Toks pasiūlymas nuskambėjo diskusijoje dėl priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo proceso, kuris, kaip teigia uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius, atsidūrė aklavietėje.
Pertvarkos jau prasidėjo
Vykdant Vyriausybės patvirtintą nutarimą „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo“ prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės prijungta Švėkšnos psichiatrijos ligoninė, o prie buvusios Klaipėdos apskrities ligoninės prijungta Klaipėdos tuberkuliozės ligoninė.
Nutarimas numatė, jog į šį junginį bus įtraukta ir Klaipėdos vaikų ligoninė, o bendra įstaiga taps pavaldi Klaipėdos miesto savivaldybei. Tačiau šis sprendimas įgyvendintas tik iš dalies.
Nuo šio pavasario buvusios Klaipėdos apskrities ligoninės, dabar – Respublikinės Klaipėdos ligoninės, steigėja tapo Sveikatos apsaugos ministerija.
Vyriausybės nutarimas taip pat numato sujungti Klaipėdos universitetinę bei Klaipėdos jūrininkų ligoninę. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba šių metų gegužės 27 dienos sprendimu tam pritarė, tačiau atsisakė sutikti su ministerijos raginimu perduoti Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjo teises ministerijai.
Kaip teigė Klaipėdos meras, po šio sprendimo Savivaldybė nesulaukė jokios oficialios Sveikatos apsaugos ministerijos reakcijos ir tolimesnių žingsnių įgyvendinant Vyriausybės nutarimą.
Idėja yra, dėl įgyvendinimo – neaišku
Dėl Klaipėdoje įstrigusios sveikatos priežiūros sistemos pertvarkos diskutavę forumo „Ar yra sprendimas, kuris tenkintų visus?“ dalyviai pripažino, kad uostamiestyje turėtų įsikurti trečiasis universitetinis mokslo ir gydymo centras. Tiesa, kokiais būdais tai būtų galima įgyvendinti – kol kas tiksliai neaišku.
Forume dalyvavo valdžios, visuomeninių organizacijų, Klaipėdos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, kai kurių gydymo įstaigų atstovai, politikai.
Dauguma specialistų kalbėjo apie trečiosios šalyje universiteto ligoninės įkūrimą Klaipėdoje. Uostamiesčio mero teigimu, nelogiška prijungti Švėkšnos psichiatrijos ligoninę prie Jūrininkų, o ne kokios kitos ligoninės, jau turinčios psichiatrijos bazę. R.Taraškevičius taip pat piktinosi, kad milijonai, skirti Traumų centrui kurti, atiteko Jūrininkų ligoninei, kurioje traumos net negydomos.
Kaip teigė Seimo narys Evaldas Jurkevičius, Traumų centrui kurti Klaipėdos universitetinė ligoninė prašė 19 mln., o Jūrininkų ligoninė – tik 10 mln. litų, todėl taupant lėšas šiam centrui kurti ir pasirinkta pastaroji gydymo įstaiga.
Teks suderinti interesus
Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičiaus teigė, kad ligoninių tinklo optimizavimas vis dėlto vyksta ir laiko jam užbaigti dar yra daugiau nei metai. Daug kur reformos procesai esą skausmingi, tenka įveikti didelį atskirų suinteresuotų grupių pasipriešinimą, net įsitraukti į teisminius procesus.
„Klaipėdos ligoninių jungimas irgi problemiškas, bet manau, kad sprendimas bus rastas. Nuoširdžiai tikiu, jog tas sprendimas – trečiasis mokslo ir gydymo centras. Jei visi tam pritaria, belieka kalbėti apie įgyvendinimą ir interesų suderinimą“, – sakė M.Marcinkevičius.
Tačiau dėl to dar esą kyla nemažai problemų, anot jo, pagal įstatymus tokio centro steigėjas negali būti savivaldybė. Todėl gali tekti keisti įstatymus, jei Klaipėdos savivaldybė neatsisakys steigėjos teisių.
Jungtinėje Karalystėje dirbančio dr. Audriaus Šimaičio tvirtinimu, užuot ligonines sujungus mechaniškai, reikia kurti Klaipėdos ligoninių asociaciją, kuri koordinuotų trijų Klaipėdos suaugusiųjų ligoninių veiklą. Atsisakant vienasmenio valdymo modelio, anot A.Šimaičio, būtų galima pažaboti korupciją, padidinti medicinos paslaugų efektyvumą, sutaupyti lėšų.
