Garsiai nuskambėjęs pažadas užauginti vidutinį vilniečių atlyginimą iki 6,4 tūkst. Lt per mėnesį bliūkšta susidūręs su realybe. Vilniaus meras prisipažįsta, kad tai buvo ambicingas planas, kurio įgyvendinti nepavyko, tad jį teko koreguoti.
Tikslai – kuklesni
Dabar jau kalbama apie 5 tūkst. Lt vidutinį atlyginimą. Pusantro tūkstančio sumažėjusi suma taip pat apibūdinama kaip ambicingas planas. Vis dėlto padarytas projektas, ko reikia, kad jis virstų realybe.
„Ernst & Young“ partnerio Lino Dičpetrio teigimu, šiuo metu vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) Vilniuje siekia 2 512 Lt. Įskaičiavus šešėlinį darbą ši suma ūgteli iki 3132 Lt. Norint šią sumą bent padvigubinti, įtakos turės išoriniai veiksmai, kuriems savivaldybė įtakos praktiškai neturi – minimalios algos kėlimas, vidutinis kainų augimas.
Vis dėlto kai ką gali padaryti ir savivaldybė. Anot L.Dičpetrio, norint didinti vilniečių galimybes uždirbti daugiau būtina pritraukti dideles bendroves ir tarptautines institucijas į sostinę. Jos paprastai linkusios mokėti net penktadaliu didesnius atlyginimus.
Dar vienas svarbus dalykas, kurį gali reguliuoti savivaldybė, yra smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimas. Šiam procesui, L.Dičpetrio teigimu, įtakos turės ir Vilniaus skrydžių bendrovės atsiradimas, ir medicinos turizmo paslaugų, kultūrinio ir konferencijų turizmo skatinimas, užsienio studentų viliojimas studijuoti Vilniuje.
Tarp veiksnių, galinčių padėti įgyvendinti ambicingą tikslą didinti vidutinį darbo užmokestį, ekspertai įvardino ir atsinaujinančių energijos išteklių efektyvesnį panaudojimą. Esą jeigu Vilniuje 2020 m. 70 proc. šilumos bus gaminama naudojant biokurą, jam pirkti skirti pinigai liks Lietuvoje. Tai turės įtakos ir vilniečių pajamoms.
Ragina optimizuoti savivaldybės įmones
Vilniaus savivaldybė taip pat gali pagerinti jai priklausančių bendrovių veiklą. Padidinus jų veiklos efektyvumą galima būtų sutaupyti, o tas lėšas panaudoti darbuotojams skatinti, užtikrinant geresnes paslaugas.
Šis punktas, anot sostinės mero, įgyvendinamas jau dabar. Pernai sujungtos Vilniaus autobusų ir troleibusų įmonės, o tai sumažino jų kaštus apie 6,5 mln. Lt. Toliau tęsiama ligoninių, mokyklų reorganizacija.
Vis dėlto ekspertai, net ir pateikę visą sąrašą priemonių, kaip didinti vilniečių pajamas, neskuba žadėti aukso kalnų. Jų manymu, 2020 m. pab. vidutinis atlyginimas galėtų siekti 3594 Lt (pridėjus šešėlinį darbą – 4288 Lt). Pagal optimistinį scenarijų šios sumos kiek didesnės – 4928 Lt ir 5733 Lt.
A.Zuokas linksta optimistinio scenarijaus link. Keičiant Vilniaus strateginį planą bus orientuojamasi, kad 2020 m. vilniečiai vidutiniškai uždirbs 5 tūkst. Lt. Esą jeigu užsibrėši ambicingesnį tikslą, daugiau pasieksi.
„Pasirinkome skaičių tarp optimistinės ir konservatyviosios prognozės“, – pareiškė meras.
Giriasi viešaisiais pirkimais
Kaip vieną iš jau atliktų darbų, A.Zuokas įvardino tai, jog Vilniaus savivaldybė vienintelė Lietuvoje vykdydama viešuosius pirkimus reikalauja iš tiekėjų savo darbuotojams mokėti ne mažesnį nei 90 proc. vidutinį darbo užmokestį, kurį pateikia Statistikos departamentas konkrečioje verslo srityje. Anot mero, šiuo metu sudarytos 168 tokios sutartys su įmonėmis, kurių vertė siekia apie 200 mln. Lt. Tokia sąlyga esą ne tik nepabrangino viešųjų pirkimų, bet ir pagerino atliekamų darbų kokybę.
A.Zuoko įsitikinimu, tokia savivaldybės reikalaujama sąlyga skaidrina ir rinką, nes vokeliuose algas mokančios įmonės negali konkursuose dalyvauti.
„Džiugina, kad auga atlyginimai Vilniaus mieste, bet matome atotrūkį tarp gaunančių labai dideles pajamas ir tų, kurie uždirba itin mažai. Reikėtų ieškoti būdų, kaip didinti itin mažai uždirbančių žmonių pajamas“, – teigė meras.
Paklaustas, ar prieš rinkimus garsiai skelbtas 6,4 tūkst. Lt vidutinis atlyginimas 2020 metais nebuvo tiesiog iš piršto laužta suma, A.Zuokas tai paneigė. Esą tai buvę konkretūs skaičiai iš strateginio Vilniaus miesto plano, priimto sostinės tarybos sprendimu.
„Aš visada laikausi pozicijos ir galiu tai iliustruoti savo gyvenimo pavyzdžiais, jeigu užsibrėšiu lengvai pasiekiamą tikslą, tai visa veikla prisiderins prie to tikslo, kurį reikia pasiekti. Tačiau užsibrėžus žymiai didesnius tikslus visada nueisi toliau ir padarysi daugiau“, – savo filosofiją dėstė A.Zuokas.
