„Reikėjo gal neskubėti atidaryti tos sienos ir labiau sąlygoti sienos atidarymą, gana aiškiai susiejant, jeigu norit atidarytos sienos, turi būti įvykdytos bent dvi sąlygos, tai yra, neturi būti balionų Lietuvos teritorijoje ir turi būti paleisti mūsų vilkikai“, – LRT radijui pirmadienį sakė šalies vadovo patarėja.
„Kaip suprantu, tai nebuvo padaryta, todėl Baltarusija ir daro toliau ką nori. Reikėtų siekti kažkokių tai priemonių, kurios sugrąžintų Baltarusiją prie minties, kad reikia abipusių veiksmų tam, kad situacija būtų deeskaluota“, – kalbėjo ji.
A.Skaisgirytės teigimu, derybos su Baltarusija turėtų būti vykdomos.
„Kažkokių derybų, aišku, reikia, kokiu lygiu jos vyksta gal nėra pats svarbiausias klausimas. Pats svarbiausias klausimas yra turinys tų derybų, kas yra sakoma. Tai sakoma turėtų būti, kad susiejant šias problemas ir tada kartu jas bandom išspręsti“, – kalbėjo prezidento patarėja.
Ji taip pat teigė lyg šiol negirdėjusi signalų iš JAV skatinančių švelninti santykius su Baltarusija.
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas antrino, jog buvo paskubėta anksčiau laiko atverti sieną su Baltarusija. Anot jo, sprendimas atidaryti sieną buvo priimtas jaučiant didelį spaudimą iš vežėjų.
„Gal iš tiesų buvo per geranoriškai patikėta (Baltarusija – BNS), atsižvelgiant į vežėjų prašymus, kad jie galėtų kuo greičiau išvykti iš tos šalies, galbūt sienas buvo paskubėta atidaryti“, – teigė R.Motuzas.
„Didelį spaudimą darė vežėjai. Iš tikrųjų, jeigu įsigilintume į vežėjų situaciją, situacija buvo labai sudėtinga. Kadangi buvo įkalinta ne tik technika, bet dalis vežėjų. Taip pat ten buvo nemaža dalis ir prekių. Manoma, kad Lietuvos valdžios institucijos, kurios yra už tai atsakingos, tuo patikėjo“, – kalbėjo jis.
Kaip skelbė BNS, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas pirmadienį LRT radijui sakė, kad kontrabandiniai balionai pastarąją parą fiksuoti ir Latvijoje.
R.Motuzo teigimu, kontrabandiniams balionams iš Baltarusijos pasiekus ir Latviją, turi būti pradėtas regioninis bendradarbiavimas.
„Kadangi mes šiandien išgirdome, kad jau tai (kontrabandinių balionų įskridimai– BNS) vyksta ir Latvijos teritorijoje, matome, kad turi būti pirmiausiai ir regioninis bendradarbiavimas. Žinoma, čia labai svarbi ir Lenkijos pozicija, kuri atidarė tuos (sienos – BNS) punktus, nes šiuo metu gali pasinaudoti tais praėjimo punktais“, – sakė socialdemokratas.
Taip pat, pasak R.Motuzo, turi būti griežtinamos ir sankcijos Baltarusijai.
„Tai yra pažeidžiamos Europos Sąjungos valstybės suverenitetas ir jos teisės, pagaliau, areštuota neteisėtai technika, sulaikymai, visa tai prieštarauja. Ir manau, kad Europos Sąjungos institucijos, tikriausiai, apie tai kalbės šiandien ir Europos Vadovų Taryboje, turi būti sugriežtintos sankcijos Baltarusijai ir Rusijai ir dėl hibridinių grėsmių“, – sakė socialdemokratas.
BNS rašė, kad pastarąją parą dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos grėsmės buvo du kartus sustabdytas Vilniaus oro uosto darbas, paskutinį kartą dėl šios priežasties Vilniaus oro uosto darbas buvo sutrikdytas ketvirtadienį, taip paveikiant per 1,1 tūkst. keleivių ir 10 skrydžių.
Dėl kontrabandinių balionų grėsmės Lietuva buvo maždaug trims savaitėms uždariusi sieną su Baltarusija, tačiau argumentuodama pagerėjusia situacija ją praėjusią savaitę atidarė.
Reaguodamas į uždarytą sieną Minskas uždraudė šalyje esantiems Lietuvos vilkikams grįžti į šalį, kol ji nebus atverta. Nepaisant atnaujinto dviejų pasienio punktų darbo, vilkikai grįžti į Lietuvą nėra išleidžiami.
Lietuvos politikai kontrabandinių balionų įskridimus vadina hibridine Minsko ataka.
Premjerė Inga Ruginienė anksčiau praėjusią savaitę sakė, kad kontrabandiniai balionai yra nauja Lietuvos realybė, tačiau pabrėžė, kad jei įskridimai kartotis, siena gali būti vėl uždaryta.
