Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 08 04, 06:02

Ataka atsinaujino: Baltarusijos pareigūnai telkia migrantus ir pjausto koncertiną

Prieš Lietuvą – naujas Kremliui pavaldaus Baltarusijos režimo hibridinės atakos etapas. Per Sočį ir Maskvą į Baltarusiją atvykę migrantų būriai siunčiami prie Lietuvos sienos, kur Baltarusijos pareigūnai jiems pastato kopėčias ir padeda pjauti ištiestą koncertiną. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas interviu sako, kad į pasienį netrukus gali būti pasiųsta daugiau karių ir policijos pareigūnų.
Rustamas Liubajevas
Rustamas Liubajevas / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Interviu 15min pasienio apsaugos vadas taip pat pakomentavo teismų sprendimus, kurie plečia migrantų teises prašytis prieglobsčio pasienyje, ir įvertino, kokią įtaką migracijai artimiausiais dešimtmečiais darys klimato kaita, maisto ir vandens stygius.

– Kodėl vėl išaugo migrantų srautai Lietuvos pasienyje?

– Nuo liepos antros pusės matome, kad neteisėtų migrantų srautai kreipiami į Lietuvą. Iš dalies tai susiję ir su tais politiniais sprendimais, kurie priimami Lietuvoje ar Europos Sąjungoje.

Šiuo metu Lietuva, matyt, vėl buvo pasirinkta kaip hibridinės atakos objektas. Tos atakos mastai yra mažesni nei praeitais metais, bet nuo liepos antrosios pusės matome reikšmingą neteisėtos migracijos srautų didėjimą, ypač pastarąsias savaites. Praeitą savaitę turėjome šių metų rekordą, kai buvo fiksuota daugiau nei šimtas migrantų prie mūsų sienos su Baltarusija.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Rustamas Liubajevas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Rustamas Liubajevas

Situacija prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos yra stabilesnė, daug mažiau fiksuojama valstybės sienos pažeidimų ir neįleistų asmenų. Dėl to mes stipriname savo sienos apsaugą, skiriame papildomas pajėgas prie sienos su Baltarusija, diskutuojame su mūsų partneriais Lietuvos kariuomene, policija dėl papildomų pajėgų.

– Sakote – migrantai kreipiami į Lietuvą. Kas tai daro? Baltarusijos ir Rusijos režimai?

– Būdami prie valstybės sienos, mes matome tik pasieniečių veiksmus, o tie veiksmai rodo, kad pasieniečiai organizuoja neteisėtų migrantų permetimą per valstybės sieną, suteikia jiems pagalbą, gadina mūsų fizinį barjerą, išleidžia tuos migrantus į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tokių atvejų turime daug.

– Patys pasieniečiai gadina mūsų koncertiną?

– Taip, gadina, pjauna koncertiną. Ir patį fizinį barjerą.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Fzinio barjero statybų aikštelėje netoli Silių kaimo
Lukas Balandis / BNS nuotr./Fzinio barjero statybų aikštelėje netoli Silių kaimo

Jeigu kalbėtume apie statistiką, tai nuo šių metų pradžios mes fiksavome apie šimtą mūsų fizinio barjero gadinimo atvejų. Kalbu ir apie koncertiną, ir apie tvorą. Į tą skaičių patenka ir gyvūnų sugadinimai.

77 proc. tokių atvejų įvyko ten, kur šiuo metu nėra stebėjimo sistemų, jos diegiamos. Baltarusiai aktyviai stumia migrantus į mūsų šalies teritoriją, matome – veža savo transporto priemonėmis, išleidžia.

Baltarusių pasieniečiai stebi mūsų veiksmus, kaip veikia mūsų tarnyba ir bando pasinaudoti tam tikromis spragomis ir išstumti į mūsų teritoriją migrantų grupes.

– Koks dabar pagrindinis migrantų kelias į Lietuvą?

– Nuo šių metų balandžio iš esmės pasikeitė migracijos srautai, dabar beveik visi neteisėti migrantai, kurie buvo sulaikyti prie sienos su Baltarusija, atvyko per Rusijos Federaciją į Baltarusiją.

Anksčiau daugiausia migrantų atvykdavo per Maskvą ir vykdavo į Baltarusiją, o dabar matome kitus miestus, pvz., Sočis – keletas grupių buvo fiksuota atvykusių per Sočio oro uostą ir toliau vykusių į Baltarusijos Respubliką.

Viešoje erdvėje mūsų kriminalinės žvalgybos ekspertai mato daug skelbimų, kur siūloma pavėžėjimo paslauga. Vietiniai labai greitai prisitaiko, organizuoja šių asmenų gabenimą per Baltarusiją, netgi iki pat sienos. Ir tada organizuojamas migrantų išstūmimas į Lietuvos Respublikos teritoriją, taip pat ir į Lenkiją. Bet, kaip minėjau, mūsų šalyje dabar fiksuojami didesni srautai.

– Noriu pakviesti pasižiūrėti trumpą vaizdo įrašą, kurį gavo mūsų redakcija, – liepos 21-osios paryčiais medžiotojų kameros užfiksavo vaizdą Varėnos rajone, maždaug 6–7 km nuo valstybės sienos, kur matoma septynių asmenų grupė, tikriausiai migrantų. Generole, kokiai daliai migrantų pavyksta prasmukti per valstybės sieną?

– Mūsų skaičiavimais, tas procentas nedidelis, net ir kalbant apie šią migrantų grupę, konkrečiai negalėčiau pasakyti, kaip įvyko, bet galėčiau spėti, kad tie migrantai buvo pastebėti, nes mes taikome integruotą sienų valdymo koncepciją, kai kontrolė atliekama ešelonais.

Pirmiausia – veiksmai prie sienos, tai daroma stebėjimo sistemomis arba mūsų pajėgoms stebint. Deja, kol kas neturime stebėjimo sistemos, kuri kontroliuotų visą ruožą, yra tokių ruožų, kur tų sistemų nėra, jos diegiamos, ten gali tos grupės praeiti.

Kitas ešelonas – pasienio ruožas, kur vykdoma papildoma kontrolė. Toliau vykdoma kriminalinė žvalgyba ir migracijos kontrolės veiksmai, kurie apima ir sostinę, didmiesčius, kitus miestus. Mūsų migracijos valdybos pareigūnai atlieka papildomus patikrinimus, iš esmės tokie migrantai gali būti sulaikyti ir didmiesčiuose.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Migrantai Kybartų užsieniečių registracijos centre
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Migrantai Kybartų užsieniečių registracijos centre

Su lenkų pareigūnais vykdoma kontrolė ir prie vidinės ES sienos su Lenkija. Mes deriname savo veiksmus, tai būtų paskutinis neteisėtos migracijos filtras, kai galima nustatyti ir nustatoma migrantų pasišalinimo situacija, jei migrantų grupės pasišalina iš mūsų apgyvendinimo centrų. Taip pat ir tos grupės, kurios galbūt prasmuko pro mūsų sienos apsaugą.

– Kas dabar daroma su tais migrantais, kurie prasmunka ir nukeliauja daugiau nei 5 km nuo sienos? Ar jie sulaikomi, ar vežami atgal prie sienos?

– Situacija labai skirtinga. Jeigu migrantai pasišalina iš mūsų apgyvendinimo centrų, ar tai būtų VSAT administravimo centrai, ar SADM, tai tie migrantai grąžinami atgal į jų apgyvendinimo vietas.

Jeigu buvo sulaikyta grupė, kuri gabenta trečiųjų šalių piliečių, tokių atvejų nemažai, tai atliekami visi reikalingi veiksmai, kadangi pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl asmenų gabenimo. Tokiu atveju reikėtų apklausti neteisėtus migrantus.

Jeigu sulaikoma neteisėtų migrantų grupė, kuri tiesiog prasmuko, tai priimamas sprendimas dėl jų neįleidimo.

– Prieš metus įvesta nelegalių migrantų grąžinimo politika padėjo suvaldyti krizę. Tačiau pastaruoju metu matome, kaip teismai priima migrantams palankius sprendimus, kuriuose pabrėžia migrantų teisę prašytis prieglobsčio, net jeigu jie neteisėtai kirto sieną. Ar jūs matote riziką iš savo tarnybos perspektyvos, kad galite netekti šio įrankio?

– Neteisėtų migrantų apgręžimas arba nukreipimas į kontrolės punktus arba į mūsų konsulines, diplomatines atstovybes yra labai stiprus įrankis. Būtent šis įrankis padėjo suvaldyti situaciją prie sienos su Baltarusija, pavyko atremti hibridinę ataką ir, jeigu šiandien būtų priimtas toks politinis sprendimas atsisakyti, matyčiau nemažai problemų žiūrint į bendrą situaciją mūsų regione – Baltijos regione bei Lenkijoje.

Nes tos valstybės tebevykdo neteisėtų migrantų neleidimo politiką, o tokiu atveju Lietuva galėtų tapti traukos tašku.

Mes dabar matome didėjimą, tai irgi susiję su tuo, kad neteisėtų migrantų grupės arba neteisėtos migracijos organizatoriai vis bando patikrinti mūsų budrumą, patikrinti, kaip organizuojame savo sienos apsaugą. Ir jeigu tik randama spragų, bandoma jomis pasinaudoti.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Fzinio barjero statybų aikštelėje netoli Silių kaimo
Lukas Balandis / BNS nuotr./Fzinio barjero statybų aikštelėje netoli Silių kaimo

Turiu taip pat pastebėti, kad vykdant socialinių tinklų monitoringą galima pasakyti, kad šiuo metu maršrutas per Lietuvą nėra labai patrauklus, migrantams nerekomenduojama pasirinkti maršruto per Lietuvą dėl labai stiprios kontrolės. Ir tą reikėtų išlaikyti.

Kol kas tie veiksmai ir tas didėjimas labiau susijęs su kaimyninės šalies institucijų veiksmais. Manytume, kad patys neteisėti migrantai gal pasirinktų kitą kelią, nes ir socialiniuose tinkluose labiau rekomenduojama vykti per Lenkijos Respublikos teritoriją.

– Į neteisėtos migracijos klausimą dar pažvelkime iš platesnės perspektyvos – ne vien per A.Lukašenkos režimo veiksmus, bet įvertinę klimato kaitą, maisto stygių. Dešimtys, jeigu ne šimtai milijonų žmonių judės ir turbūt nemaža dalis mėgins judėti į Europą, ypač Šiaurės Europą. Ar matant tokias globalias tendencijas, jūsų akimis, Europa ir Lietuva kaip valstybė turi kitą perspektyvą, nei būti tam tikra prasme apgulta tvirtove su dar stipresnėmis valstybės sienomis ir dar didesniu žmonių skaičiumi, bandančiu čia patekti?

– Taip, manau, ilgalaikėje perspektyvoje žmonių migracija taps vienu iš žmonijos iššūkių ir tai susiję su procesais gamtoje. Didės, matyt, karinių konfliktų įvairiuose regionuose dėl tų pačių priežasčių – maisto, vandens stygiaus, paties gyvenimo sąlygų pablogėjimo.

Galima prognozuoti, kad tai bus vienas pagrindinių žmonijos iššūkių, tam reikia ruoštis.

Ko gero, sienos apsaugos priemonėmis mes šitos problemos neišspręsime, turi būti kompleksinis principas, kai investuojama ne tik į saugumo užtikrinimą, bet ir į tokius bendrus projektus tose šalyse, kur tos problemos egzistuoja.

Be jokios abejonės, turbūt reikės peržiūrėti bendrą ES migracijos politiką, prieglobsčio suteikimo politiką, nes prieglobsčio suteikimo politika buvo formuojam po Antrojo pasaulinio karo, kai situacija buvo visiškai kitokia.

Šiandien mes matome, kad tai yra traukos argumentas arba veiksnys, kai neteisėti migrantai dėl ekonominių priežasčių piktnaudžiauja mūsų prieglobsčio suteikimo procedūra ir, norėdami pagerinti savo gyvenimą, naudojasi tomis spragomis, kurios egzistuoja.

Tikrai reikės peržiūrėti ES prieglobsčio suteikimo politiką ir galvoti apie tai, kaip galima būtų skatinti teisėtą migraciją, pritraukti specialistus, kurie reikalingi Europai, organizuoti ir aktyviau vykdyti integracijos politiką, kuri savaime yra didelė problema Europai ir mes matome iš kitų ES valstybių patirčių, kad integracijos politika dažniausiai žlunga, matome konfliktus, riaušes ES valstybėse.

Neseniai teko girdėti Švedijos atsakingų pareigūnų pasisakymus, kad nepavyko Švedijai įgyvendinti integracijos politikos. Jeigu tokios valstybės susiduria su integracijos problemomis šitų asmenų, tai manau, kad dar teks vertinti šitą patirtį.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min