Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 balandžio 7d. 19:44 , Atnaujinta: 2021 balandžio 7d. 19:51

Arūnas Dulkys apie „AstraZeneca“ vakciną: vakcinacija nestabdoma, rizika vyrams nenustatyta, tik moterims iki 60 m.

Europos vaistų agentūrai (EVA) paskelbus, kad labai retais atvejais kompanijos „AstraZeneca“ vakcina gali tapti susidarančių kraujo krešulių priežastimi, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija irgi pristatė savo poziciją. Anot ministro Arūno Dulkio, jokios rizikos vyrams nenustatyta, tik moterims iki 60 m., bet labai retai pasitaikančioms. Vakcinacija šia vakcina bus tęsiama.

EVA nauja informacija

Kompanijos „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 suteikiama nauda nusveria šalutinio poveikio riziką, trečiadienį paskelbė Europos vaistų agentūros (EVA) vadovė Emer Cooke. Tačiau EVA vaistų saugumo vertinimo ekspertų komitetas (PRAC) pripažino, kad paskiepytiems žmonėms susidarančius kraujo krešulius reikėtų vertinti kaip labai retą šalutinį poveikį.

„EVA vaistų saugumo vertinimo ekspertų komitetas (PRAC) šiandien nusprendė, kad neįprasti kraujo krešuliai su nukritusiu trombocitų lygiu turėtų būti nurodomi kaip labai reti „Vaxzevria“ (taip dabar vadinama „AstraZeneca“ vakcina – red. past.) šalutiniai poveikiai“, – per spaudos konferenciją paskelbė E.Cooke.

Tačiau kartu ji pabrėžė, kad vakcinos nauda vis dar nusveria šalutinio poveikio pavojų: „COVID-19 kelia hospitalizavimo ir mirties riziką. Pranešami kraujo krešulių kartu su nukritusiu trombocitų lygiu atvejai yra labai reti, ir bendra vakcinos nauja saugant nuo COVID-19 nusveria šalutinio poveikio riziką.“

Plačiau skaitykite čia: Europos vaistų agentūra: „AstraZeneca“ vakcinos nauda nusveria riziką, itin retas šalutinis poveikis – kraujo krešuliai.

Estijoje trečiadienį sustabdytas jaunesnių nei 60 metų asmenų skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso.

Vakcinacijos nestabdo

Vakcinacija „Vaxzevria“ Lietuvoje bus tęsiama, tik ministras dar kartą priminė, kad vakciną galima pasirinkti, o visi besiskiepijantys bus dar kartą įspėjami apie galimą poveikį, kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją.

„Skirtingos praktikos kelia tam tikrą sumaištį ir daro tokį informacinį triukšmą. Mūsų pasirinktas modelis yra pagal farmakologinį budrumą, mes duosime pasirinkti vakciną“, – teigė ministras A.Dulkys, paklaustas, kodėl nebuvo nuspręsta galbūt dalies žmonių šia vakcina iš viso neskiepyti, kaip nusprendė Estija ar Didžioji Britanija.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Arūnas Dulkys
Arno Strumilos / 15min nuotr./Arūnas Dulkys

Anot A.Dulkio, pagrindinė EVA žinutė yra, kad bendra „Vaxzevria“ vakcinos nauda viršija galimas rizikas, kurios labai mažos. Ministras teigė, kad Lietuvoje esama šiuo metu trijų gamintojų vakcinų, todėl ir leidžiama rinktis vakciną, žinant visą informaciją, pateikiamą gamintojų ir kitų specialistų.

„Neužmirškime, kad Europoje siaučia pandemiją, dviejuose trečdaliuose valstybių sergamumas auga, Lietuva irgi yra tarp jų“, – teigė A.Dulkys.

Lietuvoje itin retų atvejų nėra

Anot Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovo Gyčio Andrulionio, EVA farmokologinio budrumo ir rizikos vertinimo komitetas formaliai pabaigė signalo apie nepageidaujamas reakcijos vertinimo procedūrą ir nutarta siūlyti sprendimą papildyti preparato charakteristikos santrauka šios vakcinos ir pakuotės lapelį, įtraukiant naujus įspėjimus apie labai retus vakcinos nepageidaujamus poveikius.

„Būtent – trombozės lygimas trombocitopenijas. Rizikos išskirtos yra, nes galbūt suvakcinuota daugiau, galbūt dažniau pasitaikė moterims iki 60 m. amžiaus. Anksčiau, priminsiu, buvo tos rizikos nurodomos moterims iki 55 m., dabar patikslinta.

Ir patikslintas laikotarpis vietos 7–14 dienų į 14 dienų po vakcinacijos – kitaip sakant, tie labai reti, nepageidaujami įvykiai gali nutikti per 14 dienų po vakcinacijos. Tie įvykiai labai reti, jie įvertinti kaip labai reti, tai maždaug 86 atvejai iš 35 mln. vakcinacijų“, – kalbėjo G.Andrulionis.

Nuspręsta tik nurodyti, kad tos rizikos egzistuoja.

Jo teigimu, sprendimo riboti vakcinaciją iš EVA nebuvo, nebuvo nustatyta papildomų kontraindikacijų, tik nutarta papildyti vakcinos dokumentus, nurodant tas rizikas.

Šiuo metu Lietuvoje nėra fiksuotų tokių itin retų šalutinių poveikių.

„Nuspręsta tik nurodyti, kad tos rizikos egzistuoja. Kaip ir po praeito komiteto sprendimo, yra nutarta, kad bus ruošiami laiškai sveikatos priežiūros specialistams, su informacija, į ką atkreipti dėmesį. Taip pat į ką atkreipti dėmesį patiems pacientams“, – kalbėjo G.Andrulionis.

Jis teigė, kad informacija tik papildyta, kad pacientai žinotų, jog rizikos yra, bet jos labai retos.

Vakcina senjorams

Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga teigė, kad „vis tiktai paaiškėjo, kad ši vakcina gali sukelti labai retus tam tikrus kraujo krešėjimo sutrikimus“. Jo teigimu, bet kokioje medicininėje procedūroje galimos rizikos, tad svarbiausia, jog žinant, kad itin retai, itin mažai grupei žmonių tokia komplikacija galima, yra pasiūlyta diagnostikos ir gydymo metodika.

Anot M.Striogos, iš Europos Sąjungoje šia vakcina paskiepytų 25 mln. žmonių 86 patyrė panašių šalutinių požymių, 18-ai baigėsi tai mirtimi. Tačiau jis teigė, kad „Vaxzevria“ vakcinos diskreditavimas būtų pats kvailiausias dalykas, kurį galėtume padaryti, kadangi vakcinų vis dar mažai.

Jis taip pat pabrėžė, kad naujausi tyrimai rodo, jog ši vakcina efektyvesnė po pirmos dozės yra būtent vyresniems žmonėms. O jaunesnės nei 60 m. moterys bus įspėjamos papildomai ir laiku suteikus pagalbą jokių pasekmių neturėtų būti.

„Norėčiau kreiptis į senjorus, vyresnius nei 60 metų, panašu, kad ši vakcina skirta būtent jums, lyginant su jaunesniais žmonėmis. Nei sunkių atvejų tarp vyresnių žmonių buvo pastebėta. Remiantis JAV atliktais tyrimais, efektyvumas jums didesnis.

Žinome dabar signalus, į ką reikia atkreipti dėmesį, žinome grupę žmonių, kurie padidintoje rizikoje, bet mes kur kas didesnę riziką kraujo krešėjimo sutrikimų turime tuo atveju, jeigu žmogus užsikrečia koronavirusu ir serga įvairaus sunkumo COVID liga. Nereikia itin sunkios eigos, kad atsirastų krešėjimo sutrikimų ir trombų formavimosi padidėjusi rizika. Čia ta rizika yra žymiai didesnė“, – kalbėjo M.Strioga.

Anot onkoimunolojo, labai skiriasi duomenys iš skirtingų šalių, todėl esą gal įtakos turi ir genetika. „Mūsuose, Baltijos šalyse, Rytų Europoje tokie atvejai apskritai nebuvo dokumentuoti“, – sakė jis.

Nacionalinio vėžio instituto medikas ragino nenurašyti šios vakcinos, vadovaujantis emocijomis, o galvojant apie didėjantį atvejų skaičių, vakcinuoti reikia kuo greičiau, „neleisti vakcinoms sėdėti sandėlyje“, nesvarbu, kuri tai vakcina bus.

M.Strioga teigė, kad pirmąsias dvi-tris dienas po vakcinavimo gali pakilti temperatūra ir pasireikšti panašūs simptomai, jie neturėtų kelti didelio nerimo. Bet jeigu nuo trečiosios dienos išlieka stiprūs galvos skausmai su kitokiais neurologiniais simptomais, tada reikia kreiptis į medikus. Kitas požymis – mėlynės.

„Jeigu jums neramu, jeigu įtariate simptomus, dėl kurių buvote įspėtas, geriau kreiptis į medikus, jie matys, ar jie pagrįsti. Bet noriu pasakyti, kad nei Lietuvoje, nei Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje tokių atvejų nėra fiksuota“, – sakė M.Strioga.

Komentarai: 31

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

26:32
00:48
26:34

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min