „Naujoji energija“ ir „4Energia“ direktorius T.Navickas atsisakė įvardyti, kokią pinigų sumą moka „Renovacijos partneriams“ už žemės sklypų nuomą Čiūtelių kaime.

Jis teigė nežinantis, kokias sumas už žemę gauna vietos gyventojai. Sakė nežinąs ir A.Skardžiaus šeimai mokamos nuomos kainos. „Ne visai mano reikalas“, – 15min sakė T.Navickas.

Paklaustas, ar už žemės nuomą mokami pinigai kaip nors susiję su A.Skardžiaus pozicija Seime dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų ir jėgainių statybos Baltijos jūroje, verslininkas T.Navickas sakė: „Tiesiai šviesiai: turėtų būti niekaip nesusiję.“

Ruošiant tekstą nepavyko rasti D.Jurėno ir N.Butovskienės kontaktų, todėl jų nepakalbinau.

2013 metų vasario 14 dieną Šilutės rajone išrinktas Seimo narys A.Skardžius susitiko su Vilkyčių bendruomenės nariu Remigijumi Paškausku dėl Čiūtelių kaime statomų vėjo jėgainių. Tada dalis vietinių gyventojų aktyviai kovojo prieš vėjo malūnų statybą. Seimo narys išklausė žmonių nuomonės ir žadėjo pasidomėti padėtimi.

Tada A.Skardžius gyventojams nutylėjo, kad pats gerai uždirba iš vėjo jėgainių Čiūtelių kaime.

Sauliaus Sodonio nuotr./2013 m. vasario 14 d. Seimo narys Artūras Skardžius susitiko su Vilkyčių bendruomene
Sauliaus Sodonio nuotr./2013 m. vasario 14 d. Seimo narys Artūras Skardžius susitiko su Vilkyčių bendruomene

PATAISYMAS (2017-06-26): Tadas Navickas bendrovei „Naujoji energija“ vadovauja ne nuo 2009-ųjų, o nuo 2010 metų. Klaida įsivėlė Registrų centrui pateiktuose dokumentuose – akcininkų sprendime dėl vadovo paskyrimo buvo rašoma, kad Tadas Navickas įmonei vadovauja nuo 2009 metų rugpjūčio 17 dienos.

TYRIMO ŠALTINIAI: Prie straipsnio medžiagos rinkimo prisidėjo 15min tyrimų skyriaus žurnalistai Birutė Davidonytė ir Šarūnas Černiauskas. Informacija apie vėjininkų įmones, LAIEA valdybą ir kitas bendroves gauta iš Registrų centro duomenų bazės. Medžiaga apie vėjo malūnų parką Čiūtelių kaime surinkta iš straipsnių vietos žiniasklaidoje, taip pat – bendraujant su Vilkyčių seniūnijos gyventojais. Informacija apie 2005 metų „Lietuvos energijos“ konkursą gauta iš viešai prieinamų šaltinių ir iš šaltinio Vyriausybėje, kuris nenorėjo būti minimas tokiame kontekste. Duomenys apie A.Skardžiaus šeimos ir kitų sklypų savininkų žemės nuomos sutartis gauta iš dviejų nesusijusių šaltinių, abu jie nenorėjo būti įvardyti. Be to, šią informaciją dar kartą patikrinome paskambinę sklypų nuomotojams. Įmonės „Naujoji energija“ turimą elektros supirkimo tarifą sužinojome vkekk.lt svetainėje, o 2007 metų rugsėjį galiojusi supirkimo kaina buvo įrašyta A.Skardžiaus ir jo žmonos sklypo nuomos sutartyje.

TAIP PAT SKAITYKITE: Artūro Skardžiaus šeimai – šimtai tūkstančių iš Maskvos verslininkų už nuostolingą įmonę

Komentarai: 51
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min