Tačiau, pasak politiko, būtina suvokti, kad tokie informacijos rinkimo metodai yra būtini užtikrinant saugumą, o specialiosios tarnybos šių priemonių nenaudoja be reikalo.
„Kokie tie elementai, kurie leistų sukurti pasitikėjimą ir sutarimą, kad slaptosios tarnybos su savo specifiniais informacijos rinkimo metodais reikalingos užtikrinant nacionalinį saugumą? Į šį klausimą galime atsakyti tik visi kartu. Aš nesiūlyčiau išankstinių receptų. Bet manau, kad susirūpinimas piliečių teisių ir laisvių užtikrinimu, kurių pagrindinė sąlyga yra Lietuvos valstybė ir piliečių pasitikėjimą turinčios, jos gyvavimą užtikrinančios institucijos, turi atvesti prie tos pačios išvados – reikalingi bendri žingsniai ir politikų, ir pilietinės visuomenės“, – išplatintame pranešime sako parlamentaras.
Pasak NSGK vadovo, žmogaus teisių ir kitų pilietinių iniciatyvų požiūriu, valstybė nepagrįstai dažnai palengvina operatyvinių priemonių naudojimą tiriant nusikaltimus.
„Ir nesant pasitikėjimo bei dialogo atmosferos, abejojama parlamentinės, vidinės institucinės ar bet kokios kitos kontrolės efektyvumu ir tarnybas įtarinėjamos neteisėtomis arba teisėtomis, bet nebūtinomis, sekimo operacijomis prieš žurnalistus, politikus, visuomenininkus“, – teigia Seimo narys.
Anot jo, lengviausia pasakyti, kad kovojant su korupcija, kuri „yra pažeidusi dalį politinio sluoksnio, dalį verslo, dalį žiniasklaidos“, pagrįstų įtarimų bei kaltinimų patvirtinimas techninėmis priemonėmis yra būtinas. Sudėtingiau, parlamentaro manymu, siekti, kad atsirastų „bent dalinė pasitikėjimo atmosfera“, ir šis klausimas neišsprendžiamas vienpusėmis iniciatyvomis.
Seimas gegužę priėmė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas, kuriomis supaprastino galimybes prokurorams slapta klausyti įtariamųjų pokalbių. Įsigaliojus priimtoms įstatymo pataisoms, teisėjas leis slapta klausyti nebe konkretaus telefono numerio, o asmens. Tokiu būdu siekiama, kad sankcijas taikyti slaptas operatyvines priemones išduodantiems teisėjams sumažės darbo krūvis ir jie galės geriau įsigilinti į pateiktų prašymų pagrįstumą.
Tuo pačiu metu kai kurie politikai pasipiktino esą neadekvačiu operatyvinių priemonių naudojimu Europos Komisijai paskelbus, jog 2008 metais Lietuvos teisėsauga 85,3 tūkst. kartų kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų pateikimų. Atsakingų institucijų atstovai paskelbė, jog tokie skaičiai – iškreipti dėl skaičiavimo metodikos, duomenys dubliuojami, nes dėl kiekvieno asmens reikia kreiptis į kelis operatorius.
