1920 m. Honoratos Paškauskaitės-Ivanauskienės ir Tado Ivanausko šeima įsigijo žemės sklypą pakaunėje (dabar – Akademijos Obelynės g. Kauno rajone) ir 1925 m. jame pradėjo kurti sau vasarnamį.
Profesoriui buvo labai svarbūs jo vaikystės namai – Lebiodkos dvaras (Gardino srityje), todėl ir inžinieriaus Noacho Bero Joffės 1924 m. suprojektuotas gyvenamasis namas turi minėtam dvarui būdingų elementų.
Sodyba, kuri vadinta tiesiog Obelyne, ilgainiui apsodinta įvairiais egzotiškais augalais, medžiais bei krūmais, įveistas didelis sodas.
Paveldėjo artimieji
Po T.Ivanausko mirties 1970 m. 8,3 ha užėmusią sodybą paveldėjo jo įdukra Eleonora Baltuškevičienė su savo šeima – Algirdu Baltuškevičiumi bei dviem sūnumis. Dalis kito T.Ivanausko turto, pavyzdžiui, žemės Dzūkijoje, perleista Algirdui Ivanauskui – sūnui, kurio gamtininkas susilaukė su trečiąja žmona Marija Natkevičaite.
Sovietmečiu sodyba nusavinta, priskirta Lietuvos žemės ūkio akademijai kaip bandomoji bazė, kurioje buvo atliekamos studentų praktikos. Būtent dėl šios priežasties teritoriją pavyko išlaikyti vientisą.
Atkūrus Nepriklausomybę, nuosavybė grąžinta Baltuškevičių šeimai. Obelynėje jie lankydavosi vasaros metu.
Vis dėlto, A.Ivanauskas nenurimo dėl Obelynės ir galiausiai pasiekė savo – pusę žemės Baltuškevičiai jam padovanojo, o šis gautą dalį nedelsdamas pardavė privatiems vystytojams. Taigi šiandien Obelynė užima tik 4,3 ha teritoriją.
Mirus Eleonorai, sodybą paveldėjo jos sūnūs – Raimondas ir Tadas. Kadangi nuo 2015 m. namą Obelynėje patikėjimo teise globojo Kauno rajono savivaldybė, T.Baltuškevičius galiausiai išreiškė norą ją parduoti. Taip nuo 2020-ųjų sodyba perėjo Kauno rajono muziejaus žinion.
Užvirė intensyvūs teritorijos atnaujinimo darbai.
Ant sienų – 9 sluoksniai
Šiuo metu Obelynėje pluša restauratoriai, konservuojantys ir atkuriantys XX a. pradžios Ivanauskų gyvenamojo namo interjero polichrominį dekorą su art deco stiliui būdingais ornamentais.
