Jis pripažįsta, kad suinteresuotosios institucijos ir anksčiau buvo kėlusios klausimą dėl nepakankamos Lietuvos oro erdvės apsaugos.
„Be abejo, buvo pačių įvairiausių diskusijų ir prieš kelis metus, buvo įvairiausios diskusijos Vyriausybėje dėl atsakiklių įvedimo, privalomo galbūt, bet patys suprantate, kad išties Vyriausybė spręsdama tokius klausimus atsižvelgia ir į lengvųjų orlaivių savininkų, pilotų pozicijas, kainas ir visa kita. (...) Jokių didelių privalomų reikalavimų lengviems orlaiviams savo laiku nebuvo numatyta“, – pripažino A.Anušauskas.
Pasak jo, greičiausiai ypač stiprinama apsauga bus pasienio draudžiamose zonose.
„Turiu galvoje, kad skrydžių planai turi būti, o jei nėra, iškart būtų imamasi veiksmų, tai taip ir bus“, – sakė NSGK pirmininkas.
Pasak A.Anušausko, greičiausiai teks taisyti Aviacijos įstatymą konkrečiau apibrėžiant, kas yra oro erdvės pažeidimas.
„Taip, yra įstatymuose tam tikrų spragų ir institucijų atstovai, mes matėme, kad tikrai išgirdo ir žinia pareikšta, kad pasiūlymai tikrai bus, kaip konkrečiai pataisyti Vyriausybės nutarimą. Tai, aš tikiuosi, ir bus padaryta, nes negali kaltinti pareigūnų, kad jie paraidžiui vykdė Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, jei juose ne viskas buvo numatyta“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
Estų nebekaltina
A.Anušauskas antradienį atsiėmė ir savo žodžius, esą švedų lėktuvui skraidinant „meškiukų“ desantą į Baltarusiją Lietuvos valstybės sienos kirtimo pažeidimas nefiksuotas dėl Karmėlavoje, kur įsikūrusi Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, tuo metu dirbusios estų pamainos klaidos.
„Jeigu padaromos kokios nors klaidos, tai mes negalime kaltinti kokių nors eilinių pareigūnų, jeigu jie vykdo mūsų įstatymus, tai kas gali ką kaltinti? Todėl dėl jokių estų, dėl jokių pamainų, aš tikrai negaliu patvirtinti, nes tai buvo diskusijos medžiaga“, – antradienį kalbėjo A.Anušauskas.
NSGK antradienį svarstė institucijų veiksmus, susijusius su vadinamuoju meškiukų desantu į Baltarusiją, tačiau jokio konkretaus sprendimo nepriėmė.
Komiteto posėdyje dalyvavo visų suinteresuotų institucijų – Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kariuomenės, Civilinės aviacijos administracijos, Užsienio reikalų ministerijos ir kt. – atstovai.
Tačiau po posėdžio visi pareigūnai buvo nekalbūs. NSGK posėdžio detalių nekomentavo nei Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, nei kariuomenės vadas generolas mjoras Arvydas Pocius, nei Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras, nei susisiekimo ministras Rimvydas Vaštakas, nei kiti jame dalyvavę pareigūnai, nors kai kurie jų apie „meškiukų desantą“ prieš tai buvo pasisakę viešai.
Primename, kad švedų aktyvistai paskelbė, kad liepos 4 dieną iš Lietuvos jie įskrido į Baltarusiją nedideliu lėktuvu ir išmėtė tūkstantį meškiukų šalies teritorijoje. Po to jie grįžo į Lietuvą. Švedai teigė taip norėję atkreipti dėmesį į žodžio laisvės ribojimus Baltarusijoje.
Lietuvos institucijos teigė nebuvusios informuotos apie tokį švedų skrydį, tačiau iškart nefiksavo ir valstybės sienos pažeidimo.
Iš pradžių buvus tokį skrydį neigė ir oficialios Baltarusijos oficialiosios tarnybos. Tačiau po incidento praėjus kiek mažiau nei mėnesiui, autoritariškai šalį valdantis prezidentas Aleksandras Lukašenka atleido oro pajėgų ir pasienio apsaugos vadus. Be to, Minskas po to kreipėsi į Lietuvą teisinės pagalbos prašymu padėti ištirti sienos kirtimo atvejį.
Praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio, rugpjūčio viduryje, Lietuvos generalinė prokuratūra pranešė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo ir tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo. A.Anušauskas tikisi, kad tyrimas bus baigtas iki rugsėjo pabaigos. Vėliau bus sprendžiama, ar turima informacija pasidalinti su Baltarusija.
