Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Arvydas Juozaitis: Romualdui Ozolui postai nebuvo svarbūs, jis labiau norėjo likti šešėlyje

Arvydas Juozaitis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Arvydas Juozaitis
Šaltinis: BNS
0
A A

Romualdas Ozolas nebuvo garbėtroška, postai jam nebuvo svarbūs, jis mieliau likdavo šešėlyje, sako velionio ilgametis bendražygis filosofas Arvydas Juozaitis.

„Nemanau, kad Lietuva kažką prarado. Tokie žmonės niekur nedingsta. Jie padarė savo ir tas darbas išlieka. Jis galbūt pats yra praradęs – per Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą jis buvo numeris vienas, kai rinko Seimo Tarybą. Juk jis galėjo būti Sąjūdžio pirmininkas. Bet jis viešai pasakė, kad nenori būti.

Jo populiarumas buvo neginčytinas. Jam stigdavo tik paskutinio ryžtingo žingsnio... Jis nekovojo už save. Jis pradėdavo daugelį dalykų, bet baigti palikdavo kitiems ir eidavo prie naujų. Taip kad jam ir pirmininko Sąjūdžio vieta neatrodė svarbi, daug svarbesnis buvo viso Sąjūdžio judėjimas į priekį. Jis išdalydavo funkcijas, paskirstydavo vaidmenis, o pats norėdavo likti šešėlyje – jis nebuvo garbėtroška“, – BNS pirmadienį sakė A.Juozaitis.  

R.Ozolas buvo labai darbingas ir kūrybingas, o jo darbo užmojai buvo milžiniški.

Pasak jo, R.Ozolas buvo labai darbingas ir kūrybingas, o „jo darbo užmojai buvo milžiniški“.    

„Dar vienas jo trūkumas – sunkiai kalbėjo, sunkiai išreikšdavo giliausias mintis, nepopuliaria forma, nes nebuvo oratorius miniai. Todėl ilgainiui žmonės tarsi nuo jo ir atprato, nes jis neturėjo to tribūnos žmogaus savybių ir politinės manipuliacijos kalbos. Jis kalbėjo tiesiai, bet sudėtingai“, – tvirtino A.Juozaitis.

Jis pabrėžė, kad R.Ozolas, dvi kadencijas buvęs parlamentaru, pernelyg neišgyveno, kai jo nebeišrinko į Seimą.

„Jis ir nelabai norėjo. Pastaruoju metu net rašė romaną – perėjo į literatūrą. Kai buvo švenčiamas jo 70-metis, susitikome. Jis prasitarė, kad rašo romaną, susijusį su charakteriais. Jam kūryba buvo svarbiau negu postai“, – tvirtino A.Juozaitis.

Po sunkios ligos 76 metų R.Ozolas mirė pirmadienį.

Baigęs Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą R.Ozolas sovietmečiu 17 metų Vilniaus universitete dėstė filosofiją, aštuntajame dešimtmetyje dirbo LTSR Ministrų Tarybos sekretoriate, vėliau – „Minties“ leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju.

Atgimimo metu R.Ozolas aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, įsteigė ir redagavo savaitraštį „Atgimimas“. 1990 metų kovo 11-ąją būdamas Aukščiausiosios Tarybos nariu balsavo už istorinį aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo. 1990 – 1991 metais pirmojoje Vyriausybėje jis ėjo vicepremjero pareigas.

Nepriklausomos Lietuvos parlamente R.Ozolas dirbo nuo 1990 iki 2000 metų, vadovavo Lietuvos centro partijai.

Iš politikos ir visuomenės  gyvenimo jis nesitraukė ir pralaimėjęs vėlesnius rinkimus, su bendražygiais nesėkmingai bandė inicijuoti referendumą prieš euro įvedimą.

R.Ozolas yra parašęs kelias dešimtis knygų. Už nuopelnus Lietuvai jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino Antrojo laipsnio ordinu.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min