Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti
2020 04 02

Atgal į mokslą paniręs buvęs VU rektorius A.Žukauskas: yra ir šviesioji COVID-19 epidemijos pusė

Fizikas prof. dr. Artūras Žukauskas Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus kėdę ką tik užleido naujajam vadovui, tačiau VU nepaliko. Buvęs rektorius įsitraukė į mokslinę veiklą ir pradėjo analizuoti COVID-19 protrūkį. A.Žukauskas sako matantis ir teigiamą jo pusę – aukštoji mokykla atrado nuotolinio darbo ir mokymosi privalumus, kurių galbūt neatsisakys ir ateityje. Nuotoliniu būdu, pasak jo, sėkmingai įmanoma organizuoti net ir baigiamųjų darbų gynimus.
Artūras Žukauskas
Artūras Žukauskas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

– Trečiadienį prisiekė naujasis VU rektorius Rimvydas Petrauskas. Kokį universitetą jam perleidžiate?

– Man pačiam sunku spręsti. Gal tegul įvertina kiti, ar tos reformos pasiteisino, ar ne. Kai kurios iš jų savo vaisius duos už tam tikro laiko. Dabar aš čia panegirika nenorėčiau užsiimti.

Bet jeigu bendrais bruožais, penkerius metus bandžiau sustiprinti šią organizaciją, manau, kad naujajam rektoriui universitetą perdaviau tikrai geresnės būklės negu jis buvo prieš penkerius metus.

– O kurias iš tų reformų naujasis rektorius galėtų imtis tęsti?

– Reikia palaikyti daugelį reformų. Bus labai daug norinčių kai ką grąžinti į praeitį. Jeigu rektorius bus pakankamai tvirtas, aš manau, kad viskas bus gerai.

– Gal galite pateikti reformų pavyzdžių?

– Pavyzdžiui, darbo užmokesčio reforma, dėstymo krūvio ir struktūros reforma. Nemažai buvo skausmingų reformų, dėl kurių kai kuriems žmonėms iki šiol skauda.

– Lengva palikti VU?

– Aš universiteto nepalieku. Nuo vakar dienos dirbu vyriausiuoju mokslo darbuotoju. Grįžtu į mokslinę veiklą. Gal dar išplėsiu savo veiklos sferą. Tikrai turiu ką veikti.

– Anksčiau sakėte, kad „fizikams visuomet rasis darbo remontuoti neveikiančius daiktus“.

– Yra toks juokas, kad fizikai didžiąją dalį laiko sugaišta remontuodami prietaisus, mažą dalį juos naudodami. Čia toks pajuokavimas, bet iš tikrųjų darbo ir veiklos trūkumo nejaučiu.

Darbo ir veiklos trūkumo nejaučiu.

– Grįžtate prie tiriamosios veiklos?

– Taip, prie tiriamosios. Ir kaip sakiau, dar tikiuosi pasireikšti ir kitose srityse, bet gal kol kas anksti apie tai šnekėti.

– Kai žiemą su VU bendruomene protestavote dėl finansavimo mokslui, dėstytojams, neakademiniam personalui, sakėte, jei nepavyks pasiekti pokyčių, Seimo narius kviesitės į universitetą kelti kvalifikaciją. Ši idėja, matyt, liks neįgyvendinta?

– Sunku pasakyti, kaip naujasis rektorius elgsis. Šiaip tikrai daugeliui Seimo narių būtų neprošal pasikelti kvalifikaciją, ypač strateginio valdymo srityje, nes mūsų valstybei labai trūksta tokio valdymo. Daugiau viskas vyksta pagal pageidavimus ir norus, ne pagal strategines įžvalgas.

– Politikai dabar bando suvaldyti COVID-19 epidemiją. Karantiną VU pasitiko dar jums vadovaujant. Kaip pasikeitė gyvenimas universitete? Koks tas nuotolinis darbas, studijos?

– Mes labai sparčiai perėjome į nuotolines studijas ir nuotolinį valdymą.

Lazda visuomet turi du galus. Prie visos šios tragiškos situacijos yra ir teigiamų dalykų. Mes ilgai šnekėjome, ilgai vertėme visus daryti, kalbinom pereiti prie didesnių nuotolinių studijų apimčių, nuotolinio valdymo. Šita epidemija labai gretai privertė tai padaryti ir dauguma dėstytojų greitai įsisavino tuos metodus, išmoko naudotis.

Valdyme – taip pat nuotoliniai posėdžiai. Ir dabar kai kas pripažįsta, kad jie netgi produktyvesni nei gyvi, vyksta labiau organizuotai. Universitetas labai greitai perėjo prie šito, aš džiaugiuosi, kad dar spėjau tai padaryti.

Ir visi diplomų gynimai, disertacijų gynimai – jau yra pavyzdžių – sėkmingai vyksta nuotoliniu būdu.

Nuostolių mes patiriame tik tiek, kiek tai susiję su laboratoriniais studentų darbais, pasirengimu baigiamiesiems darbams. Čia, aišku, bus tam tikrų nuostolių, bet manom, kad ir visi diplomų gynimai, disertacijų gynimai – jau yra pavyzdžių – sėkmingai vyksta nuotoliniu būdu.

Manau, pasibaigus epidemijai, dalis universiteto veiklos taip ir liks virtualioje erdvėje, nes daug kam patiko, daug kas įvertins. Iki šiol tomis galimybėmis nebuvo naudojamasi, o dabar daug kas supras, kad virtualūs metodai irgi turi savų pranašumų.

– Kaip suprantu, sekate, kaip vystosi koronaviruso protrūkis? Mačiau, feisbuke dalijatės lentele su duomenimis.

– Taip. Kadangi vakar pradėjau dirbti mokslo darbuotoju, tai iš karto puoliau prie analitikos ir paskelbiau feisbuke duomenis apie tai, kokiu pagreičiu vystosi epidemija.

– O ką rodo ta lentelė, kokią išvadą padarėte?

– Aš jokių prognozių neatlikau, ten yra gryni duomenys. Aš išfiltravau iš esamų duomenų epidemijos plitimo pagreitį. Žinote, kai spaudi automobilio pedalą, greitėja automobilis, kai spaudžiate stabdį – lėtėja. Tai mano duomenys leidžia spręsti, kada prasidės tas lėtėjimas. Panašu, kad šiomis dienomis jis prasideda ir mes netrukus išeisime iš tos krizės.

– VU turbūt ne jūs vienintelis ėmėtės tirti su COVID-19 susijusias problemas, gal žinote daugiau iniciatyvų?

– Mūsų mokslininkai labai entuziastingai ir geranoriškai įsijungia. Gyvybės mokslų centre yra mobilizuota diagnostikos įranga – jeigu reikės, jie padidins diagnostikos pajėgumus. Mes turime tinkamą įrangą atlikti genetinius testus.

Mūsų matematikai dirba su modeliavimu – kiek žinau, ekonomistai yra įsitraukę. Per pastaruosius metus turime išaugusį ekonominės analizės centrą, tai ekonomistai prognozuoja ekonomikos pokyčius.

– Ačiū už pokalbį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
Steikų diena: kaip paruošti sultingą ir burnoje tirpstantį steiką?
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius