Lapkričio 26-osios data numatyta prezidentės Dalios Grybauskaitės dekrete dėl A.Gelūno skyrimo ambasadoriumi.
Kol bus paskirstas naujas kultūros ministras, laikinai jo pareigas eis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Savo atstovo UNESCO Lietuva neturi nuo to laiko, kai 2009 metais iš šio posto buvo atšaukta ambasadorė Ina Marčiulionytė.
Praėjusią savaitę interviu BNS A.Gelūnas sakė, kad Lietuva dėl to prarado matomumo ir įtakos.
„Nedramatizuočiau susidariusios situacijos, bet manau, kad mano pagrindinis uždavinys ir yra atkurti tą buvusią įtaką“, – teigė A.Gelūnas.
Jo manymu, UNESCO pripažinimo galėtų siekti ir kai kurios jo dar neturinčios Lietuvos vertybės, tokios kaip Kauno naujamiestis su tarpukario architektūra, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio asmenybė ir kūryba, Žemaitijos medinės bažnyčios ir Kryžių kalnas, rezistencinis judėjimas ir Genocido aukų muziejus, Kristijono Donelaičio kūryba.
Pirmiems keturiems objektams šiuo metu siekiama jau siekiama gauti įvertinimą Europos Sąjungos mastu – Europos paveldo ženklą.
„Mano ambicija būtų ir UNESCO, pasaulinio paveldo kontekstas“, – atskleidė A.Gelūnas.
Šiuo metu į Pasaulio paveldo sąrašą iš viso įtrauktos keturios Lietuvoje esančios vietovės: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinis draustinis ir Struvės geodezinis lankas.
Į UNESCO reprezentatyvų žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktos lietuvių sutartinės, kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje bei Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Lietuva pernai sulaukė UNESCO paraginimo imtis priemonių, kad būtų užtikrinta Vilniaus istorinio centro ir Kuršių nerijos apsauga.
