„Mes stebime situaciją, atliksime tai, ką reikia. Dar kartą noriu pabrėžti, kad yra institucijos, kurios yra tiesiogiai atsakingos už tarifų nustatymą, kad jų būtų laikomasi. „Vilniaus energijos“ atsakymai netenkina. Reikia labai detaliai patikrinti, kodėl tas suvartojimas didėja, ir tada pagal tai įvertinti, ar jis didėja, ir dėl kokių priežasčių. Tikrai aš neabejoju, kad gyventojai nedidino suvartojimo. Tai yra ekonominis klausimas, tai nėra teisėsaugos klausimas“, – Vyriausybėje žurnalistams sakė A.Sekmokas.
Klausiamas, ar planuojama kreiptis į teisėsaugos institucijas, jis sakė: „Tiek Vyriausybė, tiek bet kuris pilietis ar institucija gali kreiptis (į teisėsaugos institucijas – BNS). Jeigu Vyriausybė kreiptųsi į teisėsaugos institucijas, aš to neatmetu, bet tai galėtų būti priskirta politinei įtakai.“
Premjeras Andrius Kubilius pažymėjo, kad Vilniaus miesto valdžia yra atsakinga už šilumos ūkio valdymą ir paslaugų teikimą miesto gyventojams.
„Vyriausybė gali tik reikalauti, kad būtų labai aiškiai atsakyta į labai paprastus klausimus – kodėl lapkričio mėnesį šiemet, kai temperatūros pokytis, lyginant su praeitais metais, buvo visiškai minimalus – 0,5 laipsnio ribose – Vilniaus mieste, kiek galima spėti iš viešais skelbiamų duomenų, šilumos suvartojimas yra padidėjęs nuo 14 iki 17 procentų, kai tuo tarpu kituose didžiuosiuose miestuose, esant tokiam pat temperatūrų skirtumui tarp šių ir praeitų metų, šilumos suvartojimas yra sumažėjęs arba likęs toks pat. Į šį klausimą ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir Konkurencijos taryba, ir aš tikimės, kad nevengs atsakyti Vilniaus miesto savivaldybės vadovybė, kuri yra atsakinga už šilumos ūkio valdymą, ir kokias paslaugas gauna Vilniaus miesto gyventojai“, – sakė A.Kubilius.
Tuo tarpu Vilniaus meras Artūras Zuokas pirmadienį teigė nesutinkantis su Vyriausybės priekaištais savivaldybei.
Artūras Zuokas sakė, kad viešai skelbiami duomenys, esą šilumos suvartojimas lapkritį išaugo apie 17 proc., yra „iškraipyti“.
„Aš manau, kad premjero, energetikos ministro ir konservatorių sukeltas triukšmas yra pagrįstas politiniais motyvais. Keista matyti, kad valstybės institutas dalyvauja tokio lygio politinėse akcijose, kai pirmiausia atsakomybė yra būtent Energetikos ministerijos ir Vyriausybės. Prieš keletą mėnesių mes buvome pasiūlę labai aiškų planą, kaip dar šį šildymo sezoną sumažinti šilumos kainas 20 procentų. Jam pritarė Energetikos ministerija, net ir ministras pirmininkas. Tačiau Energetikos ministerija pasiklydo tarp savo labirintų ir klystkelių, todėl šiandien, matyt, reikia to politinio triukšmo, kad pridengti savo nekompetenciją ir nesugebėjimą tvarkytis“, – kalbėjo A.Zuokas.
Jis sakė, kad viešai skelbiami duomenys, esą šilumos suvartojimas lapkritį išaugo apie 17 proc., yra „iškraipyti“.
Energetikos ministerija „Vilniaus energijos“ praėjusį trečiadienį pareikalavo pasiaiškinti, kodėl lapkritį sostinės gyventojai sunaudojo apie 17 proc. daugiau šilumos nei prieš metus, nors šiemet lapkritis buvo šiltesnis.
Tuo tarpu „Vilniaus energija“ atmeta kaltinimus dėl didesnio šilumos suvartojimo lapkričio mėnesį. Įmonė teigia nuo lapkričio nebeatsakanti už šilumos sistemų priežiūrą, tuo tarpu Energetikos ministerija teigia, kad niekas nepasikeitė.
Šilumininkai teigia, kad lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu, smarkiai išaugo gamtinių dujų kaina, be to, į lapkričio sąskaitas įtrauktos kelios spalio dienos, nes rankiniu būdu nurašant skaitiklių parodymus, dėl išeiginių dienų jie buvo nurašyti likus kelioms dienoms iki lapkričio pradžios.
Priimant Lietuvos prezidentės inicijuotas Šilumos ūkio įstatymo pataisas, teigta, kad jos atpigins šilumą šalies vartotojams.
